Šiandien tėvai, bendruomenės, religinį ugdymą ir švietimą vykdančios institucijos yra susirūpinusios liberalėjančiu jaunosios kartos požiūriu į tikėjimą, jo puoselėjimu bei perdavimu ateinančioms kartoms. Šiandieninė kasdienybė įtraukia žmones į nuolatinę skubą, nepaliekančią laiko nei apmąstymams, nei autentiškiems žmonių santykiams. Vietoje to ji siūlo begalinį vartotojo pasirinkimą – ne tik prekių, bet ir veiklų, hobių ir įspūdžių. Tikėjimas verčiamas tik dar vienu hobiu. Tokiomis sąlygomis atbunkantiems visuomenės nariams reikia vis aštresnių potyrių, kad kasdienybei suteiktų „tikro gyvenimo“ pojūtį. O tai savo ruožtu išlaisvina ir į namus pristato tiek seksualumo, tiek smurto industrijas. Tuo tarpu dėmesio tikėjimui, artimui, bendrystei, savo sąžinei ir kitoms dorybėms bei vertybėms skiriama vis mažiau. Dėl to nemaža jaunimo dalis praranda savivertę, neturi motyvacijos tobulėti, neskiria gyvenimo prasmės nuo trumpalaikių aistrų, nemoka užsibrėžti ir siekti ilgalaikių prasmingų tikslų, jiems trūksta empatijos kitam asmeniui. Tai ilgainiui pasireiškia nepagarba vienas kitam, kartais – netgi smurtu, negebėjimu užmegzti ilgalaikių rimtų santykių, vedančių į darnią santuoką ir sveiką bei gyvybingą visuomenę, kuri geba laisvai (be vidinių ir išorinių suvaržymų) priimti teisingus sprendimus.

Tikslas – ištirti tikėjimo situaciją Lietuvoje per šeimos pastoracijos prizmę ir pateikti gautų tyrimo duomenų analizę, išvadas ir, pagal galimybes, rekomendacijas šeimų pastoracijos stiprinimo klausimais.

Tikėjimas gyvas tol, kol jis tvirtai perduodamas iš kartos į kartą, remiantis pamatinėmis vertybėmis, sudarančiomis visuomenės bendrąjį gėrį, kol gyvi liudijimai, meilė Dievui, žmogui, bendruomenei.

Tyrimas vykdytas – 2020-2023m.

TYRIMO EIGA

2020-2021m. Laisvos visuomenės institutas atliko Lietuvos jaunimo tikėjimo perėmimo šeimoje ir tėvų tikėjimo perdavimo vaikams situacijos tyrimą. Jo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kokie veiksniai ir kokią įtaką daro tikėjimo perdavimui šeimoje, bei suprasti, ar socialinės atsakomybės bei kitose plotmėse egzistuoja ryškūs skirtumai tarp tikinčių ir netikinčių jaunuolių. Be kita ko, tyrimas kėlė klausimą – ar ir kaip šiandien atsiskleidžia šeimos sampratos ir tikėjimo perdavimo ryšys bei kokias galimas pasekmes jis turi šeimos narių gyvenimo kokybei. Verta paminėti, kad tokio pločio ir gylio tyrimas Lietuvoje iki tol niekuomet nebuvo atliktas.

Tyrimas pareikalavo nemažai profesinių kompetencijų, laiko ir pastangų tinkamai suformuluoti ir užkoduoti klausimus bei atrasti svarbius respondentus. Apklausos duomenys buvo renkami sertifikuotos įmonės „Baltijos tyrimai“ pagalba. Pagal 2021m. preliminarias pirmines tyrimo išvadas buvo mąstoma, kad „lyginant tėvų kartą, vaikų kartos religiniai įsitikinimai tampa reikšmingai mažiau ortodoksiški“, ortodoksiškų religinių nuostatų perdavimo tikimybei teigiamą poveikį daro: reguliarus šeimos dalyvavimas šv. Mišiose, aiškūs tėvų atsakymai į vaikų klausimus apie tikėjimą, tėvų reikalavimas pamaldų metu laikytis rimties, tėvų draudimas vaikams dalyvauti kai kuriose bendraamžių veiklose, galimai prieštaraujančiose tikėjimo nuostatoms. Surinkti duomenys buvo labai didelės apimties, todėl pareikalavo papildomos išsamesnės duomenų analizės ir gilesnių įžvalgų bei pateikimo straipsnių formatu. Šiam darbui skirti 2022-2023 metai.

2022-2023 m. šio tyrimo duomenis įvairiais pjūviais analizavo ir aprašė dr. Vincentas Vobolevičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, Politikos dalykų grupės vadovas ir dr. Dainius Genys, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro ir Švietimo tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, straipsnyje „The key factors of faith transmission in Lithuanian families“. Straipsnis 2023 m. vasario 5 d. buvo išsiųstas ir priimtas žurnalo Journal of Beliefs & Values, o rugsėjo 6 d. išpublikuotas tarptautiniame žurnale. 

Šia tyrinėjimo tema buvo kalbėta tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, įvairiose laidose.

Tyrimo ataskaita glaustai

Mokslininkams diskutuojant apie būsimas sekuliarizacijos trajektorijas, tėvų religinių įsitikinimų perteikimas vaikams šeimos aplinkoje įgyja naują akademinę ir praktinę reikšmę. Literatūroje nesutariama, ar religiškai konservatyvūs tėvai skiriasi nuo liberalesnių religinių pažiūrų tėvų pagal savo religinio pasaulėvaizdžio perteikimo atžaloms veiksmingumą. Analizuodami 2021 m. birželio mėn. atliktos 300 tėvų ir vaikų porų apklausos Lietuvoje duomenimis nustatyta, kad tėvai su konservatyviais religiniais įsitikinimais, neturi savaiminio pranašumo prieš kitus tėvus, perduodant šiuos įsitikinimus vaikams. Vis dėlto konservatyvių religinių pažiūrų derinimas su kitais religinio konservatizmo atributais padidina tikėjimo perdavimo galimybes.  Konkrečiai, tėvų konservatyvių religinių įsitikinimų perteikimą vaikams lengvina reguliari religinių apeigų praktika šeimoje bei viešo tėvų gyvenimo derinimas su religine etika.  Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog kai kurių, labiau kontroversiškų, konservatyvių religinių įsitikinimų perdavimas yra išskirtinai sudėtingas. Pavyzdžiui, tėvai tikintys, kad išganymui yra būtina sekti Jėzumi, žymiai sunkiau perduoda šį įsitikinimą vaikams, nei tėvai, tikintys, kad po mirties sielų laukia dangus arba pragaras.  Skirtingai nuo kitų įsitikinimų, šių kontroversiškų konservatyvių pažiūrų perdavimą lengvina kiek kitokie tėvų religinio gyvenimo atributai. 

Straipsnyje kalbama apie tai, kad jau kurį laiką tikėjimo perdavimas buvo natūralus procesas krikščioniškoje aplinkoje, kur tikėjimas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau atrodo, kad šiuolaikinėje visuomenėje tikėjimo perdavimas nebėra nei natūralus procesas nei įsitvirtinęs bendruomenine forma – jis daugiausia persikėlė į privačią sferą ir yra veikiamas šeimyninio konteksto. Tikėjimo ugdymas namuose tampa vis didesniu iššūkiu ir atsakomybe tikintiems tėvams. Todėl įdomu pasvarstyti, kas lemia tikėjimo perdavimą ir jo sėkmę. Atitinkamai siekiama nustatyti veiksnius, lemiančius tikėjimo perdavimą Lietuvoje šeimos aplinkoje. Šis straipsnis atitinka akademinį poreikį empiriškai paaiškinti, kaip tikėjimas perduodamas šeimoje.

Dr. Vincentas Vobolevičius ir dr. Dainius Genys analitiniame tyrimo straipsnyje siekia pamėginti atsakyti ir/ar išspręsti literatūroje esantį nesutarimą dėl to, ar tėvų religinis konservatyvumas padeda, ar trukdo religinių įsitikinimų perdavimui iš kartos į kartą.

Lietuvos atvejis ypač įdomus, nes, viena vertus, tauta yra laikoma viena religingiausių (krikščioniškų) ES šalių, kita vertus, tik nedidelė dalis žmonių reguliariai lanko bažnyčią ir kasdienėse situacijose remiasi pagrindiniais krikščionybės tikėjimo principais. Europos vertybių tyrimas rodo tam tikras religingumo Lietuvoje kitimo tendencijas: perėjimą nuo įsipareigojimo kultūros (paveldėti tikėjimai, puoselėjami per neformalius, bendruomeninius ryšius) prie vartojimo kultūros (individualus tikėjimo pasirinkimas). Keletas religingumo aspektų (jo dinamika ir vieta visuomenėje, individualios ir struktūrinės sąlygos, religinis ugdymas sulaukė mokslininkų dėmesio. Tačiau tikėjimo perdavimo tema Lietuvos kontekste nėra tyrinėta. Todėl siekiame ištirti tikėjimo perdavimo tendencijas ir veiksnius Lietuvos šeimose. Remdamiesi klasikiniu sociologiniu požiūriu, siekiame suvokti problemos esmę socializacijos teorijos požiūriu.

Straipsnio išvadose  teigiama, kad atlikta 300 tėvų ir vaikų porų Lietuvoje duomenų analizė atskleidė galimą atsakymą į klausimą, kaip konservatyvių religinių pažiūrų tėvai, palyginti su kitais tėvais, perduoda savo įsitikinimus palikuonims. Nors literatūroje pateikiama argumentų tiek už, tiek prieš galimą konservatyvių tėvų pranašumą, tačiau straipsnio autoriai teigia, kad vien konservatyvūs įsitikinimai nelemia sėkmingo tikėjimo perdavimo iš kartos į kartą.

Atkreipėme dėmesį į keletą religinio konservatyvumo požymių, tokių kaip religinių apeigų praktikavimas namuose, religinės etikos laikymasis tėvams darant karjerą, šeimos narių socialinės aukos dėl tikėjimo, taip pat vaikų socialinio elgesio formavimas atsižvelgiant į religinius mokymus, kurie gali palengvinti konservatyvių tėvų religinių pažiūrų perdavimą iš kartos į kartą.   

Atrodo, kad empiriniai duomenys patvirtina tokį pasiūlymą. Konservatyvių nuostatų klausimais apie pomirtinio gyvenimo egzistavimą, dangaus / pragaro buvimą ir būtinybę sekti Jėzumi, kad būtų galima išsigelbėti, besilaikantys tėvai neturi jokio realaus pranašumo prieš kitus tėvus perduodami šiuos įsitikinimus savo vaikams. Tačiau sėkmės tikimybė padidėja, kai ortodoksinių pažiūrų tėvai praktikuoja ir kitus religinio konservatyvumo požymius.

Paaiškėjo, kad patirtis, kai dėl savo religijos tenka aukotis visuomenėje, daro ypač didelę įtaką tėvų įsitikinimų ortodoksiškumo ir jų perdavimo tikimybės santykiui. Tokias aukas patyrusių šeimų tėvai turėjo daug didesnę tikimybę perduoti savo konservatyvius įsitikinimus dėl pomirtinio gyvenimo, dangaus ir pragaro buvimo ir būtinybės sekti Jėzumi. Religinių apeigų laikymasis namuose padidino tikimybę perduoti tikėjimą dangaus ir pragaro buvimu, o perspėjimas, kad vaikai nedalyvautų religiškai nepriimtinoje bendraamžių veikloje, padidino tikimybę, kad vaikai perims konservatyvų tėvų tikėjimą gyvenimo po mirties egzistavimu.   

Tyrimas taip pat atskleidė, kad ne visi įsitikinimai yra vienodi: tėvų tikėjimą būtinybe sekti Jėzų vaikams perduoti daug sunkiau nei kitus ortodoksinius įsitikinimus. Šis rezultatas nestebina, atsižvelgiant į tai, kad šis įsitikinimas gali atrodyti prieštaringas šiuolaikinio etoso, kad asmens religija neturėtų daryti įtakos jo gydymui.  Dar įdomiau, kad tikėjimo apie būtinybę sekti Jėzumi perdavimą, atrodo, palengvina skirtingi religinio konservatyvumo požymiai, palyginti su kitų ortodoksinių įsitikinimų perdavimu.  Pavyzdžiui, vaikų įspėjimas dėl religiškai nepriimtinos bendraamžių veiklos turėjo teigiamą poveikį tėvų tikėjimo apie gyvenimo po mirties egzistavimą perdavimui, tačiau panašūs įspėjimai turėjo neigiamą poveikį tikėjimo apie būtinybę sekti Jėzumi perdavimo tikimybei. 

Religinio įsitikinimo prieštaringumo laipsnis yra svarbus perkėlimo prognostinis veiksnys, neskaitant įsitikinimų vietos konservatyviojoje – liberaliojoje dimensijoje. Sąveika tarp tėvų ortodoksinių įsitikinimų prieštaringumo ir religinio konservatyvumo požymių, lemianti įsitikinimų perdavimo iš kartos į kartą lengvumą, turėtų būti būsimų tyrimų objektas.

Visas mokslinis straipsnis, tyrimo analizė, skaičiavimai anglų kalba yra pateikti 2023 m. rugsėjo 6 d. žurnale Journal of Beliefs & Values,  straipsnyje „The key factors of faith transmission in Lithuanian families“.

Tyrimo viešinimas:

• parengtas ir 2023 m. rugsėjo 6 d. tarptautiniame žurnale Journal of Beliefs & Values išpublikuotas mokslinis, analitinis straipsnis  „The key factors of faith transmission in Lithuanian families“;
• Tyrimo duomenys taip pat pristatyti tarptautinėje akademikų konferencijoje „Turning Points: Values and Conflicting Futures in the Baltics“ 15 th Conference on Baltic Studies in Europe, 27 dalyje „Religious education: contemporary challenges, (non)effective tactics, and emerging consequences“, organizuotoje Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto (2023 m.);
• Apie tyrimo duomenis kalbėta ir 2023-07-27 Marijos radijo „Aktualijų“ laidoje tema „Krikščionybės perspektyva XXI a.“. Laidoje kalbėjosi garsus Teksaso universiteto Ostine sociologijos profesorius, Populiacijos tyrimų centro mokslinis bendradarbis bei Ostino šeimos ir kultūros studijų instituto vyresnysis bendradarbis Markas Regnerusas ir Laisvos visuomenės instituto bendradarbis, politologas, mokslininkas dr. Vincentas Vobolevičius.
• Tyrimas pristatymas ir 2022-08-27 laidoje „Žuvelė“ 22 #139 Tikėjimo perdavimas šeimoje. V. Vobolevičius ir kun.  A. Valkauskas. Kaip perduoti tikėjimą šeimoje? Kokie elementai svarbiausi, norint, kad vaikai perimtų tėvų tikėjimą?
• Dr. Vincento Vobolevičiaus mokymas tema: „Tikėjimo perdavimas šeimoje. Kaip tikėjimo džiaugsmu dalintis su savo vaikais“. Atsinaujinimo diena MEILĖS DŽIAUGSMAS AMORIS LAETITIA, 2020-10-18

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.