Rugsėjo 19 dieną vyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuriuose galimybę pateikti savo poziciją turėjo ir visuomenės atstovai. Klausymų metu pasisakė įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, tarp kurių ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narys teisininkas dr. Vygantas Malinauskas bei Nacionalinės šeimų tarybos atstovas teisininkas Vytis Turonis.

Vytis Turonis, kalbėdamas apie Civilinės sąjungos įstatymo projekto tikslingumą, argumentavo, kodėl, nepaisant kitokių projekto teikėjų tvirtinimų, įstatymu tos pačios lyties asmenims būtų suteikta teisė sukurti šeimos teisinius santykius.

„Vieni iš esminių bruožų, kurie verčia mąstyti, kad tai yra šeimos teisinių santykių dalykas, tai jau minėti šių santykių principai, kurie iš esmės atitinka santuokos principus. Monogamija, lygiateisiškumas ir t. t. Taip pat iš projekto atrodo, kad yra draudimas kurti civilinę sąjungą giminystės ryšiais siejamiems asmenims. Čia atrodo, kad yra neabejotinai susiję su vaikų susilaukimu, su ateityje plėtojamais šeimos teisiniais santykiais“, – teigė teisininkas.

Jam antrino ir Vygantas Malinauskas: „Į šį projektą perkeliamos visos esminės šeimos teisinių santykių nuostatos, jis atkartoja visas sąlygas, kurios reikalaujamos sukurti santuoką, išskyrus vieną sąlygą – lyčių papildomumo reikalavimą. Jeigu civilinė sąjunga suteikia dviem kraujo ar giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims teisę sukurti šeimos teisinius santykius, tai kas trukdo dviems tos pačios lyties asmenims sudaryti santuokos institutą, o jeigu taip, tuomet tai laikytina santuoka, tik kitu pavadinimu.“

Pasak V. Malinausko, santuokos esmę sudaro ne forma – ne kur ji registruojama – o jos turinys. „Civilinio kodekso Trečiosios knygos VII straipsnyje santuokos esmė apibūdinama kaip dviejų asmenų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Ten paminėta, kad tai padaryti gali vyras ir moteris, o šiuo atveju, jeigu Seimas priimtų šį projektą, rastųsi galimybė dviem tos pačios lyties asmenims sukurti šeimos teisinius santykius ir gauti tas pačias pasekmes, kurios kyla iš santuokos, tik nepaisant Konstitucijos imperatyvios nuostatos, kad susitarti dėl šeimos teisinių santykių sukūrimo gali tik vyras ir moteris.“

V. Turonis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog reikia vertinti ne formą, o turinį: „Net teisės pirmakursiui žinoma, kad sutartys ir sandoriai yra vertinami ne pagal formą, o pagal turinį. Tad noriu atkreipti dėmesį tų Seimo narių, kurie tikrai nori atriboti šį įstatymą nuo šeimos teisinių santykių, kad tam reikėtų išspręsti nemažai teisinių problemų.“

Jo tvirtinimu, jeigu projektas bus priimtas toks, koks dabar siūlomas, kils klausimas dėl teisėtų lūkesčių – kaip rodo kitų Europos šalių praktika, įteisinus vienos lyties asmenų partnerystes, net pirminiame projekte nesistengiant jų susieti su šeimos teisiniais santykiais, Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigoja valstybę prilyginti tai šeimos teisiniams santykiams. „Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina linksta tokias civilines sąjungas priskirti prie šeimos teisinių santykių ir po to pripažinti, kad valstybės pažeidė Žmogaus teisių konvenciją. Ir po to jau pati valstybė nelabai turi kaip paaiškinti, kodėl anksčiau norėtas projektas, kuris neturėjo apimti šeimos teisinių santykių, staiga tampa tokiu, kuris apima. Vienintelis būdas išspręsti šią problemą yra Konstitucijos vienoks ar kitoks papildymas, kuriame būtų aiškiai pasakyta, jog civilinę sąjungą sudarę asmenys neturi vienų ar kitų teisių ar kad civilinę sąjungą kuria asmenys, kurie nenori ar negali sukurti šeimos teisinių santykių.“

Tiek V. Malinauskas, tiek V. Turonis ragino komitetą nesielgti skubotai ir gerai apsvarstyti visas su jo taikymu susijusias teisines problemas. „Pozicija, kad dabar priimsim projektą, o po to žiūrėsim, ką ten pataisyti, iš principo yra ydingas kelias. Tokiems fundamentaliems klausimams neturėtų būti skubos, viskas turėtų būti kruopščiai apsvarstyta. Ir kadangi šis projektas kelia daug abejonių, jo deklaruojami tikslai neatitinka teisinių prielaidų, kurias siūloma įrašyti į projektą, siūlau jam nepritarti komitete, o vietoje to ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, kaip reguliuoti dviejų kartu gyvenančių asmenų santykius. Ir neapsiribojant siaura visuomenės grupe bei už borto paliekant kitas bendro gyvenimo formas“, – ragino V. Malinauskas.

Rengimo šeima asociacija. Civilinės sąjungos įstatymas įveda į teisiškai naują partnerystės sampratą

Rengimo šeimai asociacija dalyvaudama Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir pateikė savo pasiūlymus:

– Įtvirtinti nuostatą, kad civilinės sąjungos įstatymas reguliuoja ne šeiminius, bet privačius tarpusavio turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, aiškiai atribojant civilinę sąjungą nuo santuokos, kuria sukuriami šeimos teisiniai santykiai.

– Nustatyti civilinės sąjungos įstatyme partnerio sąvoką – du asmenys (nepriklausomai nuo lyties) įstatymų nustatyta tvarka įregistravę civilinę sąjungą ir neturintys tikslo tarpusavyje sukurti šeimos teisinių santykių, tokiu būdu ją atribojant nuo civliname kodekse esančios sugyventinių (partnerių) sąvokos, kuri taikoma vyrui ir moteriai, ketinantiems sukurti šeimos teisinius santykius;

Dabar Lietuvos teisinėje sąvoka partneriais yra vadinami sugyventiniai, t.y. vyras ir moteris. Pagal Civilinį Kodeksą, registruotoje partnerystėje gyvenančiais asmenimis yra pripažįstami tik asmenys, kurie atitinka keturis kriterijus: yra vyras ir moteris, yra įregistravę patrnerystę, gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turi tikslą sukurti šeimos teisinius santykius įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami santuoką). Taigi, iki šiol įstatymo leidėjas partnerystę siejo su ketinimu sukurti šeimos teisinius santykius. Civilinės sąjungos įstatymas įveda visai kitą partnerystės sampratą, kurios Lietuvos teisėje nebuvo, todėl reikalinga speciali sąvoka.

– Atsisakyti automatinio Civilinės sąjungos įstatyme vartojamos “partnerių” sąvokos prilyginimo kituose teisės aktuose vartojamai “partnerių” sąvokai, nes tai gali nepagrįstai išplėsti Civilinės sąjungos įstatyme numatytas partnerių teises. Toks prilyginimas, pvz. suteiks civilinę sąjungą sudariusiems asmenims teisę į pagalbinį apvaisinimą, taip pat socialines garantijas kurios taikomos tik šeimoje gyvenantiems asmenims.

Dabartinis projektas, kuriuo ketinama vienos lyties asmenims sudariusiems civilinę sąjungą suteikti visas teises, kurias turi sugyventiniai (vyras ir moteris), lemia teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aiški teisinio reguliavimo apimtis – t.y. niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, CS sudarę asmenys. Įvesti teisinį reguliavimą, nežinant, kokias pasekmes jis sukurs, yra teisiškai ydinga.

Be to, toks teisinis reguliavimas lems, kad ateityje, keičiant įstatymus ir numatant sugyventiniams teises, susijusias su tėvų valdžia ar įvaikinimu, reikės visada daryti išlygą, kad tai netaikoma partneriams pagal civilinės sąjungos įstatymą.

Visos šios pastabos buvo komiteto išklausytos, bet nepriimtos. Peršasi išvada, kad įstatymo projektu iš tiesų siekiama prilyginti vienos lyties asmenų civilinę sąjungą šeimai ir suteikti jai maksimalias teises, kokias turi santuoką sudarę asmenys. Nėra jokios kitos priežasties, kodėl šie pasiūlymai, kuriais siekama aiškiai reglamentuoti, kad civilinė sąjunga nesukuria šeimos teisinių santykių, bei nustatyti įstatymu teisių, kurios įstatymu suteikiamos civilinę sąjungą sudariusioms vienos lyties asmenims, ribas, buvo atmesti.

Klausymų metu buvo pateiktas Lietuvos žmogaus teisių centro pasiūlymas suteikti civilinę sąjungą sudariusiems asmenims tėvų valdžią, t.y. Nors klausymų metu šis pasiūlymas buvo atmesas, tapo akivaizdu, jog šį įstatymą priėmus, Seimo nariams pradės plaukti LGBTQ+ organizacijų parengti pasiūlymai “tobulinti” įstatymą numatant galimybę vienos lyties poroms “susilaukti” vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu ar juos įsivaikinti. Kol nėra įstatymo, įteisinančio vienos lyties amenų santykius, nėra juridinio pagrindo tai siūlyti. Tokiu būdu, priėmus Civilinės sąjungos įstatymą atsiveria Pandoros skrynia.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. Projektas netenkina nė vienos grupės interesų 

Tėvų  poziciją posėdyje atstovavo ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) pirmininkė, tarptautinės teisės ekspertė Violeta Vasiliauskienė.  

Posėdžio metu buvo nuolat pabrėžiama, kad projektu nesiekiama, jog  tos pačios lyties asmenims būtų suteikta teisės į šeimos statusą. Todėl NŠTA pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šis projektas netenkina nė vienos grupės interesų. „Tos pačios lyties asmenų teisių siekiančioms grupėms jis netinkamas dėl to, kad nesuteikia pakankamai teisių ir šeimos statuso bei nesprendžia įvaikinimo ir vaikų globos klausimų, o prigimtinės šeimos samprata besivadovaujantiems asmenims jo turinys kelia daug klausimų dėl panašumo į šeimos santykių teisinį reguliavimą.

Taigi, lieka neaišku, koks šio projekto realus poveikis ir kiek asmenų juo galėtų pasinaudoti? Ar tai nebus tik nedidelė asmenų grupė, dėl kurios rašome visai atskirą įstatymą? Ar tikrai neužtenka Civiliniame kodekse esančio reguliavimo, ir tų pataisų, kurios siūlomos reguliuojant Bendro gyvenimo susitarimą ir įtvirtinant artimą ryšį?”- teigė NŠTA pirmininkė.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.