Tyrimas atskleidė, kad lytį „pakeitę" vyrai patiria didesnę kraujagyslių ligų riziką

Neseniai pristatytas tyrimas, tyręs 5 tūkst. translyčių asmenų ir nustatęs, kad translytės moterys (vert. past. – lyties keitimą išgyvenę biologiniai vyrai) patiria didesnę kraujo krešulių, insultų ir širdies priepuolių riziką.

Atliekant tyrimą analizuoti aštuonerių metų beveik 5 tūkst. pilnamečių translyčių pacientų, priklausančių Kaiserio sveikatos sistemai ir vartojusių hormonus lyties keitimui (angl. gender transition), duomenys. Palyginimui tirti ir daugiau nei 97 tūkst. asmenų, kurių gimimo metu nustatyta lytis atitinka lyties tapatybę ir kurių amžius bei sveikatos charakteristikos panašios.

„Tai – didžiausias kada nors atliktas translyčių asmenų, patyrusių hormonų terapiją, tyrimas“, – NBC News sakė tyrimo autorius ir organizacijos Kaiser Permanente mokslininkas dr. Dariosas Getahunas. „Medikai ir pacientai turi būti informuoti apie translytėms moterims išaugantį sveikatos rizikos lygį.“

Tyrimo metu nustatyta, kad translytės moterys, kurioms gimstant buvo nustatyta vyriška lytis, patiria dvigubai didesnę kraujo krešulių riziką nei asmenys, kurių biologinė lytis ir lyties tapatybė sutampa. Hormonų terapiją išgyvenančioms translytėms moterims taip pat nustatyta 80-90 proc. didesnė tikimybė patirti insultą arba širdies priepuolį nei moterims, kurių biologinė lytis ir lyties tapatybė sutampa

Tyrimas nenustatė, kad translyčiai vyrai (vert. past. – lyties keitimą patyrusios biologinės moterys) patirtų išaugusią riziką.

D. Getahunas perspėjo, kad įrašų peržiūrėjimas turi savo apribojimų ir nėra pakankamas nustatyti tiesioginį ryšį ar efektą. Jis pastebėjo, kad žurnale Annals of Internal Medicine publikuotas tyrimas turėjo priėjimą tik prie Kaiserio sveikatos sistemos, todėl joks išorinis gydymas negalėjo būti įtrauktas į tyrimą. Be to, tyrimų autoriams nežinomos hormonų dozės ir rūšis.

„Kol kas šis tyrimas yra geriausia rizikos matavimo priemonė, ir tai yra kur kas geriau nei turėjome prieš tai“, – teigė D. Getahunas.

Praeityje estrogeno terapijos įtaką kraujagyslėms matavę tyrimai atlikti menopauzę išgyvenančioms moterims ir pritaikyti translytėms. Tačiau translyčių moterų tyrimas rado reikšmingų skirtumų, ypač ilguoju laikotarpiu. Kaiserio tyrėjų cituojamas menopauzinis tyrimas rodė, kad kraujagyslių ligų rizika ilguoju laikotarpiu mažėja, tačiau pats Kaiserio tyrimas atskleidė, kad laikui bėgant rizika translytėms moterims kaip tik auga.

Nepaisant to, kitas tyrimo autorius ir Mount Sinai ligoninės Translyčių medicinos centro vykdomas direktorius dr. Joshua Saferis teigė, kad nors kraujagyslių ligų rizika translytėms moterims yra didesnė, ji nėra tokia didelė. Per aštuonerių metų laikotarpį tarp 2 842 translyčių moterų užfiksuoti 148 su kraujagyslėmis susiję atvejai.

„Šis tyrimas yra geras ta prasme, kad galima įspėti pacientus ir imtis atsargumo priemonių“, – interviu sakė J. Saferis. „Tačiau manau, kad daugelis translyčių moterų prieis išvados, kad rizika nėra pakankamai didelė, kad reiktų atsisakyti hormonų terapijos.“

Medicinos mokslų daktaras ir Niujorko universiteto Medicinos mokyklos švietimo apie sveikatos skirtumus vadovas dr. Richardas Greene‘as yra pirminės sveikatos priežiūros gydytojas ir gydo daug translyčių pacientų. Jis teigia, kad „Tai yra puikus tyrimas, ir aš nesu nustebintas jo išvados“, – R. Greene‘as sakė NBC News.

Jis teigia, kad hormonų terapija yra gyvybiškai svarbi daugeliui translyčių žmonių, kurie jos negavę dažnai kovoja su depresija ar netgi svarsto apie savižudybę. „Šiuo atveju rizika nesiskiria nuo patiriamos dėl daug kitų vaistų ir gydymo būdų, kurie yra naudojami. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų apie translyčius asmenis, kad gautume informacijos apie jiems būdingas rizikas ir galėtume jiems suteikti geresnę priežiūrą“, – teigė R. Greene‘as.

Visgi su kai kuriomis R. Green’o išvadomis greičiausiai nesutiktų nemažai psichiatrų, kurie apskritai nepritaria translytiškumo formuluojamai idėjai, jog asmuo gali „pasikeisti” lytį. Išoriniai fiziniai pokyčiai, kurie, kaip matome, susiję ir su tam tikromis rizikomis, kartais tik trumpam laikui numalšina psichologinį diskomfortą dėl įgimtos lyties. Štai dr. Paulas McHughas, buvęs Johnso Hopkinso ligoninės vyriausiasis psichiatras, 2016 m. yra pareiškęs: „Šio klausimo esmė – sąmyšis dėl translyčių asmenų prigimties. Lyties pakeitimas biologiškai neįmanomas. Lyties keitimo operaciją iškentę žmonės nepasikeičia iš vyro į moterį ar atvirkščiai. Jie greičiau jau tampa feminizuotais vyrais ar maskulinizuotomis moterimis. Teigti, jog tai pilietinių teisių reikalas, ir skatinti chirurginę intervenciją iš tikrųjų reiškia taikstytis su psichikos sutrikimu ir jį propaguoti.”

Nors Pasaulio sveikatos organizacija transseksualumą pavadino „lyties nesuderinamumu“ ir įtraukė jį į „būsenų, susijusių su seksualine sveikata“ sąrašą, tai nepaneigia nuogąstavimų, kad už šio taip vadinamo „nesuderinamumo” slypi gana subjektyvios kategorijos (tokios kaip „jausmas”, „tapatinimasis” su kita lytimi) prieštaraujančios biologinei asmens prigimčiai, o neretai ir keliančios dar didesnę sumaištį dėl tapatybės.

parengta pagal Study finds risks for transgender women on hormone therapy, 
Drastiški fiziniai pokyčiai keičiant lytį nepadės įveikti psichosocialinių bėdų

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.