Tyrimas atskleidė: šeimoje augantys vaikai – laimingesni ir sveikesni

Tyrimas atskleidė: šeimoje augantys vaikai – laimingesni ir sveikesni

Netgi pradėjus savarankišką gyvenimą, ilgą laiką santykiai su biologiniais tėvais daro įtaką mūsų laimei. Tai atsispindi naujame tyrime, kurio išvados atskleidė, kad  tos pačios lyties tėvų užauginti vaikai, palyginus su bendraamžiais, ankstyvoje pilnametystėje yra žymiai labiau linkę į depresiją, nutukimą ir  kitas problemas.

Pirmajame tyrime, kuriuo ankstyvoje pilnametystėje stebėti jaunuoliai augę su tos pačios lyties tėvais, prof. Paulas Sullins‘as patvirtino keleto ankstesnių tyrimų išvadas, kuriomis dažnai remiasi homoseksualių santuokų propaguotojai. Minėtos išvados rodo padidėjusį tiriamųjų prisirišimą prie tėvų ir mažesnį prislėgtumą vaikystėje,tačiau, kadangi  tyrimo dalyviai nebuvo stebėti  ilgesnį laiką, buvo praleistas faktas, jog tokie sutrikimai, kaip depresija, pasireiškia vėlesniais gyvenimo etapais  ir sunkesne forma nei  kitiems to paties amžiaus žmonėms.

Vaikams pradėjus siekti daugiau savarankiškumo, pasireiškia didesnis nerimas. Prof. Sullins‘as teigė, jog tai greičiausiai susiję su problemomis sprendžiant atotrūkį nuo biologinių tėvų, tačiau iki šiol tyrimų, nagrinėjančių šį  aspektą, nebuvo.

Tyrime dalyvavę tos pačios lyties tėvai dažniau buvo baltieji, išsilavinę, neproporcingai dažniau moteriškos lyties ir žemesnes nei vidutiniškas pajamas gaunantys žmonės.

Tyrimo duomenimis, tėvo nebuvimas paauglystėje – „dažniausia nepakankamo ryšio su tėvais forma“, susijusi su daugeliu neigiamų pasekmių, tarp jų ir depresija. Be to, pagal psichinės sveikatos lygį vertinant prislėgtumą, mintis apie savižudybę ir nerimą paauglystėje, galima gan tiksliai prognozuoti suaugusio  žmogaus psichinės sveikatos tendencijas.

Tos pačios lyties tėvų auginti žmonės beveik dvigubai dažniau linkę į nutukimą (72% tiriamųjų, palyginus su 37% kontrolinėje grupėje). Toks didelis paplitimas susijęs su ankstesniais tyrimais, kurie rodo didesnį nutukimą tarp lesbiečių, nei heteroseksualių moterų, teigia prof. Sullins‘as.

Tyrimas parodė, kad „gerai aprašytas polinkis į smurtą artimoje aplinkoje, tos pačios lyties asmenų porose būdingas ir tėvystėje“. Apie 85-90% smurto atvejų pasikartoja ir vėlesniais metais. Prof. Sullins‘as teigė, jog tai lieka nepranešta, nes dauguma tyrimų pasitiki duomenimis, gautais iš tėvų.“

Prof. Sullins‘as naudojosi duomenimis iš Nacionalinio sveikatos nuo paauglystės iki suaugimo tyrimų centro (ang. National Longitudinal Study of Adolescent to Adult Health) tyrimo, kurio metu  buvo apklausta daugiau kaip 20000 amerikiečių, kuriems 1995 m. sukako 15 metų. Vėliau jie buvo pakartotinai apklausti būdami 22 ir 28 metų amžiaus. Kad išvengtų tokių atvejų, kai apklausiami vaikai, užauginti LGBT tėvų, , gyvenantys kartu su vienu biologinių vaiko tėvų, tyrimo, jis susiaurino tyrimo duomenis iki 8762 tiriamųjų.

Kodėl tiek daug tyrimų pateikia išvadas, jog „nėra skirtumo“ tarp homoseksualių ir biologinių ar kitų heteroseksualių tėvų? Anot prof. Sullins‘o, tai lemia pavėluota sutrikimų, tokių kaip depresija, apraiška, bei socialinių mokslų tyrimų politizavimas. Mark‘as Regnerus‘as (Teksaso universiteto sociologijos profesorius  – aut. past.) teigė, jog jau geriau prof. Sullins‘as paviešintų savo atradimus medicinos žurnale, „nei kęstų vis labiau politika kvepiantį kolegų tyrimų  pobūdį socialinių mokslų srityje.“

Paties prof. Regnerus‘o tyrimas apie tos pačios lyties tėvų įtaką vaikams buvo užsipultas gėjų santuokos propaguotojų, o tai nuvedė iki praėjusiais metais Aukščiausiojo teismo priimto Obergefell sprendimo, kuriuo nurungti JAV vyro ir moters santuokos įstatymai.

Anot prof. Regnerus‘o, „kadangi Obergefell sprendimu pradėta diskusija dėl tos pačios lyties asmenų santuokos, ginčai bus nedideli palyginus su prieš keletą metų matytomis grumtynėmis. Empirinė tiesa nebėra tokia grėsminga kai kurių suaugusiųjų norams. Kita vertus, vaikų pažeidžiamumas nesumažėjo.

šaltinis: C-Fam

© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.