Britų politologas Ericas Kaufmanas prognozuoja, kad šimtmečio viduryje religingų žmonių skaičius Vakaruose ims augti, o tikintieji taps konservatyvesni.  Ką tai reikštų kai kurių politikų siekiui išstumti religiją iš viešosios erdvės?

.

Ar religingieji paveldės žemę?

Vertė Justinas Mickus

• Šaltinis: MercatorNet.org

Žvelgiant į dabartines demografines tendencijas, tai – labai tikėtina. Tokia yra britų politologijos eksperto dr. Erico P. Kaufmano [2010 m.] išleistoje knygoje dėstoma nuomonė.

Naujoji knyga gali paaiškinti, kodėl žymiausi pasaulio sekuliaristai, tokie kaip Richard Dawkins ir Christopher Hitchens, taip aršiai atakuoja religiją: jų kampanija nesiekia įkalti paskutinės vinies į ir taip mirštančios religijos karstą, bet bando atitolinti neišvengiamą tikėjimo ir religijos svarbos politiniame gyvenime sugrįžimą. Knygoje „Ar religingieji paveldės pasaulį? Demografija ir politika XXI amžiuje”, politinės sociologijos atstovas Eric Kaufmann prognozuoja, jog sekuliarizmo banga atslūgs įpusėjus šiam šimtmečiui ir bando numatyti, kaip tai paveiks pasaulio bendruomenes. Pateikiame jo interviu su MercatorNet.

MercatorNet: Religingi žmonės Vakaruose yra pripratę prie to, – o gal ir susitaikę su tuo – kad jų visuomenės tampa vis sekuliaresnės. Ar juos pradžiugins Jūsų knyga?

Ericas Kaufmannas: Tai priklauso nuo asmens požiūrio. Sekuliaristai turėtų susirūpinti savo ateitimi, nes knyga meta iššūkį jų tvirtam įsitikinimui, jog liberalus ir sekuliarus progresas yra neišvengiamas ir garantuotai sukurs pasaulį, kuriame viešpataus protas. Knygoje kvestionuojama ir tai, ką šiais laikais apskritai reiškia modernumas. Religiniai fundamentalistai tikrai apsidžiaugs, bet „drungniems” tikintiesiems knyga gali sukelti nerimą, įstumdama į mūšio tarp sekuliaristų ir fundamentalistų lauką.

MercatorNet: Jūs ypač daug dėmesio skiriate religiniams „fundamentalistams” – ar galite paaiškinti, ką turite omenyje, vartodami šią sąvoką?

Ericas Kaufmannas: Taip – šis terminas kiek netikslus. Kalbėdamas apie fundamentalistus aš turiu omenyje tuos, kurie tiesiogiai interpretuoja Šventąjį Raštą ir kartu ypač akcentuoja labiausiai šį pasaulį neigiančias, neliberalias Šventojo Rašto ar kitų religinių tekstų  (kaip Sunna ar Šariatas islame, Kabala judaizme, ar kai kurios Kanonų teisės ištraukos krikščionybėje) dalis.

MercatorNet: Jūsų knyga remiasi faktu, jog religingi žmonės turi demografinį pranašumą prieš sekuliariuosius. Ar galite pateikti to pavyzdžių? Ar tokie tikintieji, kurie priskiria save tam tikrai religijai, tačiau nekreipia dėmesio į jos papročius, dogmas ir tradicijas, taip pat lemia kažką demografiniais klausimais?

Ericas Kaufmannas: Nagrinėti pavyzdžiai yra uždaros sektos – amišai, huteritai, haredi judėjai. Šios religinės bendruomenės pasižymi tris keturis kartus aukštesniais gimstamumo rodikliais, nei kiti tikintieji. Konservatyvūs evangelikai ar mormonai susilaukia 50% daugiau vaikų nei liberalūs ar nuosaikūs protestantai. Tačiau net ir praktikuojantys katalikai turi šiokį tokį pranašumą: Prancūzijoje katalikai susilaukia 25% daugiau vaikų, nei sekuliarūs prancūzai, ir šis jų pranašumas auga jau kelis dešimtmečius.

MercatorNet: Keli Jūsų kolegos prognozuoja, kad Europa jau šį šimtmetį gali tapti Eurabija – ar jie teisūs?

Ericas Kaufmannas: Apie tai detaliai kalbu savo knygoje. Trumpai – nemanau, jog Europoje šį ar net kitą šimtmetį įsigalės musulmonų dauguma. Kodėl? Labiausiai dėl to, jog musulmonų gimstamumo rodikliai sparčiai krinta tiek Europoje, tiek musulmoniškose šalyse. Jau dabar Iranas, Tunisas, Turkija, Azerbaidžanas ir kelios kitos musulmoniškos šalys gali pasigirti tik esamą populiacijos dydį palaikančiais gimstamumo rodikliais, kai kur – jie dar žemesni. Jungtinėje Karalystėje, Bangladeše ir Pakistane musulmonų gimstamumas sumažėjo perpus išaugus vos vienai kartai ir yra žemesnis negu trys vaikai moteriai. Tai reiškia, jog ilgalaikėje perspektyvoje musulmonų populiacijų augimas sunyks. Kita medalio pusė – augantys imigrantų iš nemusulmoniškų šalių skaičiai (daugiausia afrikiečiai, Vakarų Indijos krikščionys, indai, budistai, kitų Rytų religijų išpažinėjai). Europa tampa vis labiau multikultūriška ir įvairi, tad musulmonams sunku bus tapti dominuojančia visuomenės dalimi.

Tačiau negaliu nepaminėti, kad musulmonai pasižymi išskirtine ištikimybe savo religijai ir dažniausiai tuokiasi tarpusavyje (daugiau nei 90% visų santuokų), o jų populiacijos – gerokai jaunesnės nei šalių, į kurias jie imigruoja. Taigi kol kas jų laukia pastovus augimas. Mano kolegos ir aš prognozuojame, jog musulmonų gimstamumo rodikliai susilygins su europiečių 2030-aisiais, tačiau musulmomai vis tiek sudarys apie 5-15% Vakarų Europos valstybių populiacijų 2050-aisiais ir 10-25% 2100-aisiais. Tai ženkliai skiriasi nuo dabartinės situacijos – dabar musulmonai sudaro vos 2-6% Europos gyventojų.

MercatorNet: Ar imigrantų vaikai netaps sekuliarūs ir taip jų gimstamumo rodikliai nesmuks?

Ericas Kaufmannas: Taip. Čia išskiriu tiesioginę ir netiesioginę religinę demografiją. Pasaulis yra religingesnis negu prieš dvidešimt metų dėl daug netiesioginių priežasčių: nes skurdesni, dažniausiai žemės ūkiu užsiimantys žmonės yra beveik be išimties religingi, turi dideles šeimas ir iš esmės yra atsakingi už beveik visą pasaulio gyventojų skaičiaus augimą. Jie yra ir labiausiai į emigraciją linkę žmonės – tiek į miestus iš kaimų savo šalyse, tiek į „sekuliarius” Vakarus. Taigi jie ir Vakarus daro religingesniais – Londonas dabar yra religingesnis negu prieš du dešimtmečius, nors britai tapo daug sekuliaresni.

Bet šie žmonės kuria dideles šeimas, nes gyvena kaime ir labai skurdžiai, o ne dėl to, kad yra religingi. Kai jie asimiliuosis, ši tendencija ims nykti. Tai liudija antros ir trečios kartos imigrantų pavyzdys. Tačiau religingumas nenyksta – taip, kažkiek jų tampa sekuliarūs (tai ypač būdinga krikščionims). Tačiau daugumai imigrantų religija yra ir jų etininio identiteto dalis, todėl musulmonų, sikhų ar hinduistų bendruomenės dažniausiai yra atsparios sekuliarizacijai. Jose religija vaidina svarbų vaidmenį ir nėra laikoma atgyvenusiu ar „nekietu” dalyku. Todėl antros kartos europiečiai musulmonai yra tiek pat religingi, kaip ir jų tėvai (o gal ir labiau).

Bet yra ir tiesioginis religinės demografijos aspektas. Nors dauguma imigrantų yra religiškai nuosaikūs, kai kurios uždaros fundamentalistų sektos išsivysčiusiose šalyse aktyviai priešinasi sekuliarizmui. Jie atsiskiria nuo daugumos ir pasižymi lojalumu savo grupei bei aukštais gimstamumo rodikliais. Haredi judėjai (Vakaruose ir Izraelyje) yra geras pavyzdys, kaip ir ortodoksiniai kalvinistai Olandijoje ar neo-fundamentalistai JAV. Quiverfull judėjimo atstovai, tikintys, jog Dievas planuoja kiekvieno jų šeimas, yra numatę 200 metų planą, kaip užvaldyti JAV – tai, savaime suprantama, yra radikalus tiesioginio ir sąmoningo religinio demografinio manipuliavimo pavyzdys. Kita vertus, ir pačių sekuliaristų stebinančiai maži gimstamumo rodikliai didina atotrūkį tarp jų ir tikinčiųjų – tam daro įtaką materializmas, feminizmas, individualizmas, o kartais ir pesimizmas ar net žaliųjų judėjimų populiarumas.

MercatorNet: Ką prognozuojate krikščonims Europoje ir Vakaruose? Ar jie vis dar pralaimi sekuliarizmui?

Ericas Kaufmannas: Atsakyti į šį klausimą nėra lengva. Aiškiai matome stiprias sekuliarizmo tendencijas net ir katalikiškiausiose Europos šalyse – Airijoje, Ispanijoje. Tuo pasižymi ir protestantų Bažnyčia – liuteronai Vokietijoje, anglikonai Anglijoje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog kitose protestantiškose Europos valstybėse ir Prancūzijoje tendencija sekuliarizuotis kone sunyko – tai šalys, kur sekuliarizacija vyksta jau seniai ir žmonės apskritai mažai praktikuoja religiją. 2050-aisiais turėtume sulaukti sekuliarizacijos galo ir lėto, ilgalaikio krikščionybės (bei kitų tikėjimų) grįžimo proceso. Galiausiai, krikščionių imigrantų banga sustabdė sekuliarizaciją didžiuosiuose miestuose (pavyzdžiui, Londone), kur praktikuojančių krikščionių beveik tiek pat, kiek buvo ir 1989-aisiais. Tai puikiai parodo, kaip demografija daro įtaką sekuliarizmui, bet kartu verta paminėti ir kitą tendenciją: sekuliarizmas „nuviliojo” tuos, kurių religinės pažiūros buvo ne tokios tvirtos, o likusieji tikintieji tik dar labiau priešinasi sekuliarizacijos procesams. Migracija šiuo atveju tarnauja būtent religingiesiems.

MercatorNet: O kaip judėjai? Ar jų laukia panašus likimas?

Ericas Kaufmannas: Taip – iš tiesų įdomu tai, jog žydai yra visų tendencijų lyderiai. Todėl haredi judėjams, kurie sudaro vos 17% visų Britanijos žydų populiacijos, tenka 75% visų naujagimių žydų. Jų populiacijos augimas dabar daro įtaką visai žydų bendruomenei Jungtinėje Karalystėje: pirmą kartą nuo Antrojo Pasaulinio karo žydų populiacija čia patyrė augimą (2008-aisiais). Izraelyje trečdalis pirmokų žydų yra būtent haredi judėjai. Stebime vis aktyvesnią jų veiklą – nuo vartotojų rengiamų boikotų prieš įvairias kompanijas iki kelių blokadų per Šabą ar masinių demonstracijų.

MercatorNet: Kokias prognozuojate politines šių tendencijų pasekmes? Ar jos bus geros, ar blogos?

Ericas Kaufmannas: Mes jau matome, kad fundamentalistai musulmonų pasaulyje diktuoja šeimos politikos, žodžio laisvės sąlygas, daro įtaką teisėkūrai (skatinamas šariatas, ribojamos teisės vartoti alkoholį, moterims tampa būtina vilkėti galvos apdangalus), mažumų teisėms. Tai vyksta, nors islamistų partijos valdo tik Irane, Sudane ir Turkijoje. Europoje musulmonų aktyvizmas pasireiškia vengimu viešai kritikuoti islamą ir daro įtaką šalių užsienio politikai. JAV, nors fundamentalistai yra mažuma, jų įtaka juntama abortų, homoseksualų santuokos, Izraelio ir švietimo programų klausimais. Kai kuriose valstijose – Teksase, Pietų Karolinoje – fundamentalistai kone valdo vietines Respublikonų partijos atšakas. Izraelyje fundamentalieji judėjai daro stiprią įtaką taikos deryboms su Palestina. Bet kokio kompromiso teritoriniais klausimais vengimas, vis plečiamos žydų gyvenvietės – tai modernaus religinio sionizmo pasekmės. Doktrininis haredi judėjų fundamentalizmas riboja kitų žydų santuokos, laidojimo apeigų, religijos pakeitimo ar net pilietybės teises.

MercatorNet: Atrodo, tarsi sekuliarizmas yra aklavietėje. Kokios yra Jūsų tyrimo išvados?

Ericas Kaufmannas: Jei kalbame apie ilgalaikius procesus, – manau, jog šios demografinės tendencijos privers Vakarus pasitikrinti, ar nepaseno kai kurios mūsų prielaidos. Pagrindinė jų – ar iš tiesų visa istorija veda galutinį tikslą, kuris, anot Francis Fukuyama, yra racionalus, laisvas ir demokratiškas pasaulis. Nereikėtų sakyti, jog „dekadentiškos” sekuliarios ir liberalios visuomenės bus sugriautos socialiai vieningo barbarų srauto, kaip tikėjo Ciceronas. Tikėtina, kad darnios bendruomenės tiesiog išstums sekuliarumą visuomenėse iš vidaus. Manau, tik emociškai paveikus tikėjimas gali pakeisti fundamentalistų vaikų mąstymą. Sekuliarūs religijos konkurentai, ypač socializmas, atrodo sumenkinti savo pačių ekscesų. Tačiau nemanau, kad teisinga yra atsiduoti multikultūralizmui ar postmodernizmui – reikia sustiprinti mūsų sekuliaraus nacionalizmo tradicijas ir, galbūt, akcentuoti nuosaikios religijos, kuri yra Vakarų tautų pagrindas, svarbą. Tačiau tai – nusilpę judėjimai, prarandantys narius, ir nėra aišku, kokia bus jų ateitis. Manau, jog reikia atsisakyti multikultūralizmo. Galbūt vietoje jo gims nauja, kelias religijas vienijanti religija ar ideologija. Pamatysime. Šiuo metu klausimų daugiau nei atsakymų.

Ericas Kaufmannas yra Politikos ir Sociologijos profesorius Birkbeko-Londono Universitete.

© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.