Džordžijos Regents universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog abortai didina krūties vėžio tikimybę.

 .

Džordžijos Regents universiteto (Georgia Regents university) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog abortai didina krūties vėžio tikimybę.

Pasak mokslininkų, nėščios moterys gamina daugiau DNMT1 geno, kuris atsakingas už krūtų kamieninių ląstelių palaikymą, leidžiančių nėštumo metu staigiai išaugti krūtims. Vidutinė moteris nėštumo metu pagamina apie 300 kartų daugiau šių kamieninių ląstelių nei paprastai.

Kai nėščia moteris, gaminanti tokį didelį kiekį šių kamieninių ląstelių, pasidaro abortą arba patiria persileidimą, yra didelė tikimybė, kad nesubrendusios ląstelės, turėjusios tapti krūties ląstelėmis, taps vėžinėmis.

Nors mokslininkai dar negali suprasti kodėl, tyrimas taip pat parodė, jog moterys, kurios pirmą kartą pastoja būdamos 30-ies ar vyresnės, taip pat patenka į padidėjusios krūties vėžio rizikos grupę.

„Nors tikslios priežastys vis dar nėra žinomos, susirgti krūties vėžiu rizika padidėja, jei pirmą kartą pastojama esant vyresnei nei 30 metų amžiaus, taip pat pasidarius abortą ar patyrus persileidimą. Moterys, kurios nėra turėjusios vaikų, taip pat papuola į padidėjusios rizikos grupę, o pakartotiniai nėštumai šią riziką sumažina“, – teigė mokslininkai, remdamiesi ir Amerikos vėžio bendruomenės duomenimis.

Tyrimas atliepia jau 2013 metais kinų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog moterys, pasidariusios vieną abortą, turi 44% padidėjusią riziką susirgti krūties vėžiu, o du abortus pasidariusios moterys turi net 76% padidėjusią riziką. Trys ar daugiau abortų šią riziką dar padvigubina.