Iš karto po to, kai Čilės Aukščiausiasis Teismas legalizavo abortus, šalies prezidentė Michelle Bachelet pranešė, kad pateiks vienos lyties asmenų „santuokos“ įstatymo projektą, o naujienų portalas Associated Press paskelbė straipsnį apie Čilės kovą už transseksualių vaikų pripažinimą.
Pirmadienį žiniasklaida pranešė, kad socialistinių pažiūrų šalies prezidentė, kuri ir inicijavo abortus legalizuojantį įstatymą, santuokos sampratą keičiantį projektą ketina pateikti mėnesio pabaigoje.
„Čilės LGBTI atstovaujanti grupė Judėjimas už homoseksualų integraciją ir išlaisvinimą sako, kad santuokos ir įvaikinimo įstatymo projektai yra sutarimo su Bachelet vyriausybe 2016 metais dalis“, – rašo Gay Star News. „Santuokos apibrėžimas taps dviejų žmonių, nesvarbu, tos pačios ar skirtingų lyčių, kontraktu, kuriuo jie sujungs savo gyvenimus tam, kad galėtų kartu gyventi, pradėti gyvybę ir padėti vienas kitam.“
Tokia vizija eksploatuojama nepaisant to, kad tos pačios lyties žmonės savarankiškai negali pradėti vaikų.
Tuo tarpu Associated Press straipsnis apie transseksualius vaikus pradedamas istorija apie čilietę, kuri paliko šalį su savo šešiamečiu sūnumi, o grįždama privalėjo pasieniečiams pasiaiškinti, kodėl grįžta su mergaite.
„Šie sunkumai privertė Monica Flores ir jos buvusį vyrą pradėti teisinę kovą už jų sūnaus teisę būti viešai pripažįstamu kaip mergaite. Tai paskatino kitų transseksualių vaikų šeimas reikalauti didesnio pripažinimo ir įkvėpė platesnio masto debatus apie lyties teises (angl. gender rights) tokioje socialiai konservatyvioje šalyje, kuri tik prieš 13 metų legalizavo skyrybas“, – rašo Associated Press.
Praeitais metais teisėjas „nurodė pareigūnams pakeisti vaiko vardą ir lytį jo gimimo liudijime“, kadangi teisėjas negalėjo leisti jam gyventi neteisingame kūne.
Primename, kad vienos lyties asmenų „santuokas“ ir vaikų teisę į transseksualumą ketinanti įteisinti Čilė rugpjūčio pradžioje legalizavo abortą tam tikrais atvejais.
Organizacijos Už gyvybę susivieniję amerikiečiai atstovas Clarke‘as Forsythe‘as atkreipia dėmesį, kad Čilės konstitucija saugo kiekvieno teisę į gyvybę bei fizinį ir psichinį integralumą, taigi saugo ir negimusius. Todėl priimtas įstatymas tam prieštarauja. C. Forsythe‘as taip pat atkreipė dėmesį į faktą, kad nuo 2012 metų iki šiol Čilės moterų mirtingumo reitingas buvo žemiausias visoje Lotynų Amerikoje.
„Jeigu šioje situacija galime įžvelgti kažką gero, tai nebent tai, jog teisėjų balsai (6 prieš 4) pasiskirstė taip, kad vos priėmė projektą. Todėl nesukurta konstitucinė teisė, kuri būtų apsaugota nuo pataisų. Todėl Čilės Atstovų rūmai ir Senatas gali atšaukti įstatymą, kai pamatys, jog šis turi neigiamos įtakos moterims, vaikams ir visai visuomenei“, – teigia C. Forsythe‘as.
Tuo tarpu Associated Press savo straipsnyje rašė, kad Katalikų Bažnyčia ir kitos tradicinės jėgos priešinasi Vyriausybės pastangoms suteikti žmonėms teisę pasikeisti oficialius įrašus apie savo lytį. „Katalikų Bažnyčia vis dar turi daug įtakos ir iki šiol sunkino abortų legalizavimo procesą“, – teigia abortus remianti parlamentarė Karla Rubilar.
Amnesty International duomenimis, Dominikos Respublika, Haitis, Hondūras, El Salvadoras, Nikaragva ir Surinamas liko paskutinėmis valstybėmis, kurios absoliučiai saugo negimusius kūdikius nuo aborto.
šaltinis: lifesitenews.com
© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.