Visuomenės nuomonės apklausos analizę atlikto Socialinių mokslų dr. Živilė Advilonienė, VDU dėstytoja
Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. tyrimas atliktas 2023 m. vasario 9-18 dienomis (N=1003) 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Tyrimą mišriu būdu, derinant akivaizdinį interviu su interviu telefonu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus. Respondentų atrankai taikyta tikimybinė atranka išlaikant šalies gyventojų pasiskirstymo pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą proporcijas.
Tyrimas atliktas Laisvos visuomenės instituto užsakymu siekiant stebėti visuomenės požiūrio dinamiką Civilinės sąjungos ir Artimo ryšio įstatymų projektų klausimais.
Kaip ir 2022 m. birželio 9-18 d., 2023 m. vasario 9-18 d. analogiška metodika grįstame identiškos imties (N=1003) „Vilmorus“ tyrime šalies gyventojų teirautasi apie jų poziciją Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris įteisintų ir tos pačios lyties asmenų šeimas, atžvilgiu. Domėtasi, kurį kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius teisiškai reguliuojantį projektą – Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio – linkstama palaikyti, taip pat, kaip reikėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo – LR Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą ar visuomenei balsuojant referendume dėl Konstitucijos pataisos.
Auga nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui
Siekiant ilgalaikėje perspektyvoje fiksuoti galimus visuomenės pozicijos Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausimu poslinkius 2022 m. birželį ir 2023 m. vasarį respondentams buvo pateikti analogiški klausimai apie Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimojo ryšio projektus, kuriais skirtingu būdu siekiama spręsti tiek nesusituokusių vyro ir moters, tiek ir tos pačios lyties asmenų porų santykių įteisinimo klausimą. Tuo tikslu identiškai ankstesniems tyrimams teirautasi: „Ar jūs pritariate ar nepritariate Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas?“
Tyrimo rezultatai patvirtino negatyvią visuomenės poziciją lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu: fiksuojama auganti nepritarimo ir mažėjanti pritarimo jam tendencija: nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. vasario nepalankus minėto projekto vertinimas ūgtelėjo nuo 68,2 proc. iki 72 proc. Ryškiausiai augo visiškas nepritarimas (nuo 54 proc. iki 57 proc.), kiek mažiau – nepritarimas (nuo 14,2 proc. iki 15,0 proc.).
Paraleliai mažėjo visiškai pritariančių (nuo 6,4 proc. 2022 m. birželį iki 6,0 proc. 2023 m. vasarį), greičiau pritariančių (atitinkamai nuo 13,8 proc. iki 12 proc.) ir neturinčių nuomonės (nuo 11,7 proc. iki 10 proc., žr. 1 pav.). Tai rodo visuomenėje nežymiai ryškėjantį poslinkį prisiimant aiškesnę asmeninę poziciją jautriais klausimais.
1 pav. Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2023 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus)
Visumoje stebimas mažėjantis Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymas: jam nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomenės dalis (72 proc., palyginimui 68,2 proc. 2022 m. birželį), o palaiko mažuma – 18 proc. (2022 m. birželį 20,1 proc., žr. 1 pav.), daugėja išsakančių aiškią asmeninę poziciją. Ilgalaikėje eilę metų tyrimuose fiksuojamų šalies gyventojų nuomonių tendencijų perspektyvoje tai atskleidžia ryškėjantį visuomenės nepritarimą išplėstą šeimos sampratą siekiančiam įtvirtinti Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir palaikymą alternatyviems teisiniams nesusituokusių kartu gyvenančių porų tarpusavio santykių ir jiems kylančių problemų sprendimams.
Ryškėjančios visuomenės nuomonės tendencijos
Nors 2023 m. vasario mėn. tyrime fiksuojami visuomenės nuomonės pokyčiai Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausimu esti paklaidos ribose (dalis bendrųjų statistinių rezultatų kito iki 3,8 proc.), ilgalaikėje perspektyvoje stebima ryškesnė jos kaitos tendencija: palaikymas civilinei sąjungai ne mažėja, o netgi grįžta į 2022 m. kovo mėn. poziciją, kai tuomet dar Partnerystės įstatymo projektui aiškų „ne“ tarė 73,8 proc., o jį rėmė 14,8 proc. šalies gyventojų (žr. 2 pav.). Lyginant 2022 m. vidurio ir 2023 m. pradžios tyrimų duomenis matoma mažėjančio pritarimo (nuo 20,1 proc. iki 18 proc.) ir augančio nepritarimo (nuo 68,2 proc. iki 72 proc.) Civilinės sąjungos įstatymo projektui tendencija. Visuomenės pozicija nesugrįžo ir į 2021 m. situaciją, kai tos pačios lyties asmenų šeimų kūrimui pritarė ar visiškai pritarė 31 proc. (2023 m. pusantro karto mažiau, 18 proc.), o jo nepalaikė 56 proc. (2023 m. 72 proc., žr. 1 pav. ir 2 pav.).
Taigi, jei pastaruosius mėnesius nuo 2022 m. vidurio iki 2023 m. pradžios pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimas ir nepritarimo jam augimas kito statistinės paklaidos ribose, tai 2021-2023 m. laikotarpiu fiksuojamas ženklus visuomenės nepritarimo tos pačios lyties asmenų šeimų įteisinimo siekiantiems įstatymų projektams augimas, ženkliai viršijantis statistinės paklaidos ribas: nepritarimas per šį laikotarpį išaugo 16 proc., pritarimas sumažėjo 13 proc. (žr. 1 pav. ir 2 pav.). Tokie tyrimų rezultatai negatyvią visuomenės poziciją lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimo klausimu atskleidžia trimis aspektais, t.y., per: a) augantį nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui; b) mažėjantį jo palaikymą; c) mažėjančią nuomonės neturinčiųjų dalį.
2 pav. Pritarimas ar nepritarimas Civilinės sąjungos / lyčiai neutralios Partnerystės įstatymų projektams, kurie įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, proc. (2023 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2022 03 10-19 d., N-1005, Vilmorus; 2021 01 15-19, N-529, Baltijos tyrimai)
Be to, laikotarpyje nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. fiksuojamas aiškiai mažėjantis Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymas pagal visus socio-demografinius kriterijus. Bene ryškiausiai (16,3 procentais) sumažėjo jo palaikymas tarp moksleivių ir studentų, 23,7 proc. – tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų bei paraleliai ženkliai išaugo jam nepritariančiųjų dalis (25 procentais tarp bedarbių; 17,7 proc. tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų), mažėjo neturinčių nuomonės dalis. Aukštėjant tiriamųjų išsimokslinimui ryškiau matoma nepritarimo projektui augimo tendencija, mažėjantis palaikymas bei mažesnė neturinčiųjų nuomonės dalis. Nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui augimas matomas ir pagal lytį, pajamas, gyvenamąją vietą, daugumoje atvejų ir pagal statusą (išskyrus aptarnaujančius/techninius darbuotojus, tarp kurių apie 7 proc. mažėjo įstatymo projekto nepalaikymas ir panašiu procentu augo pritarimas jam). Pagal politinius įsitikinimus beveik dvigubai (nuo 51 proc. 2022 m. birželį iki 27,3 proc. 2023 m. vasarį) sumažėjo Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymas tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų ir išaugo nepritarimas jam (nuo 42,9 proc. iki 60,6 proc.). Analogiškai Laisvės partijos rėmėjų gretose projekto palaikymas krito nuo 96,3 proc. iki 87,5 proc., nepalaikymas augo nuo 0 iki 6,3 proc.
Taigi, minėtu laikotarpiu ryškėja kelios tendencijos: pirma, pagal visus sociodemografinius kriterijus palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia mažuma šalies gyventojų, o nepritarimą – didžioji jos dalis. Antra, pritarimas projektui mažėja, pagal atskirus sociodemografinius parametrus net iki 25 proc. Trečia, tik retomis išimtimis fiksuojamas paramos Civilinės sąjungos įstatymui padidėjimas, dažniausiai statistinės paklaidos ribose (iki 3-6 proc.) ir priešingai, pagal daugumą parametrų auga nepritarimas, didžiumoje atvejų ženkliai viršijantis paklaidos ribas ir svyruojantis iki 25 proc. Ketvirta, ši ženklaus nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymui augimo tendencija ypač ryški tarp jaunimo iki 29 m. ir Seimo valdančiojoje koalicijoje esančių liberaliųjų partijų – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – rėmėjų. Penkta, palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimo ir nepritarimo jam augimo tendencijos suniveliuoja viešojoje erdvėje neretai formuojamą įvaizdį apie augantį visuomenės palaikymą minėtam įstatymo projektui, ypač tarp didmiesčių, jaunesnių, aukštesnio išsimokslinimo gyventojų. Visgi priešingai, tyrimų rezultatai rodo kitokias tendencijas: dar aiškiau tariama „taip“ Artimojo ryšio projektui ir „ne“ civilinei sąjungai; remiama Konstitucinė šeimos samprata ir galimas Referendumo dėl Konstitucijos pataisos kelias ir tik išimtinai retai (tik tarp valdančiojoje Seimo daugumoje esančios Laisvės partijos rėmėjų) pasisakoma už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų tarpusavio santykių klausimą bei jiems kylančias praktines problemas.
Visuomenės palaikymas Konstitucinės šeimos sampratos nekeičiantiems projektams
Visuomenės nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui atskleidžia ne tik šio projekto nepalaikymas, bet ir pozityvi pozicija alternatyvių teisinių sprendimų, siekiančių sureguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius ir spręsti jiems kylančias praktines problemas. Pastaroji atsiskleidė respondentų teiraujantis, kurį LR Seime svarstymui pateiktą įstatymo projektą – Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio, – kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius jie labiau palaikytų.
Tyrimo rezultatai atskleidė tendenciją, kad visuomenėje nesama pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinamos homoseksualios šeimos: tokį teisinį nesusituokusių asmenų porų santykių ir jiems kylančių praktinių problemų sprendimo būdą remtų vos kiek daugiau nei dešimtadalis (13,5 proc.). Dvigubai dažniau išreiškiama parama teisiškai kartu gyvenančių asmenų praktines problemas sprendžiančiam, bet homoseksualių porų šeimų neįteisinančiam Artimojo ryšio projektui (25 proc.). Beveik pusė šalies gyventojų neremtų nei vieno projekto (46,1 proc., žr. 3 pav.), tačiau palankiai vertintų homoseksualių porų klausimo sprendimą referendumu dėl Konstitucijos pataisos (59 proc., žr. 4 pav.).
Taigi, tyrimo rezultatai dar kartą kitu aspektu patvirtina negatyvią visuomenės poziciją Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu: esant kelioms įstatyminio kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykių teisinio reguliavimo galimybėms, statistiškai reikšmingai dažniau pasirenkama LR Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos nekeičianti ir kartu minėtų asmenų bendro gyvenimo poreikius teisiniame lygmenyje sprendžianti alternatyva (žr. 3 pav. ir 4 pav.).
3 pav. Pasiskirstymas pagal Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimojo ryšio projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, palaikymą, proc. (2022 06 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2023 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus)
Lyginant 2022 m. birželio ir 2023 m. vasario mėn. tyrimų rezultatus stebimas nežymus visuomenės nuomonės pokytis: paklaidos ribose mažėjo palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui (nuo 13,5 proc. iki 12 proc.) ir, nepaisant Seime palaikymo nesulaukusio Artimojo ryšio projekto „užšaldymo“, nežymiai (nuo 25 proc. iki 27 proc.) augo palaikymas jam, mažėjo nei vieno projekto nepalaikančiųjų dalis (nuo 46,1 proc. iki 41 proc.) ir daugėjo neturinčių nuomonės (nuo 15,5 proc. iki 20 proc., žr. 3 pav.). Panašu, kad tokiems rezultatams įtakos galėjo turėti ir Seime pritarimo nesulaukę ir todėl nutrūkę svarstymai dėl Artimojo ryšio projekto, tikėtina sąlygoję ir šiuo klausimu neapsisprendusiųjų bei nei vieno iš projektų nepalaikančiųjų dalies ūgtelėjimą.
Kita vertus, minimu laikotarpiu vertinant Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimojo ryšio projektus stebima analogiška visuomenės nuomonės tendencija: absoliučioje daugumoje atvejų, nepriklausomai nuo lyties, gyvenamosios vietos, amžiaus (išskyrus 30-39 m. ir 50-59 m.), išsimokslinimo, socialinės padėties (išskyrus aptarnaujančius/techninius darbuotojus), gaunamų pajamų (išskyrus aukščiausias pajamas gaunančiuosius) aiškiai matomas ryškus Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymo mažėjimas (ypač tarp jaunimo iki 29 m. ir 60-69 m. amžiaus asmenų; moksleivių ir studentų, Liberalų sąjūdžio rėmėjų) ir Artimojo ryšio projekto palaikymo augimas (ypač tarp minėtų amžiaus grupių, moksleivių ir studentų, darbininkų, bedarbių, gaunančiųjų vidutines pajamas, Liberalų sąjūdžio, Regionų partijos, partijos „Laisvė ir teisingumas“ rėmėjų), dalimi atvejų kintantis nuo 10 iki 25 proc. Net tarp Laisvės partijos rėmėjų mažėja parama civilinei sąjungai (krito nuo 85,2 proc. iki 75 proc.) ir auga palaikymas Artimojo ryšio projektui (nuo 3,7 proc. iki 6,3 proc.)
Šeimos klausimas turi būti sprendžiamas referendumu
Dar vienas laikysenos Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu aspektas atsiskleidžia renkantis Civilinės sąjungos įstatymo (jam pritartų 15 proc.; 2022 m. birželį pritarė 14 proc.) ar referendumo dėl Konstitucijos pataisos (pritartų 59 proc.; 2022 m. birželį – 57,7 proc.) alternatyvas sprendžiant homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą.
Kaip rodo tyrimų rezultatai, paklaidos ribose vos vienu procentu 2022-2023 m. laikotarpiu padidėjo pritarimas homoseksualių šeimų įteisinimui LR Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą ir beveik tokiu pat procentu (1,3 proc.) padaugėjo pritariančių referendumui (išaugo nuo 57,7 proc. iki 59 proc.) bei nežymiai sumažėjo šiuo klausimu neturinčių nuomonės (nuo 28,3 proc. iki 26 proc., žr. 4 pav.). Taigi, matomas nežymiai mažėjantis visuomenės neapsisprendimas ir paraleliai augantis palaikymas minėto klausimo sprendimui referendumu dėl Konstitucijos pataisos, o parama Civilinės sąjungos įstatymo projektui siekiant teisiniame lygmenyje spręsti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų tarpusavio santykių klausimą bei jiems kylančias praktines problemas mažėja.
4 pav. Pasiskirstymas pagal požiūrį, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl homoseksualių šeimų įteisinimo, proc. (2022 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2023 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus)
Pagal sociodemografinius kriterijus matomos kelios tendencijos šiuo klausimu. Pirmiausia, kuo aukštesnis gyventojų išsimokslinimas, tuo mažiau abejojama dėl savo pozicijos ir aiškiau išsakomas palaikymas Referendumui: tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusiųjų jį palaiko daugiau nei pusė (56,6 proc.) ir tik ketvirtadalis (25,4 proc.) remia Civilinės sąjungos įstatymo kelią, mažiau nei penktadalis neturi nuomonės (18 proc.). Pagal gyvenamąją vietą aiškiausiai savo poziciją išreiškia sostinės gyventojai: ryškiausiai (62,6 proc., kaip ir 63,6 proc. kaimo gyventojų) remiamas Referendumas, tik penktadalis (20 proc.) palaiko Civilinės sąjungos įstatymo alternatyvą, mažuma (17,4 proc.) neturi nuomonės. Analogiškos tendencijos matomos ir kituose miestuose: daugiau nei pusė (nuo 50,7 proc. iki 57,5 proc.) gyvenančių miestuose pritaria Referendumui, mažiau nei trečdalis (29,7-31,6 proc.) neturi nuomonės, o Civilinės sąjungos įstatymui pritartų mažuma – nuo 12,7 proc. (mažesniuose miestuose) iki 17,8 proc. (didmiesčiuose). Nepriklausomai nuo amžiaus didžioji dalis (nuo 51,5 proc. iki 62,3 proc.) remia Referendumą ir tik mažuma (10,1-19,4 proc.) palaikytų Civilinės sąjungos įstatymą. Analogiškos Referendumo dėl Konstitucijos pataisos rėmimo tendencijos matomos ir pagal gyventojų pajamas, socialinę padėtį, politinius įsitikinimus: didžioji dalis rinkėjų palaikytų Referendumą – nuo 57,6 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 93,3 proc. (Tautos ir teisingumo sąjungos rėmėjų). Mažesnis Referendumo palaikymas išreikštas tik tarp TS-LKD (42 proc.) ir Laisvės partijos (34,4 proc.) rėmėjų: 41 proc. TS-LKD ir 56,3 proc. Laisvės partijos šalininkų remia Civilinės sąjungos įstatymo alternatyvą, o kitų partijų rėmėjų gretose tam pritartų aiški mažuma – tarp opozicinių partijų nuo 0 proc. (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga) iki 13,9 proc. (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”) ir tik ketvirtadalis (24,2 proc.) palaikančių valdančiojoje Seimo daugumoje esantį Liberalų sąjūdį. Taigi, net ir valdančiojoje daugumoje esančių dviejų didžiųjų politinių partijų rėmėjų mažesnioji dalis pritartų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, kas pagrįstai kelia klausimą, kieno interesai ir politinė bei pilietinė valia tokiu atveju būtų atstovaujama.
Gauti rezultatai patvirtina jau kituose tyrimuose išryškėjusią tendenciją: visuomenė supranta kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo teisinio reguliavimo poreikį, tačiau remia šių klausimų sprendimo įsiklausant į visuomenės poziciją referendume dėl Konstitucijos pataisos arba plėtojant Artimojo ryšio įstatymines nuostatas kelią, sakydama aiškų „ne“ Civilinės sąjungos įstatymui, keičiančiam Konstitucijoje įtvirtintą šeimos, grindžiamos vyro ir moters papildomumu, sampratą.
Nuomonės tendencijos pagal respondentų lytį, amžių, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, socialinę padėtį
Minėtos pozicijos daugiau ar mažiau laikomasi nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, gaunamų pajamų, gyvenamosios vietos, išsimokslinimo, socialinės padėties: referendumui pagal skirtingus socio-demografinius kriterijus pritaria daugiau nei pusė (nuo 50,7 proc. iki 68,6 proc.) gyventojų, tuo tarpu parama Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui ženkliai, net kelis ar keliolika kartų mažesnė ir pagal skirtingus kriterijus svyruoja tarp 4-19,4 proc., pavieniais atvejais iki 20,1 proc. (tarp gaunančių 500-700 eur pajamas šeimos nariui, vilniečių).
Gerokai dažniau remiamas Artimojo ryšio projektas (nuo 50,7 proc. iki 68,6 proc.), kai Civilinės sąjungos įstatymo projektą remia tik 10,3-20,1 proc., o pagal dalį kriterijų – socialinę padėtį, remiamas politines partijas – dažnu atveju vos 2,2-6,7 proc.
Nors ryškesnė parama Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškiama Vilniuje (20 proc.), tačiau būtent vilniečiai dažniausiai (62,6 proc.) pasisako už referendumą (didmiesčiuose 50,7 proc., kituose miestuose 57,5 proc.), mažiausiai jų neturi nuomonės šiuo klausimu (tik 17,4 proc., kai kitose vietovėse šis procentas svyruoja nuo 24,1 proc. iki 31,9 proc.). Tad nors Vilniuje sąlyginai dažniau remiamas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, vilniečiai ryškiausiai išreiškia savo poziciją: mažiausiai tarp jų yra neapsisprendusių, daugiau remiančių Artimojo ryšio projektą ir bene daugiausiai palaikančių referendumą sprendžiant homoseksualių porų santykių įteisinimo teisinį reguliavimą.
Panašiai su amžiaus kriterijumi – asmenys iki 39 m. kiek dažniau palaiko Civilinės sąjungos įstatymo projektą (19,4 proc. iki 29 m., 19,1 proc. tarp 30-39 m.), tačiau beveik 2,5-3 kartus daugiau jų remia referendumą dėl Konstitucijos pataisos (51,5-58,9 proc.), daugiausiai tarp jų yra neturinčių nuomonės (29,1 proc. iki 29 m.).
5 pav. Pasiskirstymas respondentų pagal lytį, amžių, pajamas ir gyvenamąją vietą, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl homoseksualių šeimų įteisinimo, proc. (2022 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2023 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus)
Apklaustųjų nuomonės tendencijos pagal politinių partijų palaikymą
Pagal politinių partijų palaikymą labiausiai Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria opozicinių partijų rėmėjai: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (100 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (93,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (86,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (84,9 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (83,2 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (79,6 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (79,2 proc.).
Priešingai, Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko dauguma Laisvės partijos šalininkų (87,5 proc.), nors lyginant su 2022 m. (96,3 proc.) palaikymas pastebimai krito.
Kiek kitokia situacija matoma kitose Seimo valdančiojoje koalicijoje esančiose partijose: Civilinės sąjungos įstatymo projektą palankiai vertina tik mažiau nei trečdalis Liberalų sąjūdžio (27,3 proc.) rėmėjų, tačiau per nepilnus metus jų palaikymas minėtam projektui ženkliai sumažėjo – krito nuo 51 proc. 2022 m. birželį iki 27,3 proc. 2023 m. vasarį. Įdomu ir tai, kad tarp LR Liberalų sąjūdžio rėmėjų nepritariančių Civilinės sąjungos įstatymo projektui (60,6 proc.) yra dvigubai daugiau, nei jį palaikančių (27,3 proc.).
Palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia kiek daugiau nei du penktadaliai TS-LKD rėmėjų: lyginant su 2022 m., projekto palaikymas tarp šios partijos rėmėjų išaugo nuo 37,6 proc. iki 43 proc., tačiau tiek pat (43 proc.) remia ir Artimojo ryšio projektą.
6 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas Civilinės sąjungos ir Artimojo ryšio įstatymų klausimu, pagal politinių partijų palaikymą, proc. (2022 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus; 2023 02 9-18 d., N-1003, Vilmorus)
Taigi, Civilinės sąjungos įstatymo projektui pritaria aiškios mažumos politinių partijų rėmėjai: remiantieji Laisvės partiją (87,5 proc.) ir vienodai pagal pritarimą ir nepritarimą (po 43 proc.) pasiskirstę TS-LKD rėmėjai. Pastebimas ir Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymo mažėjimas vertinant jį kaip alternatyvą Artimojo ryšio projektui – net ir tarp valdančiųjų partijų šalininkų nuo 2022 m. mažėjo parama Civilinės sąjungos įstatymo projektui: tarp Laisvės partijos rėmėjų jis krito nuo 85,2 proc. (2022 m.) iki 75 proc. (2023 m.), o palaikymas Artimojo ryšio projektui augo nuo 3,7 proc. iki 6,3 proc. Tarp Liberalų sąjūdžio šalininkų palaikymas Civilinės sąjungos įstatymui krito daugiau 2,5 karto (nuo 38,8 proc. iki 15,2 proc.), o parama Artimojo ryšio idėjai augo 1,2 karto (nuo 24,5 proc. iki 30,3 proc.). Kiek kitokios tendencijos ryškėja tarp TS-LKD rėmėjų: 2022-2023 m. augo palaikymas abiem projektams – pritarimas Civilinės sąjungos įstatymui augo nuo 28,2 proc. iki 33 proc., Artimojo ryšio projektui – kiek ryškiau, nuo 19,7 proc. iki 26 proc.
Taigi, vieningos tendencijos tarp Seimo valdančiojoje daugumoje esančių politinių partijų rėmėjų nėra: jei tarp Laisvės ir Liberalų sąjūdžio rėmėjų matoma pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimo ir augančio palaikymo Artimojo ryšio projektui tendencija, tai TS-LKD rėmėjų gretose auga palaikymas abiem projektams (pastebimai ryškesnis palaikymo Artimojo ryšio projektui ūgtelėjimas), mažėja nepalaikančių nei vieno iš jų bei nežymiai daugėja neturinčių nuomonės.
Kinta ir pritarimas pozicijai, kad homoseksualių šeimų įteisinimo klausimą turėtų spręsti Seimas priimdamas Civilinės sąjungos įstatymo projektą: jei 2022-2023 m. tarp Laisvės partijos rėmėjų šios pozicijos palaikymas išaugo nuo 40,7 proc. iki 56,3 proc., TS-LKD šalininkų gretose – nuo 30,8 iki 41 proc., tai tarp remiančiųjų Liberalų sąjūdį šiuo klausimu aiškiai matoma mažėjančio palaikymo Civilinės sąjungos įstatymui tendencija: palaikymas jam krito nuo 40,8 proc. iki 24,2 proc. Opozicinių partijų rėmėjai palaikymą jam išreiškė minimaliai – jei 2022 m. pritarimas svyravo nuo 3,3 proc. (Darbo partija) iki 15,4 proc. (Laisvė ir teisingumas), tai 2023 m. jis sumažėjo ir svyravo nuo 4,2 proc. (Laisvė ir teisingumas) iki 13,9 proc. (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“). Dviejų partijų – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos ir Teisingumo ir tautos sąjungos rėmėjų gretose nebuvo nei vieno remiančio Civilinės sąjungos įstatymą kaip alternatyvą Artimojo ryšio projektui.
Priešingai, daugumos partijų, išskyrus Laisvės partijos ir TS-LKD šalininkus, daugiau nei pusė rėmėjų (nuo 57,6 proc. iki 93,3 proc.) remia referendumą dėl Konstitucijos pataisos. Įdomu tai, kad tarp Laisvės partijos rėmėjų palaikymas 2022 iki 2023 m. sumažėjo nuo 44,4 proc. iki 34,4 proc., o tarp Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD šalininių nežymiai išaugo (tarp Liberalų sąjūdžio šalininkų nuo 51 proc. iki 57,6 proc., tarp TS-LKD rėmėjų – nuo 41 proc. iki 42 proc.). Tarp kitų partijų rėmėjų vieningai (išskyrus Lietuvos regionų partiją ir Darbo partiją) pritariama referendumui, o lyginant 2022 m. ir 2023 m. tyrimų duomenis matomas ir akivaizdus šio homoseksualių porų santykių įteisinimo kelio palaikymo augimas: jei 2022 m. jam pritarė nuo 55,8 proc. (Laisvė ir teisingumas) iki 85,7 proc. (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga) opozicinių partijų rėmėjų, tai 2023 m. palaikymas ūgtelėjo nuo 58,3 (Laisvė ir teisingumas) iki 93,3 proc. (Tautos ir teisingumo sąjunga) 2023.
Apibendrinimas
Visuomenės požiūrio į Civilinės sąjungos įstatymo projektą analizė griauna eilę viešojoje erdvėje plėtojamų mitų. Vienas jų – apie žemesnio išsimokslinimo ir socialinio statuso, mažesniuose miestuose ir kaimuose gyvenančių vyresnės kartos atstovų negatyvų požiūrį į civilinę sąjungą priešpastatant juos palankiai ją vertinantiems jauniems, išsimokslinusiems, aukštesnio socialinio statuso didmiesčių gyventojams skleidžiant žinią apie pastarųjų liberalesnes, progresyvias, provakarietiškas nuostatas. Visgi, tyrimo rezultatai atskleidžia priešingas pozicijos Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu tendencijas:
– pagal visus sociodemografinius kriterijus vyrauja nepritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui, ir tai griauna viešojoje erdvėje dažnai plėtojamą naratyvą, kad tokio heteroseksualių ir homoseksualių porų bendro gyvenimo teisinio reguliavimo nepalaiko tik žemesnio išsimokslinimo, vyresni, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaimuose, gaunantieji žemesnes pajamas, žemesnio socialinio statuso asmenys. Tyrimo duomenys tik patvirtino jau ankstesniuose tyrimuose išryškėjusią tendenciją, kad, nors pagal dalį sociodemografinių charakteristikų išskirtinai išimtiniais atvejais matomas kiek didesnis palankumas Civilinės sąjungos įstatymui, beveik pusė ar net dauguma (nuo 47,6 proc. iki 84,9 proc.) jo neremia. Gyvenantieji Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, gaunantieji aukštesnes ar aukščiausias pajamas, įgiję aukštąjį išsimokslinimą, užimantieji aukštesnes pareigas aiškiai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą (nuo 59,3 proc. iki 73,9 proc.) ir šis nepritarimas nuo 2022 m. iki 2023 m. tik išaugo.
– stebima ir kita tendencija: kuo aukštesnis respondentų išsimokslinimas, tuo labiau palaikomas Artimojo ryšio projektas (nuo 25,4 proc. su viduriniu, spec. viduriniu ir aukštesniuoju iki 30,2 proc. su aukštuoju išsimokslinimu) ir homoseksualių porų santykių įteisinimo klausimo sprendimas referendumu (56,6 proc. – 60 proc.), kas leidžia kelti prielaidą, kad aukštesnį išsimokslinimą įgijusieji atpažįsta Civilinės sąjungos įstatyme slypintį šeimos sampratos keitimą, todėl labiau linkę remti Artimojo ryšio įstatymo projektą bei minėtų porų santykių įteisinimo klausimo sprendimą referendumu, šeimos sampratą grindžiant Konstitucinėmis nuostatomis, o ne įstatymu.
– nepritariama homoseksualių asmenų porų santykių įteisinimo klausimo sprendimui Civilinės sąjungos įstatymu. Tam pritaria tik 15 proc. Didžioji dalis (59 proc.) šį klausimą spręstų referendumu dėl Konstitucijos pataisos, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, gaunamų pajamų ir gyvenamosios vietos (pagal skirtingus socio-demografinius kriterijus ši pozicija svyruoja nuo 50,7 iki 68,6 proc.). Analogiškai dažniau remiamas Artimojo ryšio projektas (nuo 20,8 proc. iki 33,3 proc.), o Civilinės sąjungos įstatymo projektą pagal skirtingus demografinius kriterijus palaiko mažuma – nuo 3 iki 20,5 proc., išskirtinis atvejis tėra nedidelė dalis jaunimo iki 29 m. (27,6 proc.). Nei vieno iš projektų neremtų nuo 25,3 proc. iki 52,5 proc.
Antrasis viešojoje retorikoje plėtojamas mitas – apie Seimo valdančios daugumos partijų rėmėjų liberalumą ir opozicijoje esančių partijų šalininkų konservatyvumą ir jo sąlygojamą negatyvų pastarųjų požiūrį į Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Tyrimo rezultatai parodė kitokią tendenciją: civilinę sąjungą remia išskirtinai tik Laisvės partijos šalininkai (87,5 proc.), tuo tarpu tarp kitų Seimo valdančiosios daugumos partijų rėmėjų šis palaikymas vos peržengia du penktadalius (43 proc. tarp TS-LKD šalininkų) ar ketvirtadalį (27,3 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų). Taigi, ne tik opozicinių partijų rėmėjai pasisako prieš šeimos sampratą išplečiantį Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bet ir valdančiojoje koalicijoje esančio Liberalų sąjūdžio šalininkai, mažesnė TS-LKD rėmėjų dalis.
Tyrimo rezultatai griauna dar vien mitą: viešojoje erdvėje ilgą laiką visuomenei siųsta žinia, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas nesusijęs su šeimos statusu ir nekuria šia sąjunga saistomų asmenų šeimos santykių. Vėliau, 2023 m. kovo 8 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje Dėl Lietuvos Respublikos Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694(2) ir lydimųjų projektų pripažinta, kad šeimos santykiai vis tik būtų kuriami.[1] Taip pat ir tyrimo rezultatai dar iki minėtos išvados pateikimo leido kelti prielaidą, kad šalies gyventojai atpažino po Civilinės sąjungos įstatymo projektu slypinčią Konstitucinę šeimos sampratą išplečiančias nuostatas, todėl dažniau pasisako už Artimojo ryšio projektą arba referendumą dėl Konstitucijos pataisos, nei remia civilinę sąjungą:
– esant galimybei rinktis vieną iš dviejų įstatymų projektų, siekiančių teisiniame lygmenyje reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius bei spręsti jiems kylančias problemas, daugiau nei dvigubai dažniau (27 proc.) palaikomas Artimojo ryšio projektas, o Civilinės sąjungos įstatymą alternatyviame pasirinkime palaikytų tik apie dešimtadalis (12 proc.). Abi pozicijos lyginant su 2022 m. duomenimis tik dar labiau išryškėjo: išaugo palaikymas Artimojo ryšio projektui ir sumažėjo parama Civilinės sąjungos įstatymui.
– Artimojo ryšio projektą labiausiai palaiko įgijusieji aukštąjį išsimokslinimą (30,2 proc.), vilniečiai ir didmiesčių gyventojai (apie 30 proc.), jauni ir brandaus amžiaus asmenys nuo 30 m. iki 49 m. (nuo 28,5 proc. iki 31,2 proc.), dirbantieji, ypač aptarnaujančio ir techninio profilio darbuotojai, specialistai/tarnautojai, moksleiviai ir studentai (29,9 proc. – 32,6 proc.). Palaikymas jam auga didėjant pajamoms (nuo 26,1 proc. iki 33,3 proc.). Vis tik, nei vienas, nei kitas įstatyminio reguliavimo būdas visuomenei neatrodo esąs tinkamiausias: nuo ketvirtadalio (25,3 proc.) iki beveik pusės (47,9 proc.) pagal skirtingus sociodemografinius kriterijus nepalaiko nei vieno iš jų, todėl labiau remiamas visuomenės referendumas sprendžiant homoseksualių porų santykių įteisinimo klausimą (nuo 50,7 proc. iki 68,6 proc.). Tai rodo, kad visuomenė supranta poreikį teisiškai reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, remia pastangas šį klausimą spręsti, tačiau tam renkasi Konstitucinės šeimos sampratos nekeičiantį būdą.
Tyrimo rezultatai paneigia dar vieną viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą apie visuomenėje augantį palaikymą civilinei sąjungai. Gauti duomenys rodo priešingą tendenciją – auga nepritarimas jai, mažėja jos palaikymas, mažėja ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu:
– visuomenės pozicija Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausimu nekinta: jam greičiau nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomenės dalis (72 proc.). Per nepilnus metus ši pozicija ūgtelėjo nuo 68,2 proc. iki 72 proc. Tik mažiau nei penktadalis šį projektą palaiko (18 proc.), be to, matoma palaikymo mažėjimo nuo 20,1 proc. 2022 m. iki 18 proc. 2023 m. tendencija.
Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenė nekeičia savo pozicijos: homoseksualių porų santykių įteisinimo klausimu jos požiūris nekinta, atskirais atvejais netgi ryškiau išreiškiamas nepritarimas lyčiai neutraliai civilinei sąjungai nei ankstesniuose tyrimuose; mažėja neturinčių nuomonės dėl dalies su Civilinės sąjungos įstatymo projektu susijusių klausimų. Be to, dukart dažniau linkstama nesusituokusių (tame tarpe ir homoseksualios orientacijos) asmenų santykius reguliuoti Artimo ryšio projektu (palaiko 27 proc.) nei pritarti Civilinės sąjungos įstatymui (12 proc.).
_______
Šaltiniai:
[1] https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1820141/ramunas-ausrotas-kodel-reikia-teisiskai-ivertinti-civilines-sajungos-istatymo-projekta ; https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1931823/civilines-sajungos-istatymo-projekto-vertinimas-teigiamai-paveiktu-teisine-sistema-ir-socialine-aplinka
© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.