img

A. Navickas. Vaikų ir jų tėvų ašaros – ne popierinės

A. Navickas. Vaikų ir jų tėvų ašaros – ne popierinės

Birželio 1 d. minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Dalinamės Seimo nario Andriaus Navicko šia proga Facebook socialinėje paskyroje paskelbtais pamąstymais apie vaikų „gelbėjimą nuo šeimos“ ir iššūkius, kuriuos žada vaiko teisių apsaugos sistemos reforma.

Birželio 1 dieną švenčiama Vaikų gynimo diena.

Kai pats buvau vaikas, nelabai supratau, nuo ko mane reikia ginti, kai turiu mamą ir tėtį, dar du vyresnius brolius. Žinau, kad ne visiems taip pasisekė,
Tačiau paradoksalu tai, kad šiandien būtent šeimos nariai traktuojami kaip didžiausia grėsmė, nuo kurios Mama-Valstybė juos gina.

Galima suprasti tokį požiūrį, yra daug šeimų, kur iškreiptai suvokiamas rūpestis vaikais, kur šeimininkauja smurto demonai. Tačiau būsiu nepopuliarus – šeima yra, buvo ir bus pirmesnė už valstybę. Šeimos kuria valstybę, o ne valstybė šeimas. Ką bedarytume, tai privalome atsiminti. Kodėl tai akcentuoju? Niekaip negaliu nustoti mąstyti apie paskutinį [Seimo] Žmogaus teisių komiteto posėdį, Ten išgirdau du dalykus, kurie mane suneramino.

Pirma, iš SADM atstovų išgirdau patvirtinimą, kad centralizuota vaiko apsaugos sistema perims nuostatą, kad, iškilus abejonėms, ar vaikas saugus šeimoje, jis yra iš jos „gelbėjamas“. Kitaip sakant, tvirtų įrodymų nereikia, galioja kaltumo prezumpcija. Šeima turi įrodyti, kad įtarimai nepagrįsti, o ne atvirkščiai. Tikiu, kad yra atvejų, kai ši nuostata teisinga, tačiau ji pragaištinga ilgalaikėje perspektyvoje, nes leidžia valstybės institucijoms tapti šeimų mokytojomis. Čia teorija…

O dabar praktika. Kretingos rajone vaikas autistas yra paimtas iš šeimos. Įtariama, kad tėvai vaiką žalojo. Tačiau yra ir kita, vis rimčiau atrodanti, galimybė: specialistai pateikė išvadas, kad labai tikėtina, jog vaikas turi polinkį žaloti save pats ir tėvai iš tiesų rūpinosi vaiku, o ne prieš jį smurtavo. Atsakyti turėtų speciali ekspertizė ir… Jos laukiama jau pusmetis. Nes yra eilė, nes trūksta specialistų, o darbo labai daug…

Įsiklausykit, PUSMETĮ. Per tą pusmetį vaikas autistas gyvena atplėštas nuo šeimos ir, sunku net įsivaizduoti, kas vyksta jo galvoje. Labai tikėtina, kad tokio atskyrimo padarinius jis jaus visą gyvenimą.

Nemanau, kad čia reikia kaltinti kuriuos nors specialistus. Tokią sistemą sukūrėme ir ja džiaugiamės.

Dar sakoma, kad nuo liepos 1 dienos neliks nė vieno skriaudžiamo vaiko… Labai norėčiau tuo patikėti, tačiau… Mes darome brangias reformas, kurios gerai atrodo „ant popieriaus“, tačiau vaikų ir jų tėvų ašaros, deja, ne popierinės.

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.