LAISVOS VISUOMENĖS KONCEPCIJA

LVI laisvos visuomenės sampratos pagrindinės tezės:

  • Laisvė visuomet yra trišalis santykis. Laisvei yra būtinos trys sąlygos: asmuo, kliūčių bei trukdymų nebuvimas bei gėriai, kurie yra asmens laisvo pasirinkimo tikslas bei priežastis. Vien tik kliūčių ir apribojimų panaikinimas savaime žmogaus nepadaro laisvu. Žmogui pilnaverčiam gyvenimui būtinų gėrių egzistavimas yra ne mažiau svarbi laisvės sąlyga nei apribojimų nebuvimas.
  • Didelė dalis gėrių, kurie yra būtina laisvės sąlyga, gali atsirasti ir egzistuoti tik visuomenėje ar bendruomenėje. Žmogus nėra sau pakankamas. Jis negali pats vienas, be kitų pagalbos pasiekti didelės dalies savo tikslų, kurie yra būtini jo laimei bei laisvei. Todėl visuomenės išsaugojimas bei jos tęstinumo užtikrinimas yra būtinos žmogaus laisvės sąlygos.
  • Laisvė yra prigimtinis žmogaus poreikis, kuris tuo pačiu sukuria bei pagrindžia ir prigimtines pareigas. Tai yra, sukuria pareigą savo laisve naudotis taip, kad nebūtų sunaikinti gėriai, kurie yra kitų asmenų laisvės tikslas. Šios pareigos nepaisymas būtų esminis teisingumo pažeidimas. Be šios pareigos paisymo nėra įmanoma teisinga bei laisva visuomenė.
  • Kadangi vienų visuomenės narių teisės neišvengiamai sukuria kitiems visuomenės nariams pareigas, tuo pačiu apribodamos jų laisvę, laisvoje visuomenėje teisės negali būti suteikiamos ar plečiamos arbitraliai, neatsižvelgiant į kitų asmenų laisvę bei poreikį išsaugoti jų laisvei esminius socialinius gėrius.
  • Laisva visuomenė nėra vientisa erdvė, kurioje visi vienu metu ir visais atžvilgiais turi vienodas laisves. Priešingai, laisvoje visuomenėje egzistuoja skirtingos erdvės, kurios skirtos puoselėti ir išsaugoti skirtingus laisvei svarbius gėrius. Konkreti individualių laisvių apimtis priklauso nuo erdvės, kurioje šiomis laisvėmis naudojamasi.
  • Tai, kad laisvoje visuomenėje ne visų žmonių gėrio sampratos bei požiūriai į tai, kas yra geras (žmogaus vertas) gyvenimas, sutampa, nepaneigia, kad yra tam tikri objektyviai egzistuojantys gėriai būtini visų visuomenės narių pilnaverčiam gyvenimui visuomenėje. Šie gėriai sudaro visuomenės bendrąjį gėrį ir yra pagrindas pačios visuomenės egzistavimui.
  • Laisvoje visuomenėje nevienodas asmenų vertinimas priklausomai nuo jų socialinio vaidmens, galimybių puoselėti bendrąjį gėrį ar gyvenimo būdo pasirinkimo neturi būti draudžiamas ar laikomas neteisinga diskriminacija, jei nepažeidžia šių principų: a) jis yra būtinas gėrių, reikalingų visų visuomenės narių pilnaverčiam gyvenimui (bendrajam gėriui), puoselėti; b) toks skirtingas vertinimas iš esmės nepanaikina pamatinių teisių ir laisvių (įskaitant laisvę privačioje erdvėje puoselėti alternatyvius gėrius ir jų sampratas).
  • Laisvoje visuomenėje asmuo gali laikyti save kuo nori. Tačiau tai nereiškia, kad jis gali reikalauti, kad kiti būtų verčiami pripažinti bei teigiamai vertinti jo pasirinkimą. Asmuo negali versti likusios visuomenės dalies tapti jo užgaidų tenkinimo įkaitais paneigiant visuomenės narių sąžinės ir apsisprendimo laisvę bei teisę vadovaujantis sveiku protu ginti pamatinius socialinius gėrius.
  • Asmuo, pasižymintis dorybėmis, turi daug daugiau galimybių pasinaudoti savo laisve siekdamas tiek asmeninių, tiek socialinių gėrių. Todėl dorybes ugdančios institucijos (šeima ir Bažnyčia/religinė bendrija) visuomenės laisvei ir bendrajam gėriui yra lygiai taip pat svarbios, kaip ir švietimo bei kitos visuomenės ar atskirų jos narių pilnavertį gyvenimą įgalinančios institucijos.

Šiuo metu rengiamas išsamus laisvos visuomenės koncepcijos paaiškinimas. Daugiau informacijos – jau greitai.