Ar moters apsisprendimas abortui Lietuvoje tikrai yra laisvas ir informuotas pasirinkimas?

Ar moters apsisprendimas abortui Lietuvoje tikrai yra laisvas ir informuotas pasirinkimas?

Dr. Violeta Vasiliauskienė, teisininkė

 

Turbūt kiekvienam yra tekę, prieš atliekant rimtesnes medicinines procedūras, pasirašyti sutikimus su siūlomu gydymu. Šiuo dokumentu, kurio neretas net neskaitome, siekiama gauti informuotą ir laisvą asmens sutikimą jam atliekamoms medicininėms procedūroms. Kas yra tas laisvas informuotas sutikimas? Ką jis reiškia ir ką turėtų reikšti nėštumo nutraukimo procedūros kontekste?

 

Laisvo informuoto sutikimo principas – protingo paciento ir protingo gydytojo standartas

Laisvo informuoto sutikimo reikalavimas yra glaudžiai susijęs su medicinos srityje suformuluotu neginčijamu principu, jog, išskyrus kai kuriuos neatidėliotinus, įstatyme numatytus atvejus, bet koks gydymas ar intervencija į žmogaus kūną negali būti atliekama be jo sutikimo. Sutikdamas su gydymu ar kita procedūra asmuo turi suvokti, kas jam bus daroma, kokios jam siūlomo gydymo galimos komplikacijos, kokių laukiama rezultatų, ir kokie yra alternatyvūs gydymo būdai. Aišku, iš karto kyla klausimas: kiek informacijos reikėtų pateikti pacientui? Negalime gi išdėstyti viso medicinos tam tikros srities kurso pacientui, kuris yra atėjęs į konsultaciją. Todėl JAV teismų praktikoje buvo suformuotas principas, kad gydytojas turi atskleisti visą informaciją, kurią protingas asmuo, prieš priimdamas sprendimą dėl gydymo, laikytų būtina žinoti.[1] Tam gali pagelbėti du standartai – protingo paciento ir protingo gydytojo standartas. Jei žvelgtume iš protingo paciento standarto, reikėtų vertinti, kiek informacijos reikia protingam pacientui, siekiant priimti sprendimą dėl gydymo, tuo tarpu protingo gydytojo standartas numato, kad informacijos reiktų atskleisti tiek, kiek įprastai gydytojų bendruomenė laiko pakankamai.

Informacija, kuri pacientui suteikiama, turi būti pateikiama atsižvelgiant į paciento amžių, sveikatos būklę, jam suprantama forma. Mes vis labiau įprantame domėtis, kas bus daroma gydymo metu, kokios siūlomos alternatyvos, taip pat sudėtingesniais atvejais konsultuojamės su keliais gydytojais dėl galimų gydymo alternatyvų. Būtent toks dialogas leidžia susipažinti su sprendimui priimti reikalinga informacija, o jau sutikimo formos pasirašymas turėtų būti tik šio dialogo, diskusijos užtvirtinimas, rezultatas. Žiūrint teisine prasme, sutikimo formos pasirašymas yra paciento patvirtinimas, kad informacija jam yra suprantama, buvo pateikta tinkamai, taigi jeigu yra neaiškumų, ar pacientas yra neužtikrintas dėl jam taikomo gydymo, šiuos klausimus reikėtų kelti dar prieš pasirašant sutikimo formą.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas taip pat numato reikalavimus asmens duodamam sutikimui. Pasak šio teisės akto, sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas toliau nurodomas sąlygas: yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus.

 

Nėštumo nutraukimas ir laisva valia

Tuo tarpu kalbant apie nėštumo nutraukimą, šie aspektai yra itin svarbūs, nes nėštumo nutraukimas nėra vien nesudėtinga chirurginė procedūra, o tai yra veiksmas, turintis itin ryškų moralinį aspektą, svorį. Nėštumas nėra liga, todėl abortas – procedūra, kai sunaikinamas embrionas – nėra priskiriama jokiam gydymo būdui. Pačios moterys suvokia, jog tai daugiau nei paprasta medicininė procedūra. JAV tyrimo duomenimis, 49 proc. moterų iš 987, dalyvavusių tyrime, žinojo, jog aborto metu nutrūksta negimusio žmogaus gyvybė, o 68 proc. moterų teigė, jog apsisprendimas atlikti abortą buvo vienas sunkiausių sprendimų jų gyvenime.[2] Panašūs duomenys gauti ir atlikus tyrimus Lietuvoje: 60,3% proc. pirmą nėštumą nutraukusių respondenčių Lietuvoje į klausimą, ar abortas yra vaisiaus mirtis, atsakė teigiamai. Bendrai apklausus virš 800 studentų, kada, jų manymu, prasideda žmogaus gyvybė, 86 proc. atsakė, kad nuo apvaisinimo.

Taigi matome vyraujantį supratimą, kad nėščia moteris nešioja kitą gyvybę. Kas gi lemia, kad nors ir turinti tokį supratimą, moteris ryžtasi atlikti abortą? Ar moteris tikrai laisvai pasirenka nutraukti nėštumą? Laisvai valią išreiškia asmuo, kuris yra nepriklausomas nuo išorinių jėgų, aplinkybių, jo sprendimui įtakos nedaro tokios valios apribojimo formos, kaip smurtas, apgaulė, klaidinimas, prievarta. Dažnai sprendimas darytis abortą turi santykiai su partneriu, finansinės priežastys, karjeros perspektyvos. Spaudimą darytis abortą moteris patiria ne tik tiesiogiai artimoje aplinkoje, bet ir netiesiogiai viešojoje erdvėje. P. Coleman tyrimo „Moterų emociniai išgyvenimai po aborto: kokybinė jų patirties sintezė“, kuriame dalyvavo 987 moterys, ieškančios pagalbos po išgyvento aborto JAV krizinio nėštumo centruose, duomenimis net 73,8 proc. respondenčių teigė, kad jų sprendimas pasidaryti abortą nebuvo visiškai laisvas , 58,3 proc. visų apklaustųjų teigė siekusios patenkinti kitus žmones, o 28,4 proc. pasidarė abortą iš baimės prarasti partnerį[3]. Taigi šie tyrimai rodo, kad moters sprendimas toli gražu ne visada yra laisvas šiuo klausimu.

 

Laisvas informuotas sutikimas nėštumo nutraukimo atveju: ar praktikoje jis egzistuoja?

Tuo tarpu Lietuvos nėštumo nutraukimą reguliuojančiuose teisės aktuose nurodyta bendra pareiga informuoti apie procedūrą: „Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiem sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju – gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad pokalbyje dalyvautų psichologas.“ Praktikoje apklausiant moteris, kurios kreipėsi dėl nėštumo nutraukimo, jos nurodo, kad iš esmės pasakojama daugiau apie fizinę procedūros esmę, apie psichinius išgyvenimus gydytojas plačiai nedetalizuoja. Konsultacija suteikiama tik prieš pat procedūrą, moteriai neduodama laiko permąstyti savo sprendimą. Šis informuotumas ir sutikimas būtų visai kitoks, jei moteriai būtų suteikta kvalifikuota psichologo konsultacija dar prieš aborto procedūrą, ir po tokios konsultacijos būtų suteikiama laiko pagalvoti, ar tikrai ji nori nutraukti nėštumą. Vokietijoje moters, siekiančios aborto, konsultacijos metu išsiaiškinamos priežastys, kodėl moteris nori nutraukti nėštumą ir aptariama, ar moteriai reikia pagalbos, galinčios panaikinti šias priežastis. Tokia konsultacija laikoma privaloma sąlyga, užtikrinančia moters apsisprendimo įgyvendinimą. Įrodymais pagrįsta, socialinė parama, įskaitant ir konsultavimą, yra gyvybiškai svarbi nenorimo, neplanuoto nėštumo kontekste arba kai nėščia moteris nėra įsitikinusi, ar ji gali susidoroti. Todėl labai svarbus ir taip vadinamas privalomojo laukimo laikas prieš procedūrą, kai konsultaciją gavusiai moteriai suteikiama dvi – trys dienos, kurių metu ji gali įsitikinti, ar tai tikrai tas sprendimas, kurio ji siekia.

Kitas dalykas, apie ką moterys turėtų žinoti prieš pasirinkdamos nėštumo nutraukimą, yra psichologinės šios procedūros pasekmės. Tyrimai rodo, jog „jei moteris darys abortą: ji 65 proc. labiau rizikuos susirgti klinikine depresija; ji 3,5 karto labiau linkusi mirti nuo savižudybės, nelaimingo atsitikimo ar žmogžudystės ateinančiais metais; ji 5 kartus labiau linkusi imti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, nei gimdžiusi moteris; ji 160 proc. labiau rizikuoja būti paguldyta į psichiatrinę ligoninę, nei gimdžiusi; kad jai iš sekančio nėštumo gims negyvi kūdikiai tikimybė yra 3 kartus didesnė, nei gimdžiusios; ji 60 proc. dažniau persileis per sekantį nėštumą ir, galiausiai, jei darys abortą, jai apie tokias pasekmes nieko nesakys.“[4] Apie šias pasekmes turbūt niekada neužsimenama konsultuojant moteris prieš nėštumo nutraukimo procedūrą.

 

Aborto ir smurto prieš moterį ryšys

Dar sudėtingiau teigti, kad moteris yra laisva pasirinkti, kai pasižiūrime į duomenis dėl statistinio ryšio tarp aborto ir smurto prieš moterį. Pasaulio sveikatos organizacijos, Amerikos psichologų asociacijos atlikti tyrimai nurodo, jog nepageidaujamą nėštumą ir abortą išgyvena dažniau tos moterys, kurios patyrė smurtą vaikystėje ar prieš kurias partneris smurtauja. 2013 m. publikuotame Wokoma ir kt. tyrime nustatyta, jog moterys, siekiančios aborto, lyginant su esančiomis nėštumo priežiūroje, 6 kartus dažniau patiria smurtą. Užsienio valstybėse, norint įsitikinti, kad aborto nelėmė moters patirtas smurtas artimoje aplinkoje, yra parengiami specialūs klausimynai ir apmokomi specialistai, kurie konsultuoja nėštumo nutraukimo siekiančias moteris. To reikėtų ir Lietuvoje.

 

Dažnas nelauktas nėštumas yra krizinis

Moteris, siekianti nėštumo nutraukimo, paprastai būna patyrusi krizinio nėštumo situaciją. Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris nei planavo, nei norėjo ir kuris sukelia jai asmeninę krizę. Apie trečdalis visų nėštumų pasak tyrimų išgyvenami kaip kriziniai. Airijos valstybinės krizinio nėštumo agentūra išvardija nei dvidešimt dažniausiai pasitaikančių priežasčių, galinčių sukelti moteriai nėštumo krizę. Krizėje esantis asmuo nepajėgus adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, yra labiau pažeidžiamas, priklausomas nuo aplinkinių ir linkęs leisti kitiems už juos priimti sprendimus. Tokiems asmenims būtina pagalba.

Užsienio valstybėse tokia pagalba yra teikiama valstybiniu mastu. Airijoje nuo 2001 m. veikia valstybinė krizinio nėštumo agentūra tiek moterims tiek vyrams užtikrinanti nemokamas krizinio nėštumo konsultavimo paslaugas, kurias galima rasti daugiau nei 50 vietų visoje šalyje. Tokia valstybės pagalba pagelbėtų moteriai išeiti iš krizinės situacijos ir galėtų pašalinti nėštumo nutraukimo būtinybę.

 

Abortas – moters teisė?

Bet kokių aborto procedūros ribojimų priešininkai teigia, kad tai yra moters teisė – pasirinkti abortą kaip šeimos planavimo būdą, kuris turi būti kuo greičiau ir kuo paprasčiau prieinamas. Tačiau kur moters teisė nepatirti nepalankių pasekmių, kurios kyla dėl aborto atlikimo? Kur jos teisė žinoti, kas jos laukia, jei ji vis tik pasirinks abortą? Kur jos laisvė pasirinkti leisti gyvybei ateiti į šį pasaulį, sudarant tam visas būsimai mamai reikalingas sąlygas? Ar iš tiesų pasirinkdama nutraukti jos įsčiose prasidėjusį nėštumą moteris laisvai apsisprendžia? Iš to, ką aptarėme, matome, kad toks sprendimas dažniausiai yra nulemtas gyvenimo aplinkybių, partnerio ar artimųjų sprendimo, psichologinių ar finansinių problemų, patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Tuo tarpu sudarydami sąlygas moteriai gauti visą reikalingą pagalbą, suteikdami laiko persvarstyti sprendimą, padėtume moteriai apsispręsti tęsti nėštumą ir išsaugotume gyvybę ir tam mažutėliui, kuris dar laukia atėjimo į šį pasaulį.

 

Šaltinis: http://atvirigyvenimui.lt/ar-moters-apsisprendimas-abortui-lietuvoje-tikrai-yra-laisvas-ir-informuotas-pasirinkimas/

__________________

[1] I. Paukštytė, „Informuoto asmens sutikimo sampratos raida sveikatos priežiūroje“, Visuomenės sveikata 1 (48) (2010), 22.

[2] B. Obelenienė, „Moters konsultavimo būtinybė prieš nėštumo nutraukimą siekiant užtikrinti laisvo ir informuoto sutikimo sąlygą“. Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, T. 67(95).

[3] B. Obelenienė, „Moters konsultavimo būtinybė prieš nėštumo nutraukimą siekiant užtikrinti laisvo ir informuoto sutikimo sąlygą“. Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, T. 67(95).

[4] G. Vaitoška „Abortai: kiek Lietuvoje yra skausmo? 2008 m. birželio 16 d.  https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gvaitoska-abortai-kiek-lietuvoje-yra-skausmo.d?id=17415701

© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.