img

Kandidatų į prezidento postą požiūris į partnerystes išsiskyrė

Kandidatų į prezidento postą požiūris į partnerystes išsiskyrė

Kviečiame susipažinti su 2019 m. gegužės 15 d. vykusių kandidatų į prezidento postą debatų LRT televizijoje transkripcija (nuo 1 val. 29 min.).

Edmundas Jakilaitis: Ponas Nausėda, matydamas Seimo nenorą spręsti problemą, ar pats teiktumėte gėjų ir lesbiečių civilinės partnerystės įstatymą?

Gitanas Nausėda: Aš noriu, kad Seimas spręstų problemą, tačiau aš pirmiausia noriu, kad visuomenėje vyktų diskusija šituo klausimu. Ar mes galime pasakyti, kad šiandien vyksta diskusija? Mes kalbame apie žmones, kurie nori organizuoti eitynes, mes kalbame apie kitus žmones, kurie kitoje gatvės pusėje yra apsiginklavę akmenimis – ar tai yra tinkama kultūra šiuo metu? Manau, kad šitą kultūrą mes privalome keisti. Mes privalome suprasti, ir aš net nesutinku su tokiu terminu „tolerancija homoseksualų mažumoms“, nes pats žodis tolerancija reiškia pakantumą, reiškia, kažkas blogo, kam… ką reikia pakęsti. Pagarba, pagarba kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokios seksualinės orientacijos jisai būtų. Tai šiandien mes truputį norime užstumti šitą politinį traukinį į priekį ir imtis įgyvendinti sprendimus, kuriems didelė dalis visuomenės priešinasi. Todėl aš pasisakau už tai…

Edmundas Jakilaitis: Bet tai ir yra mažumų teisių esmė – ginti tuos…

Gitanas Nausėda: Tvarkoje, bet jeigu mes tai darome kitai visuomenės daliai – katalikiškai visuomenės daliai – prieštaraujant, reiškia mes užprogramuojame, ko gero, be diskusijų ir be suartėjimo dar didesnį konfliktą ateityje. Todėl šiandien aš pasisakau taip: šiandien mes, ko gero, galime rasti konsensusą su visuomene įtvirtindami bendro gyvenimo nuostatą Civiliniame kodekse, ir tai padėtų išspręsti tikrai daug problemų, su kuriomis susiduria dabar šitie žmonės. Jie turi teisę gyventi taip, kaip jie nori, bet tai nėra santuoka ir tai nėra šeima, kurios samprata yra įtvirtinta LR Konstitucijoje.

Edmundas Jakilaitis: Ponia Šimonyte, matydama Seimo nenorą spręsti problemą, imtumėtės įstatymo iniciatyvos teikti civilinės partnerystės įstatymą?

Ingrida Šimonytė: Na, pradžioj diskutuočiau su Seimu, dėl ko tos iniciatyvos nesiimama, bet taip jau yra, kad Civilinis kodeksas yra priimtas 2000-taisiais metais ir, e, keliolika metų mes neturime priimto partnerystės įstatymo, tegul skirtingų lyčių, bet tai taip pat yra aktualus klausimas, nes nemažai žmonių gyvena kartu, jie gyvena nesudarę santuokos, jie turi bendrus klausimus, kuriuos turi spręsti ir tuos klausimus spręsti mes jiems turime sudaryti, sudaryti sąlygas. Lygiai taip pat ir homoseksualioms poroms. Nematau čia jokio skirtumo, tiesą sakant, man ir viena ir kita yra apie pagarbą žmonėms. 

Edmundas Jakilaitis: Ar be gėjų ir lesbiečių problemų dar matote svarbių žmogaus teisių problemų Lietuvoje, jei taip, kokių ir kaip jas spręsti?

Ingrida Šimonytė: Neįgaliųjų teisės. Ir labai daugelyje sričių mūsų požiūris į neįgaliuosius apskritai yra turbūt atėjęs iš sovietmečio ir niekur dar niekaip neišeina, mes vis dar manome, kad neįgalieji… geriau, kai mes jų nematome, ir mums širdis neskauda. Kažkiek duodame kažkokios finansinės paramos ir įsivaizduojame, kad tie žmonės kažkaip turi patys suktis. Man atrodo, tai yra labai didelis pažeminimas žmonėms, kurie turėtų būti pilnaverčiai mūsų visuomenės dalyviai.

Gitanas Nausėda: Taip, neįgaliųjų teisės ir ne tik tai jų integravimo į visuomenę prasme, bet ir elementaria finansine prasme, kadangi neįgaliųjų pensijos yra tiesiog, na, nepadoriai mažos. Bet aš matau dar kitą problemą, ir nebūtinai yra, na, vien tiktai teisinė, nors, be abejo, sprendžiama ir teisinėmis priemonėmis, tai yra abortai. Abortai, aš tikrai suprantu, kad moteris turi teisę priimti šitą sprendimą, kuris yra labai skaudus ir jai pačiai, ir juo labiau tai taip ir negimusiai gyvybei. Todėl labai pasigendu mūsų profilaktinio darbo, kad šitokių skaudžių atvejų Lietuvoje kiek galima mažiau. Kad moterys turėtų visą psichologinę pagalbą, kaip kad Vokietijoje iki sprendimo priėmimo ji gauna visą psichologinę pagalbą susijusią su nėštumo nutraukimu. … jaunimo ugdymas. Ne tik švietimas, kad jūs maždaug darykite tai, kas yra malonu, bet pasirūpinkite tam tikrais dalykais, kurie apsaugos jūsų sveikatą, bet ugdymas supratimo, kad gyvybė yra šventas dalykas ir kad žmogus, sueidamas į sueitį su kitu žmogumi, turi prisiimti atsakomybę už gimusį kūdikį. Taip pat šito profilaktinio darbo šiandien Lietuvoje yra per mažai, ir dėl to mes turime pernelyg daug skaudžių atvejų, kurie žaloja psichologiškai moterį, ir kurie, žinoma, lemia negimusių, deja, kūdikių mirtis.   

Edmundas Jakilaitis: Bet skaičius nuosekliai mažėja kiekvienais metais…

Gitanas Nausėda: Tai gerai, bet aš manau, kad mes padarėme per mažai.

Edmundas Jakilaitis: Ponia Šimonyte, ar turėtumėte ką papildyti, ar norėtumėt ką pasakyti tuo pačiu klausimu?

Ingrida Šimonytė: Norėčiau bendriau, ne ne konkrečiai tiktai nėštumo nutraukimo klausimu, nes man atrodo, kad jau ne kartą esu pasakiusi savo nuostatą apie tai, bet apskritai …

Edmundas Jakilaitis: O kokia Jūsų nuostata? 

Ingrida Šimonytė: Mano nuostata yra tokia, kad mes tikrai negalime uždrausti ir manyti, kad mes pasiekėme sprendimą. Tai yra be galo sudėtingas sprendimas, labai gerai, kad… kad skaičius nėštumo nutraukimo mažėja, tačiau visų pirma mes turime galvoti, ką mes galime pasiūlyti moteriai, kad atsidūrusi krizinėje situacijoje ji nepriimtų šito sprendimo. Ir čia mes vėl grįžtame prie psichologinių paslaugų, socialinių paslaugų, ir tokio bendro, bendro rūpesčio žmogumi, kuriam reikia to rūpesčio. Bet aš bendriau apie moterų situaciją norėčiau pasisakyti, nes ne tiek galbūt teisių, bet galimybių požiūriu, mes vis dar turim labai daug apribojimų moterims siekti to paties, ko Lietuvoje lengviau pasiekia vyrai. 

Visas debatų įrašas yra čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000068414/taikus-pirmasis-nausedos-ir-simonytes-susiremimas-nuomones-nesutapo-tik-vienu-klausimu

© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.