img

Ką iš tiesų jaučia kūdikis, gyvendamas mamos gimdoje?

Ką iš tiesų jaučia kūdikis, gyvendamas mamos gimdoje?
Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia, ir tai nutinka gerokai anksčiau nei dauguma mano.

Ką iš tiesų jaučia kūdikis, gyvendamas mamos gimdoje?

Visi gerai žino, kad būsimai mamai draudžiamas tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas, ta pati taisyklė galioja ir alkoholiui. Tačiau kūdikiui kenkia ne vien tai. Be žalą darančių dalykų yra ir tokių, kurie įsčiose esantį vaisių veikia labai teigiamai.

Kūdikiai patiria stresą Įsčiose esantys kūdikiai reaguoja į stresą, tai įrodė jau ne vienas mokslinis tyrimas. Jeigu motina patiria įtampą, ji persiduoda ir jos vaisiui. Tai nesunku pastebėti: pagreitėja vaisiaus širdies plakimas ir padažnėja pulsas.

Vis dėlto, kūdikiai nėra tokie bejėgiai, jie gali pakelti atsitiktinį stresą – tą, kurio neįmanoma išvengti – be jokių ilgalaikių pasekmių. Visai kitaip yra tuomet, kai motina nėštumo metu patiria nuolatinę įtampą arba išgyvena itin skausmingą patirtį.

Įvairūs tyrimai rodo, kad tokiais atvejais kūdikio organizme fiksuojami reikšmingi pokyčiai:

Kūdikiai, kurių motinoms buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, pavyzdžiui, išgyvenusioms teroristinį išpuolį prieš Pasaulio prekybos centrą, sulaukę metukų amžiaus turi žymiai mažesnę streso hormono (kortizolio) koncentraciją.

Kūdikiai, kurių motinos nėštumo metu patyrė ilgalaikį didelį stresą, protiškai vystosi lėčiau.

Partnerio prievartą nėštumo metu patyrusios moterys dažnai pagimdo mažo svorio vaikus su padidėjusia kortizolio koncentracija.

Nėštumo metu stresą išgyvenusių motinų kūdikiams dažniau diagnozuojama astma.

Gydytojai spėja, kad pakitusi hormonų pusiausvyra gali pakeisti vaiko raidą. Vaikas tarsi atsiduria nenuspėjamame pasaulyje, kuriame jo tyko įvairūs pavojai.

Pirmoji mokymosi patirtis įsčiose

Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia, ir tai nutinka gerokai anksčiau nei dauguma mano. Todėl visai logiška manyti, kad negimę kūdikiai jaučia ir baimę, ir džiaugsmą. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad nėščiosios apžiūros metu į gimdą įvedus instrumentus vaisius stengiasi atsitraukti. O štai, pavyzdžiui, žemi garsai verčia juos verkti.

Tuo pat metu negimęs kūdikis prisitaiko prie motinos ritmo. Kai mama miega, dažniausiai miega ir jis – motina ir kūdikis tarpusavyje labai susiję. Net ir neišnešioti mažyliai įrodo, kad kūdikiai labai anksti pradeda suvokti juos supančią aplinką, mokytis ir kaupti patirtį – net ir būdami tokie mažuliukai, jie reaguoja į tokius išorinius dirgiklius kaip ryški šviesa, stiprūs garsai, raminantis mamos ar tėčio balsas.

Skirtingi moksliniai tyrimai pateikė nemažai įvairių duomenų:

Per placentą į kūdikio organizmą perduodami hormonai, vadinasi, kai būsima mama patiria stresą, tą patį galima pasakyti ir apie vaisių. Kai mama jaučiasi gerai, tą patį pasakyti galima ir apie kūdikį. Kūdikio juslės vystosi jau gimdoje, jis vis aiškiau suvokia jį supančią aplinką. Tarp motinos ir negimusio kūdikio užsimezga artimas ryšys, kuris padeda mažyliui pajausti mamos jausmus ir nuotaikas.

Negimusio kūdikio vystymasis

Nėštumo eigoje embriono pojūčiai vis labiau vystosi, jis gali suvokti vis daugiau ir daugiau išorinių dirgiklių:

Pirmas nėštumo mėnuo: apvaisinto kiaušinėlio ląstelės dalijasi stulbinančiu greičiu.

Antras nėštumo mėnuo: pradeda plakti širdis, užsimezga organai ir organų sistemos.

Trečias nėštumo mėnuo: vystosi lytėjimo pojūtis, per odą perduodami stimulai, kūdikis reaguoja į motinos hormonų svyravimus.

Ketvirtas nėštumo mėnuo: negimęs kūdikis pradeda judėti.

Penktas nėštumo mėnuo: vystosi skonio ir klausos pojūčiai.

Šeštas nėštumo mėnuo: jau funkcionuoja įsikibimo refleksas, nervai tiek išsivystę, kad negimęs kūdikis jau gali jausti skausmą.

Septintas nėštumo mėnuo: pradedama suvokti išorinis pasaulis, pirmiausia garsai, taip pat kūdikis gali atpažinti stiprius šviesos šaltinius.

Aštuntas nėštumo mėnuo: kūdikis reaguoja į prisilietimus per pilvo sieną.

Devintas nėštumo mėnuo: kūdikis išgeria labai daug vaisiaus vandenų, stipriai juda, vis dažniau atmerkia akis.

Žinant kūdikio vystymosi etapą galima lengvai išsiaiškinti, į kokius išorinius dirgiklius jis gali reaguoti būdamas įsčiose. Tai suteikia tėvams įvairių galimybių bendrauti su savo mažyliu.

Teigiami išoriniai dirgikliai

Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis gali girdėti garsus. Iš pradžių jis suvokia mamos širdies plakimą ir žarnyno skleidžiamus garsus, tačiau pamažu jį iš išorės pasiekia vis daugiau ir daugiau garsų.

Šia aplinkybe galima pasinaudoti ir kūdikį teigiamai paveikti, pavyzdžiui, per muziką. Ypač harmoningą poveikį kūdikiui turi klasikinė muzika. Galų gale, kai mamai patinka kokia muzika, ji patinka ir kūdikiui. Garsai iš išorės ir gera motinos savijauta nulemia, kad negimusiam mažyliui muzika atrodo graži – tai tarsi teigiamas šalutinis poveikis. Muzika, kurią kūdikis dažnai girdėdavo įsčiose raminančiose situacijose, vėliau taip pat veikia raminančiai ir gali pasitarnauti, pavyzdžiui, migdant mažylį.

Taip pat pozityviai kaip muzika veikia ir mamos, tėčio ar brolių ir seserų balsai. Dar geriau, jeigu su negimusiu kūdikiu kalbama jį liečiant per pilvo sieną. Taip šeima susipažįsta ir kai kūdikis atkeliauja į namus, pažįstami garsai naujoje aplinkoje leidžia jam pasijusti saugiai.

Nėštumo metu moterys dažnai būna irzlios ir yra jautresnės stresui. Nepaisant to, dėl vaiko gerovės turėtumėte pasistengti kartu su partnere kaip įmanoma ramiau išgyventi nėštumą ir mėgautis būsimos savo atžalos laukimu.

© 2015 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.