Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

„Streso metai“ ne visiškai tinkamas apibūdinimas tokiems metams, kaip 2020-tieji. Pasijutę pandemijos, uždarytų mokyklų, prarastų darbo vietų ir rinkimų apsuptyje galėjome laukti stiprių sukrėtimų santuokai ir šeimai. Tačiau neseniai „Washington Post“ paskelbtas straipsnis pranešė keletą geriausių naujienų per gana ilgą laikotarpį. Skyrybų skaičius JAV sumažėjo, o santuokos per pandemiją sustiprėjo.

Prognozės dėl COVID sukelto skyrybų šuolio taip ir nepasitvirtino. Pasak dr. Bradfordo Wilcoxo,  Nacionalinio Virdžinijos santuokos tyrimų universiteto direktoriaus, skyrybų skaičius palyginus su praėjusiais metais sumažėjo nuo 10 iki 20 procentų. Nors Wilcoxas pripažįsta, kad šie skaičiai taip pat gali apimti „atidėtas“ skyrybas, nelaimingas poras, negalinčias patekti į teismo rūmus pandemijos metu. Visgi daugėja duomenų, rodančių stebinančias ir labiau drąsinančias tendencijas, nei manyta iš pradžių.

Praėjusiais metais, remiantis Amerikos šeimų tyrimo duomenimis, 40 procentų apklaustųjų vedusių amerikiečių pripažino, kad jų santuoka išgyvena sunkumus. Šiemet šis skaičius sumažėjo iki 29 proc. Remiantis ta pačia apklausa, 58 proc. susituokusiųjų nuo 18 iki 55 metų teigia, kad per pandemiją jų dėkingumas sutuoktiniui išaugo. Be to, 51 proc. kalba apie COVID metu padidėjusį atsidavimą savo šeimai ir tik 8 proc. apie sumažėjusį.

Neseniai dr. Wilcoxas aptarė šias netikėtas ir sveikintinas išvadas „Upstream“ podcast’e su Shane Morris. Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, istoriniai streso laikotarpiai dažnai pasitarnauja santuokoms, kaip buvo, pavyzdžiui, per didžiąją recesiją prieš dešimtmetį. Dalinai tai susiję su finansais, kadangi skyrybos yra ir brangios, ir pilnos įtampos. Kitaip tariant, dalis nusprendžia likti su sutuoktiniu, kurį mielai paliktų, kad nesubankrutuotų.

Vis dėlto Wilcoxas mano, kad esama kai ko daugiau. Pavyzdžiui, pandemijos metu šeimos tėvai praleisdavo daugiau laiko namuose ir padėdavo atlikti namų ruošos darbus. Tėvo buvimo šeimoje nauda yra didesnė, nei vien darbo pasidalijimas. Wilcoxas mano, kad pailgėjęs vyrų namams skiriamas laikas daro neįtikėtiną poveikį santykiams tiek su sutuoktine, tiek su vaikais. Be to pandemijos metu namai daugeliui tapo centrine darbo, žaidimų, valgymo ir net pamaldų vieta – ši tendencija yra kur kas reikšmingesnė nei atrodo. Tiesą sakant, COVID bent laikinai pakeitė įsigalėjusią tendenciją, kai namai tolsta nuo modernaus gyvenimo centro.

Dar kovo mėnesį Šeimos studijų instituto tyrėjas Aaron Renn pastebėjo, kad iki-industrinių laikų šeimos organizuodavo bendrą gyvenimą: bendrą darbą, bendrą mitybą, bendrą poilsį ir bendrą mokymąsi. Taip ir pandemijos metu šeimos buvo priverstos nebelaikyti savo namų vien miegui skirtos erdvės ir maisto saugyklos. Kaip ir prognozavo Renn, daugelis šeimų iš naujo atrado tai, ką jis vadina „produktyviu namų ūkiu“. Wilcoxas tiki, kad sodas prie namų, renovacija, garažo tvarkymas, bendri šeimos projektai ir net stalo žaidimai gali vėl sutelkti šeimas.

Galimai poros buvo priverstos likti kartu, užuot atsitraukę, vos tik prasidėjus konfliktui. Tikėtina, kad  jos patyrė ilgalaikius santykių ir asmeninius patobulėjimus, kurie įvyksta priėmus ir išsprendus konfliktą, o ne bėgant vienam nuo kito.

Shane pokalbį su Brad Wilcox galima rasti „Upstream“ podcaste. Geras naujienas, kuriomis  dalinasi Wilcox, turėtume priimti ir kaip iššūkį. Kai viskas vėl grįš į „įprastas vėžes”, šeimų įpročiai neturėtų keistis. Kalbant apie šeimą, svarbiausi dalykai turi būti ugdomi, o ne vien jaučiami. Meilė, ištikimybė, dėkingumas, augimas, gilumas… visa tai priklauso šeimai ir joje formuojama. Be to, namai yra tas atskaitos taškas, kuriame įvyksta kūrimo užduotis: būti vaisingiems, daugintis, užpildyti žemę ir ją valdyti.

Ši pandemija pareikalavo iš mūsų didelių investicijų. Ar priverstinis dėmesys ir  laikas skirtas santuokoms bei namų ūkiams galėtų duoti dividendus ateinančiais metais?

Šaltinis:  Predicted divorce surge during COVID didn’t happen

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.