G. Soroso įtaka Europos žmogaus teisių teismui: EŽTT atkakliai laikosi savo

G. Soroso įtaka Europos žmogaus teisių teismui: EŽTT atkakliai laikosi savo

Praėjus dviem mėnesiams po publikacijos, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pagaliau atsakė į Europos teisės ir teisingumo centro (angl. ECLJ) parengtą ataskaitą, atskleidusią didelio masto interesų konfliktus tarp 18 EŽTT teisėjų ir septynių NVO, finansuojamų Georgeso Soroso, tarp jų ir turtingos bei prieštaringai vertinamos „Open Society“. Tačiau EŽTT atsakė savaip: nebandė ginčyti akivaizdžių faktų, kurių atskleidimas sukėlė skandalą visoje Europoje; nesiėmė reikalingų priemonių, kurios padėtų išvengti tokių interesų konfliktų pasikartojimo; dar daugiau – nepritaikė nusižengusiems teisėjams sankcijų, kaip būtų padariusi bet kuri nacionalinė teismų priežiūros tarnyba. Jis pasielgė priešingai – patį kontraversiškiausią teisėją bulgarą Yonko Grozevą išrinko į svarbų sekcijos pirmininko postą.

Iš tiesų, Y. Grozevas visą savo karjeros laiką dirbo advokatu G. Sorosui artimose ar jo finansuojamose NVO ir buvo vienas iš aktyvistų, kol galiausiai tapo vienu iš pasaulinių „Open Society“ atšakos, kuri specializuojasi teismų institucijų panaudojimo politiniams tikslams srityje („Open Society Justice Initiative“), lyderių. Jis tapo žinomas, be kita ko, kaip pankių merginų grupės „Pussy Riot“, kuri Maskvos katedroje surengė šventvagišką pasirodymą, advokatas.

Jau 2014 metais buvo keliamas klausimas dėl jo paskyrimo dirbti Strasbūre aplinkybių, nes trys nariai iš Bulgarijos rinkiminio komiteto buvo jo kolegos NVO. Vietos organizacijos pateiktas skundas dėl atrankos procedūrų neatitikimų Europos Tarybos buvo atmestas.

Tokiomis aplinkybėmis Y. Grozevas, neturėjęs ankstesnės teisėjo darbo patirties (kaip ir dauguma teisėjų Strasbūre) tapo vienu iš 47 EŽTT teisėjų. Netrukus po išrinkimo, naujieji kolegos priėmė jam palankų sprendimą „Pussy Riot“ byloje ir nurodė, jog Rusija turi sumokėti Y. Grozevui solidžią kompensaciją.

Tapus teisėju, Y. Grozevui atiteko bylos, kurias dar būdamas advokatu jis pats pateikė EŽTT, ar kurias pateikė su juo susijusios NVO. Nuo devynių bylų jis nusišalino, kaip ir reikalaujama, tačiau vis tiek dalyvavo kaip teisėjas bent dešimtyje kitų bylų, pateiktų ar remiamų NVO, kurias jis pats įkūrė ar kurioms dar visai neseniai vadovavo. (Šių bylų sąrašas pateiktas ataskaitos prieduose).

Toks elgesys – grubus ir pasikartojantis teisėjo pagrindinių etinių reikalavimų pažeidimas. Bet kurioje teisinėje valstybėje tokių pažeidimų vykdytojui grėstų rimtos drausminės nuobaudos. Be to, pasirodžius ataskaitai, Bulgarijos teisingumo ministras viešai prakalbo apie galimą Y. Grozevo nušalinimą, pažymėdamas, kad sprendimą priimti turi EŽTT. Y. Grozevas gynėsi užsipuldamas ECLJ ir pareikšdamas, kad jo nušalinti neįmanoma, nes tokiu atveju visi ataskaitoje minimi teisėjai turėtų būti nušalinti nuo pareigų. Taigi susidaro įspūdis, kad jį saugo kiti paminėti teisėjai.

Tai, kad jis išrinktas sekcijos pirmininku, aiškiai rodo, kad jis buvo teisus. Buvę teisėjai, perskaitę ir patvirtinę ataskaitą prieš jos publikavimą, įspėjo ECLJ apie šią galimą bendros gynybos reakciją. Be to, keturi iš devynių Y. Grozevo sekcijos teisėjų patenka į ataskaitoje netiesiogiai minimų 18 teisėjų sąrašą.

Tokiu būdu išrinktas, Y. Grozevas vadovaus vienai iš penkių EŽTT sekcijų, turės galią organizuoti teismo darbą ir pagal nustatytą tvarką teisėjaus svarbiausiose bylose. Jis taip pat, be kita ko, galės priimti sprendimus dėl profesinės etikos savo sekcijoje ir vienas spręs, ar konkrečioje byloje reikalinga kviesti NVO; priimti ar atmesti NVO norą dalyvauti bylose.

EŽTT darbo niekas nekontroliuoja

EŽTT yra aukščiausia Europos teisinė institucija. Jos pirminė paskirtis – reikalauti, kad nacionaliniai politiniai lyderiai gerbtų tam tikras moralines vertybes. Atlikdamas šią funkciją, EŽTT nėra pavaldus jokiai kitai jėgai ar prižiūrinčiai institucijai. Jo žodis lemiamas.

Nebuvo pagalvota apie tai, kad „Europos sąžinė“ – taip pavadinamas EŽTT – gali būti nesąžininga, gali nesugebėti įgyvendinti profesinės etikos reikalavimų ir būti panaudotas ideologiniams tikslams. Visgi, reikia pasakyti, kad kai kuriose srityse EŽTT priimti sprendimai gerokai peržengia valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus. Be to, tai, kaip teismas reagavo į pasirodžiusią ataskaitą, rodo, jog nesugebama vykdyti tinkamos savireguliacijos. Dar daugiau, Y. Grozevo išrinkimas sekcijos pirmininku patvirtina, kokios stiprios yra tam tikros įtakos grupės EŽTT viduje.

Kaip atkurti EŽTT sąžiningumą?

Vienintelis darinys, turintis šiek tiek galios EŽTT, nesant prižiūrinčių institucijų, yra Ministrų Komitetas – diplomatinis organas, jungiantis 47 Europos Tarybos valstybių narių ambasadorius. Keletas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narių visai neseniai kreipėsi į jį šiuo klausimu. Jie pasmerkė „sisteminę NVO ir EŽTT teisėjų interesų konfliktų problemą“ ir prašo Ministrų Kabinetą nurodyti priemones, kurių jis planuoja imtis siekiant pašalinti interesų konfliktus ir „atkurti EŽTT sąžiningumą“. Taigi klausimas yra įtrauktas į Ministrų Kabineto dienotvarkę ir turės būti pateiktas aiškus atsakymas. Panašius klausimus Europoje kelia ir kai kurie nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nariai.

Parlamentarai taip pat galėtų perduoti šią situaciją spręsti Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, kuri yra atsakingą už EŽTT teisėjų galutinį paskyrimą. Tai leistų atlikti parlamentinį tyrimą ir teikti EŽTT rekomendacijas, reikalingas priimti nutarimus, kad būtų užtikrintas teisėjų nešališkumas. ECLJ ataskaita šiuo atžvilgiu siūlo, kad EŽTT šioje srityje sau taikytų tas pačias taisykles, kurias nurodo nacionaliniams teismams. Tokį pasiūlymą ECLJ taip pat pateiks Parlamentinės Asamblėjos Biurui pagal nustatytą peticijų procedūrą, leidžiančią bet kuriam žmogui prašyti į darbotvarkę įtraukti rūpimą klausimą (peticiją pasirašyti galima čia).

Veiksmai reikalingi ne siekiant laimėti ideologinę kovą, bet rūpinantis teisingumu.

Parengta pagal: SOROS’ HOLD ON THE EUROPEAN COURT OF HUMAN RIGHTS: THE ECHR PERSISTS AND SIGNS

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.