LVI žmogaus gyvybės apsaugos stebėsena (2015 m. ruduo)

Vaiko teisių apsauga be vaiko teisės sveikam gimti Seimo komitetuose yra svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) naujos redakcijos projektas. Šiuo VTAPĮ projektu ne tik paliečiami svarbūs tėvų ir vaikų santykių aspektai, bet taip pat siūloma susiaurinti negimusio kūdikio teisinę apsaugą. Nuo 1996 m. galiojantis VTAPĮ nustato: „Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek…

Kas lems vaikų mėgintuvėlyje likimą: efektyvumas ar žmogiškumas?

Ar yra didesnis šeimos džiaugsmas nei vaiko gimimas? Ar yra didesnis šeimos skausmas nei negalėjimas jų turėti? Ar yra kilnesnis tikslas nei padėti nevaisingai šeimai susilaukti vaikų? Ar šis tikslas pateisina bet kokias priemones? Klausimai nelengvi, tačiau vietinės ir europinės aplinkybės verčia pagaliau susitarti, kaip į juos atsakysime savo šalyje.

Socialinės inovacijos ir žmogaus prigimtis

Knygoje „Gender revoliucija“ daroma prielaida, jog prisidengiant „nuskriaustųjų ir pažemintųjų“ gynimu, mėginama per žmones pervažiuoti homoseksualizacijos ir jaunimo dorovinio žlugdymo buldozeriais.

Santuoka, kaip šeimos kūrimo pagrindas

Seimas jau du metus negali priimti Konstitucijos pataisos, kuria siekiama atstatyti tai, kas anksčiau buvo akivaizdu – šeima gali būti kuriama tik santuokos pagrindu arba kilti iš motinystės ir tėvystės. Šią pataisą pateikė 106 Seimo nariai, nesutikdami su Konstitucinio Teismo (KT) 2011 m. rugsėjo 28 d. išaiškinimu, jog „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.

Vaisiaus ląstelės gydo motiną visą jos gyvenimą

Standartinis abortus ginantis argumentas laikosi ant prielaidos, jog kūdikis mamos įsčiose pažeidžia jos kūno vientisumą. Šiuo atžvilgiu besivystantis kūdikis matomas kaip įsibrovėlis, parazitas, grėsmė motinos autonomijai. Pagal minėtąjį argumentą, vienintelis būdas, kuriuo ji galėtų išlaikyti teisę į savo kūno vientisumą, yra išsilaisvinimas pribaigiant ir pašalinant įsibrovėlį. Bet mokslas piešia visiškai kitokį kūdikio ir motinos faktinio…

Vygantas Malinauskas. Šeima kuriama ne dėl emocijų, bet dėl viešo moralinio įsipareigojimo

Šių metų pavasario sesijose LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bus pradėta svarstyti LR Konstitucijos 38 str., apibūdinančio santuokos bei šeimos institucijas bei jų padėtį visuomenėje, pataisa. Vygantas Malinauskas LR Konstitucinis Teismas 2011 m. išaiškino, kad „šeimos konstitucinė samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Taip pat, kad ir nesusituokę asmenys Konstitucijos prasme gali…

Medikų teisė į atsisakymą dėl įsitikinimų

Dr. Gregor’as Puppinck’as, Generalinis Europos teisės ir teisingumo centro direktorius Ar gali medikas, akušerė, seselė ar farmacininkas būti verčiami prisidėti prie aborto, eutanazijos ar savižudybės su gydytojo pagalba? Ar jiems galima taikyti nuobaudas dėl atsisakymo dalyvauti tokiose procedūrose? Ar juos galima atleisti iš darbo ar uždrausti teikti medicinos paslaugas dėl atsisakymo dalyvauti procese, kurio tikslas…

Paaiškinimas SAM ministrui, kas trukdo pakeisti lytį

Kristina Zamarytė – Sakavičienė Mūsų visuomenės „pratinimas“ prie minties, kad galima laisvai pasirinkti savo lytį, tęsiasi jau ilgą laiką. Tai suaktyvėja, tai nurimsta. Tačiau pastaraisiais mėnesiais įvairiose meninėse ir intelektualinėse sferose ėmė rodytis realius įvykius pranašaujantys ženklai: (ne)žinomi veidai pradėjo vis dažniau reikšti susirūpinimą, užjausti ir guostis dėl to, kad Lietuvos teisė trukdo žmonėms pasikeisti…

Norint padėti nevaisingoms poroms, nėra būtinybės šaldyti embrionų

Kristina Zamarytė – Sakavičienė Laikas – brangus dalykas. Prabėga ir negrįžta. Todėl paprastai siekiame kuo prasmingiau ar bent kuo veiksmingiau jį išnaudoti. Kartais tenka skubėti, o kartais – palaukti tinkamos progos. Regis, panašios peripetijos vyksta ir su bandymu sureguliuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Visi supranta, kad būtina tai padaryti greitai: Europos Komisija gali kreiptis į ES…

Objektyvūs lyčių skirtumai: neurobiologija ir antropologija

Ką apie vyrą ir moterį sako neurobiologija Vieni iš pirmųjų ekspertų, rašančių šia tema, buvo britų genetikė Anne Moir ir mokslo žurnalistas David’as Jessel’as, savo knygoje „Smegenų lytis“ (angl. Brain Sex), joje aiškinantys, kad lyčių skirtumai pastebimi ne tik pagal aprangos stilių ar anatomiją, bet ir pagal žmogaus smegenis bei neurologinę sistemą. Remdamiesi savo pačių…