Dr. Živilė Advilionienė, sociologė, Laisvos visuomenės instituto ekspertė

 

2026 m. balandžio 23 – gegužės 7 d. bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta N-1000 šalies gyventojų nuo 18 m. Tyrimas vyko 111 atrankos taškų taikant asmeninį interviu respondentų namuose. Tiriamųjų atrankoje išlaikytos populiacijos proporcijos pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. (pasikliautinasis intervalas 95 proc.).

 

Tyrimas dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje vyko 2026 m. balandžio 23 d. – gegužės 7 d. Domėtasi Lietuvos gyventojų nuomone dėl LR Seime svarstomo patariamojo referendumo šeimos sampratos klausimu teiraujantis, pritariama ar nepritariama, kad LR Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės. 

 

Vieningas visuomenės TAIP

 

Tyrimo rezultatai parodė daugumos respondentų pritarimą (76 proc., iš jų 41 proc. visiškai pritaria, 35 proc. greičiau pritaria) siūlymui surengti patariamąjį referendumą dėl pritarimo ar nepritarimo šeimos teisinių santykių kaip kylančių tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės tiesioginiam įtvirtinimui LR Konstitucijoje. Nepritarimą išreiškė vos šeštadalis, 16 proc. (iš jų 11 proc. greičiau nepritarė, 5 proc. visiškai nepritarė), mažiau nei dešimtadalis nuomonės neišsakė (8 proc., žr. 1 pav.). Tai rodo, kad: a) visuomenei rūpi šeimos sampratos klausimas, b) ji nevengia šio klausimo svarstymo ir vertinimo šalies lygmeniu ir netgi jo pageidauja, c) ji yra atvira šalies gyventojų valios išsiaiškinimui daug diskusijų pastaraisiais metais keliančiu klausimu dėl šeimos sampratos teisinio apibrėžimo ir įtvirtinimo teisinėje bazėje.

 

 

Pritarimas visais socio-demografiniais pjūviais

 

Patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos pritariama nepriklausomai nuo lyties (pritaria vienodai vyrų ir moterų (po 76 proc.), nepritaria po 16 proc., po 8 proc. neturi nuomonės), amžiaus (priklausomai nuo amžiaus grupės pritarimas svyruoja tarp 65-83 proc., nepritarimą išreiškia nuo 11 proc. iki 20 proc., nuomonės neturi 5-17 proc.), pajamų šeimoje lygmens (pritaria nuo 77 proc. iki 83 proc., nepritaria nuo 11 proc. iki 18 proc., nuomonės neišsakė aiški mažuma, vos 5-7 proc.), gyvenamosios vietos (pritaria nuo 73 proc. iki 80 proc., nepritaria nuo 12 proc. iki 20 proc., nuomonės neturi 5-11 proc., žr. 2 pav.).

Taigi, nei lytis, nei amžius, nei šeimos pajamų vienam šeimos nariui lygmuo, nei gyvenamoji vieta neturi įtakos gyventojų požiūriui patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje klausimu: visais demografiniais pjūviais išreiškiama tvirta visuomenės parama referendumui (nuo 73 proc. iki 83 proc., žr. 2 pav.). Net ir tarp santykinai rečiau pozityvią poziciją referendumo klausimu išreiškiančio jaunimo iki 29 m. jam pritaria du trečdaliai (65 proc.), mažiau nei po penktadalį jam prieštarauja (18 proc.) arba neturi aiškios pozicijos (17 proc.).

Pritarimą patariamajam referendumui patvirtina ir tai, kad net ir nežymiai dažniau nei kitose demografinėse grupėse (nuo 11-16 proc.) tarp 30-49 m. amžiaus ir gyvenančiųjų didmiesčiuose (po 20 proc.), jaunimo ir gaunančiųjų aukščiausias pajamas asmenų (po 18 proc.) nepritarimas referendumui yra itin žemas ir neperžengia penktadalio, o  nuomonės neturima ypač retai, nuo 5 proc. iki 11 proc. Išimtis yra jaunimas iki 29 m., kurių beveik penktadalis (17 proc.) pozicijos šiuo klausimu neišsakė.            

 

 

Detalesni pritarimo referendumui ypatumai pagal socio-demografinius pjūvius

 

Lytis. Tiek vyrai, tiek moterys identiškai remia referendumą (po 76 proc.) ar jam nepritaria (po 16 proc.). Po lygiai (po 8 proc.) vyrų ir moterų šiuo klausimu nuomonės neturi, tad lyties veiksnys įtakos gyventojų pozicijai šiuo klausimu neturi – paramą patariamajam referendumui išreiškia trys ketvirtadaliai tiek vyrų, tiek moterų.

Amžius. Visų amžiaus grupių respondentai tvirtai remia referendumą. Pritarimas jam svyruoja nuo 65 proc. (jaunimas iki 29 m.) iki 83 proc. (50-64 m. amžiaus asmenys). Dažniausiai patariamajam referendumui pritaria vyresni nei 50 m. asmenys: 83 proc. 50-64 m., 79 proc. virš 65 m. Šiose amžiaus grupėse mažiausiai pasisakoma prieš referendumą (atitinkamai 11 proc. ir 13 proc.), rečiausiai neturima aiškios pozicijos (atitinkamai 6 proc. ir 8 proc.).

Santykinai dažniau nei kitose amžiaus grupėse siūlymui surengti patariamąjį referendumą nepritaria jaunimas iki 29 m. (18 proc.) ir 30-49 m. amžiaus asmenys (20 proc.). Pastebima tendencija, kad didėjant amžiui mažėja nepritarimas pat. referendumui (nepritaria 11-13 proc. asmenų, vyresnių nei 50 m.), tuo tarpu tarp 30-49 m. amžiaus asmenų ir jaunimo iki 29 m. tokia pozicija išreikšta ryškiau (atitinkamai 20 proc. ir 18 proc.). Nuomonės šiuo klausimu dažniausiai neturi jaunimas (17 proc.), kai kitose amžiaus grupėse savo pozicijos neišsakė vos 5-8 proc. (žr. 2 pav.). Taigi, tik jauniausioje respondentų grupėje kiek dažniau, nei kitose amžiaus grupėse dvejojama dėl pritarimo ar nepritarimo pat. referendumui ar išreiškiamas nepritarimas jam, tačiau, nepaisant to, du iš trijų referendumo idėją vertina palankiai. Visose respondentų grupėse pagal amžių paramą jam išreiškia nuo dviejų trečdalių iki keturių penktadalių šalies gyventojų.

Pajamos. Visose respondentų grupėse pagal pajamas dominuoja palanki pozicija dėl referendumo, nuo 77 proc. iki 83 proc. Nepritarimą išreiškia mažuma – nuo dešimtadalio (11 proc. žemiausioje pajamų grupėje) iki beveik penktadalio (18 proc. gaunantieji aukščiausias pajamas), nuomonės neturi mažuma, vos 5-7 proc.

Matoma tendencija, kad didėjant pajamoms nežymiai (nuo 83 proc. iki 77 proc.) mažėja parama pat. referendumui ir šiek tiek didėja nepritarimas jam (nuo 11 proc. iki 18 proc., žr. 2 pav.). Nepaisant to, nepriklausomai nuo pajamų vienam šeimos nariui išreikštas tvirtas palaikymas pat. referendumui – vidutiniškai jį remia keturi penktadaliai respondentų.

Gyvenamoji vieta. Pagal gyvenamąją vietą nuo trijų ketvirtadalių (73 proc. gyvenančių didmiesčiuose) iki keturių penktadalių (80 proc. kitų miestų gyventojų) pritaria pat. referendumui. Nors didmiesčių gyventojai kiek dažniau (20 proc.) nei kitur gyvenantieji (12-15 proc.) pasisako prieš minėtą pat. referendumą, bendra nuostata šiuo klausimu yra tvirtas pritarimas. Nuomonės neišreiškusiųjų dalis neviršija 11 proc. (kaimo vietovėse), miestuose svyruoja nuo 5 proc. (kiti miestai) iki 7 proc. (didmiesčiai, žr. 2 pav.). 

Šeimyninė padėtis. Palaikymas patariamajam referendumui išreiškiamas nepriklausomai nuo šeimyninės padėties. Nors jam kiek rečiau pritaria vieniši asmenys, jų parama referendumui tris kartus viršija nepritarimą (63 proc. pritaria, 21 proc. nepritaria).

Ypač ryški ir vieninga parama patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos organizavimui išreikšta tarp sukūrusių ar anksčiau turėjusiųjų šeimą bei gyvenančių neregistruotoje santuokoje: pritarimą išreiškia nuo 78 proc. (susituokusieji) iki 86 proc. (išsiskyrusieji) šių grupių atstovų, o nepritarimas referendumui svyruoja nuo dešimtadalio (10 proc. išsiskyrusiųjų) iki penktadalio (20 proc. gyvenančių su partnere / partneriu).

Stebima tendencija, kad šeimą ar jai artimus santykius sukūrę asmenys išskirtinai retai neturi pozicijos pat. referendumo klausimu, vos  nuo 1 proc. (gyvenantys su partnere / partneriu) iki 7 proc. (našliai). Remiantis tuo galima kelti prielaidą, kad šeimą sukūrusiems, joje gyvenusiems (išsiskyrusieji, našliai) bei gyvenantiems neregistruotoje santuokoje asmenims šis klausimas ypač aktualus, todėl jie savo poziciją išreiškia tvirčiau: aiški dauguma (nuo 78 proc. iki 86 proc.) pritaria referendumui, nuo dešimtadalio (10 proc., išsiskyrusieji) iki penktadalio (20 proc., gyvenantys su partneriu ar partnere) jam nepritaria ir tik aiški mažuma (vos 1-6 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturi.

Išskirtinė yra vienišų asmenų grupė: joje pastebimai rečiau pritariama pat. referendumui (63 proc.), dažniau pasisakoma prieš jį (21 proc.) arba neturima nuomonės (16 proc., žr. 3 pav.). Taip pat gyvenantieji su partneriu / partnere neregistruotoje santuokoje dažniau, nei turintieji gyvenimo šeimoje patirtį pasisako prieš referendumo organizavimą (20 proc.), kai kitose grupėse nepritarimas svyruoja nuo 10 iki 16 proc. Tam įtakos gali turėti eilė veiksnių, tame tarpe didesnis ar mažesnis nestabilumas esamuose santykiuose, mažesnis klausimo aktualumas, jei ateityje neplanuojama kurti šeimos ir kt.

 

 

Socialinė padėtis

 

Pagal socialinę padėtį paramą patariamajam referendumui išreiškė nuo pusės (54 proc. besimokančiųjų) iki daugumos (80 proc., nedirbančių pensininkų) respondentų. Pagal šį kriterijų tik išsilavinimo dar tebesiekiančioje ir, tikėtina, jauniausioje respondentų grupėje pritarimas pat. referendumui yra kiek mažesnis – paramą išreiškia kas antras (54 proc. mokinių ir studentų), kitose grupėse pat. referendumo palaikymui pagal socialinės padėties kriterijų svyruojant nuo 73 proc. (vadovai, turintieji savo verslą) iki 80 proc. (nedirbantys pensininkai).

Nepritarimą pat. referendumui išsako mažuma – nuo 13 proc. (nedirbantys pensininkai) iki 20 proc. (bedarbiai, namų šeimininkės). Itin retai neturima pozicijos šiuo klausimu: neutralios pozicijos laikosi nuo 1 proc. (bedarbiai, namų šeimininkės) iki 8 proc. (vadovai, turintieji savo verslą). Santykinai dažniau nepritarimą siūlymui surengti patariamąjį referendumą išreiškia besimokantis jaunimas (24 proc.), nedirbantieji (20 proc. bedarbių ir namų šeimininkių), vadovai ir turintieji savo verslą (19 proc.). Kitose respondentų grupėse pagal socialinę padėtį nepritarimas pat. referendumui svyruoja tarp 13-16 proc. Panašiai besimokantieji dažniau neturi nuomonės (22 proc.), kai kitose grupėse pagal socialinę padėtį pozicijos neišsakė vos 1-8 proc. (žr. 4 pav.). Tai rodo, kad besimokantieji ir jauniausieji respondentai lyginant su kitomis respondentų grupėmis sąlyginai dažniau yra neapsisprendę dėl savo pozicijos ar nepritaria pat. referendumui, tačiau, nepaisant to, kas antras išreiškia paramą referendumui.

 

 

Tvirtas Seimo pozicijos ir opozicijos elektorato TAIP patariamajam referendumui

 

Tvirtas palaikymas patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje  išreiškiamas ir pagal politines preferencijas: jį remia tiek kairiųjų (84 proc.), tiek dešiniųjų pažiūrų (73 proc.) respondentai. Pastebėta, kad kairiųjų pažiūrų atstovai savo poziciją išreiškia nežymiai aiškiau, nei dešinieji: vos 4 proc. neturi nuomonės, referendumui pritaria dauguma (84 proc.), nepritarimą išreiškia tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) kairiosios politinės linijos rėmėjų.

Dešiniųjų pažiūrų respondentai nors ir aiškiai, bet kiek mažiau išreiškia paramą pat. referendumui (73 proc.), dažniau nei kairieji jam nepritaria (18 proc.), beveik dešimtadalis (9 proc.) neturi nuomonės (žr. 5 pav.).

Nepaisant to, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų – dešiniosios ar kairiosios mąstysenos – pagal politinių preferencijų kriterijų išreiškiama aiški parama šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje patariamuoju referendumu poreikiui ir svarbumui. Tai rodo, kad politinių partijų elektoratui pamatinių su šeimos samprata susijusių klausimų sprendimas yra svarbesnis, nei lojalumas tam tikrai politinei linijai – dešinumui ar kairuoliškumui.

 

 

Nuosekliai patariamajam referendumui pritaria visų politinių partijų rėmėjai. Labiausiai jį remia „Nemuno aušros“ (84 proc.), LSDP (83 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (82 proc.) elektoratas, ženklią paramą išsako ir remiantieji Liberalų sąjūdį (78 proc.). Santykinai rečiau jam pritaria Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (72 proc.) ir TS-LKD šalininkai (73 proc.). Pastarųjų dviejų politinių partijų elektorato gretose santykinai kiek dažniau nepritariama referendumui (22 proc. TS-LKD rėmėjų, 21 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ elektorato, kai remiantieji kitas politines partijas neigiamai referendumą vertina ypač retai, vos 12-14 proc.). Dažniau referendumui nepritaria ir neapsisprendusieji dėl politinių įsitikinimų: 66 proc. jam pritaria, 21 proc. nepritaria. Nuomonės šiuo klausimu taip pat dažniausiai neturi neapsisprendusieji dėl savo politinių preferencijų (13 proc., žr. 6 pav.).

Taigi, tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politinių partijų elektoratas išsako aiškų TAIP patariamajam referendumui, kas rodo, kad respondentai, nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų yra atviri referendumo idėjai ir šalies gyventojų išreikštai pozicijai (kokia ji bebūtų) svarbiu vertybiniu-pasaulėžiūriniu ir teisiniu klausimu dėl šeimos sampratos apibrėžimo ir įtvirtinimo pagrindiniame teisiniame dokumente – LR Konstitucijoje.

 

 

Tyrimas atskleidė:

– visuomenė aiškiai pritaria šeimos sampratos klausimo sprendimui patariamuoju referendumu. Teiraujantis pritarimo ar nepritarimo dėl šeimos santykių teisinių santykių kaip kylančių tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės tiesioginio įtvirtinimo LR Konstitucijoje, dauguma (76 proc.) pritaria siūlymui surengti patariamąjį referendumą. Ypač išreikštas visiškas pritarimas (41 proc.), išskirtinai retai išsakomas visiškas nepritarimas (5 proc.) ar laikomasi neutralios pozicijos (8 proc.). Tai rodo tvirtą visuomenės TAIP esmiškai svarbaus vertybinio-pasaulėžiūrinio ir teisinio klausimo sprendimui patariamojo referendumo keliu;

– pritarimas patariamajam referendumui išreiškiamas nepriklausomai nuo socio-demografinių veiksnių (lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos,  pajamų), šeimyninės padėties, socialinės padėties ir politinių preferencijų. Tyrimo metu gauti duomenys griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad jaunimas, didmiesčių gyventojai, aukštesnio socialinio statuso asmenys yra liberalesni, palankiai vertina siekius plėsti šeimos sampratą, todėl, tikėtina, prieštarautų patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos kaip kylančios tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės tiesioginio įtvirtinimo LR Konstitucijoje;

– pagal visus socio-demografinius kriterijus paramą pat. referendumui išreiškia nuo dviejų trečdalių (63 proc. vienišų asmenų, 65 proc. jaunimo iki 29 m.) iki daugiau nei keturių penktadalių (86 proc. išsiskyrusiųjų) respondentų. Ypač minėtam pat. referendumui pritaria vyresni nei 50 m. asmenys, gyvenantieji kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose, šeimyninių santykių patirtį turintys asmenys, nedirbantys pensininkai, darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, specialistai ir tarnautojai. Nors jaunimas iki 29 m. ir besimokantieji (moksleiviai ir studentai) išreiškia ne tokį ryškų palaikymą, pat. referendumo idėją atitinkamai remia kas antras ar net du trečdaliai šių grupių atstovų, kas penktas neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu, kas rodo, dalinį jaunimo neįsitraukimą, kaip ir tai, kad dėl jauno šios respondentų grupės amžiaus šeimos sampratos klausimo įtvirtinimas Konstitucijoje jiems dar neatrodo esą svarbus ir reikalingas visuomenės pozicijos tyrimo. Nustatyta, kad tiek didmiesčių, tiek aukštesnių pajamų ir aukštesnio socialinio statuso asmenys aiškiai pritaria patariamajam referendumui, kuriame būtų atsiklausta šalies gyventojų pozicijos dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje;

– parama pat. referendumui išreiškiama nepriklausomai nuo politinių preferencijų, kairiosios ar dešiniosios politinės laikysenos.

 

Apibendrinant trumpai:

Visuomenė aiškiai pritaria patariamajam referendumui dėl pritarimo ar nepritarimo šeimos teisinių santykių kaip kylančių tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės tiesioginiam įtvirtinimui LR Konstitucijoje. Šis pritarimas atsiskleidė keliais aspektais:

a) pritarimą referendumui išreiškė trys ketvirtadaliai (76 proc., iš jų 41 proc. visiškai pritaria, 35 proc. greičiau pritaria) respondentų. Pritarimas išreikštas nepriklausomai nuo tokių socio-demografinių rodiklių kaip lytis, amžius, pajamos, gyvenamoji vieta, šeimyninė ir socialinė padėtis: visais atvejais didžioji dalis (54-65 proc.) arba aiški dauguma (nuo 72 proc. iki 86 proc.) išsakė pritarimą patariamojo referendumo rengimui;

b) pritarimas pat. referendumui išsakomas nepriklausomai nuo politinės mąstysenos (kairiųjų ar dešiniųjų pažiūrų) ir politinių preferencijų remiant atskiras politines partijas: vieningai pritariama referendumo rengimui, ir ši parama svyruoja nuo 72 proc. iki 84 proc., išreiškiama ir tarp neapsisprendusiųjų dėl savo politinių įsitikinimų (66 proc.);

c) tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad visuomenei svarbus šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje klausimas. Remiantis eile tyrimų dėl šeimos sampratos, galima kelti prielaidą, kad pritariama ne tik referendumo organizavimui, bet, tikėtina, ir jame numatomai klausimo formuluotei, kuria LR Konstitucijoje būtų įtvirtinama prigimtinės šeimos samprata grindžiama nuostata, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė supranta klausimo aktualumą, nori aiškios šeimos sampratos ir, tikėtina, nepritaria jos sampratos keitimui ją plečiant.

© 2026, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.