Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui
PAREIŠKIMAS
Dėl Civilinio kodekso papildymo 2.23(1) straipsniu įstatymo projekto
2022-09-08
Vadovaujantis LR teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d. ir LR Seimo statuto 147 str. 7 d., teikiame savo poziciją LR Seime svarstomam Civilinio kodekso papildymo 2.23(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1717 (toliau – Įstatymo projektui).
Dabartinėje visuomenėje egzistuoja socialinis poreikis teisiškai pripažinti ir ginti artimąjį ryšį asmenims, kuriuos glaudūs ilgalaikiai socialiniai ryšiai sieja ne tik su jų šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, bet, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenimis, vienišais vyrais ir moterimis dėl įvairių priežasčių nesukūrusiems šeimos arba netekusiems savo šeimos narių ir t.t..
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra nurodęs, kad valstybės neturi pareigos įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystės, tačiau privalo rasti būdus užtikrinti jų privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Suprantame, kad dėmesys turi būti skiriamas žmogui ir ginami jo asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, interesai, o Civilinio Kodekso reguliavimas šiuo metu neišskiria tokių santykių, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti, todėl privaloma ieškoti būtų kaip užtikrinti šiuos interesus.
Įstatymo projekto papildymas artimųjų statuso tarp dviejų asmenų atsiradimu, kuris neapsiribotų vien šeimos ar giminystės teisiniais santykiais, bet apimtų ir faktinius asmenų santykius, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu – yra palaikytinas įstatymo pasiūlymas.
Teisė į artimą ryšį nesukuria šeimos teisinių santykių, kadangi iš šio ryšio kylantys santykiai nesutampa su šeimos teisinių santykių turiniu. Taip pat artimaisiais pripažįstami asmenys neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad jų teisės kada nors būtų prilygintos šeimos, kylančių iš vyro ir moters santuokos teisėms bei įnešti galimybę šeimos sampratos destabilizavimui. Teisės į artimą ryšį įteisinimas sukuria teisines prielaidas užtikrinti asmenų siejamų artimo ryšio privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Teisę į artimo ryšio pripažinimą turėtų artimi asmenys (artimieji). Artimas asmuo (artimasis) nėra tapatus LR 38 straipsnyje įtvirtintai šeimos nario sąvokai, taip pat nėra tapatus LR CK 3.135 straipsnyje įtvirtintai artimo giminaičio sąvokai. Artimus giminaičius sieja kraujo ryšys, o asmens teisės į artimą ryšį pripažinimo pagrindas būtų jį su kitu asmeniu siejantis asmeninis socialinis ryšys.
Priėmus šio įstatymo papildymo projektą, teisę į artimo ryšio pripažinimą įgis asmenys, kurių tarpusavyje nesieja iš šeimos teisinių santykių kylantys ir teisines pasekmes automatiškai sukuriantys ryšiai, tokie kaip santuoka, tėvystė (motinystė), įvaikinimas, globa (rūpyba). Asmenys, sudarantys bendro gyvenimo susitarimą, bei susietais tvariais tarpusavio pasitikėjimo ryšiais, turės galimybę apsaugoti savo interesus, t.y. gauti informaciją gydymo įstaigose, lankyti įkalinimo įstaigose, teisminės procesinės teises, laidojimo galimybes ir pan. Taip būtų ginami ne vien tik turtiniai, bet ir atliepiami asmeniniai šių asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. privatus ir šeimos gyvenimas yra atskiros, nors ir tarpusavyje susijusios, tačiau ne tapataus turinio teisės, kurios tarpusavyje organiškai sąveikauja. Tai leidžia atskirti šeimos ryšius nuo kitų ryšių, kuriems taip pat galioja teisės į privatumą apsaugos reikalavimai.
LR Konstitucija taip pat eksplicitiškai skiria privataus gyvenimo apsaugos (22 str.) ir šeimos teisinių santykių institutus (38 str.). Teisė į privatų gyvenimą įtvirtina Civilinio Kodekso II knyga, šeimos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio Kodekso III knyga.
Laisvos visuomenės institutas mano, kad asmenis siejančius artimo ryšio teisinis pripažinimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo. Taip pat būtų užtikrintas teisingumo principo laikymasis bei teisės sistema teisingai atribotų socialiai reikšmingus šeimos santykius nuo kitų privačių santykių. LR Konstitucijos 22 str. ir Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos 8 str. išskiriama privataus gyvenimo ir šeimos gyvenimo apsauga.
© 2022 – 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.