Apie mus
LAISVOS VISUOMENĖS SAMPRATA
Laisvos visuomenės pagrindas – teisinga teisių ir laisvių pusiausvyra užtikrinantį gėrių būtinų pilnaverčiam asmens gyvenimui prieinamumą ir tvarumą.
Kiekvienam žmogui laisvė yra būtina, nes be jos nėra įmanomas žmogaus orumo vertas gyvenimas. Tačiau iš prigimties žmogus yra ne tik laisva, bet ir socialinė būtybė. Žmogus nėra sau pakankamas. Jis pats vienas, be kitų žmonių pagalbos, be visuomenės negali susikurti sąlygų, reikalingų jo pilnaverčiam gyvenimui. Didelė dalis žmogui reikalingų bendrojo gėrio vertybių – tokių kaip šeima, švietimas, mokslas, kultūra, ekonominė veikla ir jos vaisiai, religija – gali atsirasti ir egzistuoti tik visuomenėje.
Tikra laisvė niekuomet nėra abstrakti ar formali. Vien tik formalių apribojimų ar suvaržymų panaikinimas negarantuoja žmogaus laisvės. Jei nustoja egzistuoti asmens klestėjimui būtinos bendrojo gėrio vertybės, nustoja egzistuoti ir laisvė. Visuomenė, kurioje nebepuoselėjami ir nebesaugomi žmogaus pilnaverčiam gyvenimui reikalingos gėrybės, ilgainiui nustoja būti laisva. Tokioje visuomenėje nebelieka tikro pasirinkimo galimybės, nes nėra gėrybių, kurias žmogus galėtų rinktis.
Tikra laisvė visuomet apima tris laisvės sąlygas:
1) asmens klestėjimui reikalingos bendrojo gėrio vertybės (gėrybės)
2) perteklinių ar nepagrįstų suvaržymų jas rinktis nebuvimas,
3) asmens galimybė siekti prasmingų tikslų.
Bet kurios iš šių sąlygų sunykimas ar sunaikinimas neišvengiamai sunaikina ir laisvę. Pavyzdžiui, jei sunyksta mokslo institucijos, sunyksta ir laisvė rinktis studijas. Jei įstatymai verčia tenkinti reikalavimus, kurie prieštarauja asmens sąžinei, sunyksta asmens sąžinės ir religijos laisvė. Jei švietimas, kultūra, viešoji tvarka nustoja kultivuoti visuomenės narių dorybes, visuomenėje lieka vis mažiau narių, pajėgių laisvai siekti prasmingų gyvenimo tikslų.
Todėl iš tiesų yra laisva tik ta visuomenė, kuri puoselėja žmogaus klestėjimui būtinus būtinas bendrąjį gėrį sudarančias vertybes, kurios nenustato visuomenės nariams nepagrįstų ir neteisingų apribojimų ir kuri sukuria palankias sąlygas visuomenės nariams puoselėti asmenines dorybes. Vadovaudamiesi šiomis gairėmis galime siekti laisvesnės bei teisingesnės visuomenės. Tačiau šiandien susiduriame su įvairias ideologijas propaguojančiomis galios struktūromis, kurios žadėdamos daugiau laisvės, iš tiesų kėsinasi sunaikinti visuomenės laisvei būtinas sąlygas.
Grėsmės laisvei – ideologijos ignoruojančios bendrąjį gėrį, diegiančios individualistinę žmogaus teisių sampratą ir puoselėjančios moralinį reliatyvizmą.
___________________________
LAISVOS VISUOMENĖS INSTITUTAS
Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) – pilietine iniciatyva 2013 m. įsteigta nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija. LVI aktyviai veikia kuriant ir saugant laisvą visuomenę Lietuvoje, puoselėjančią žmogaus klestėjimui būtinus gėrius, sudarančius bendrąjį gėrį.
VIZIJA – Laisva visuomenė, kurioje saugomi ir puoselėjami kiekvieno žmogaus pilnaverčiam gyvenimui būtinos bendrojo gėrio vertybės.
MISIJA – informuojant ir telkiant visuomenę bei aktyviai reaguojant į teisėkūros iniciatyvas, puoselėti pamatinius bendrojo gėrio elementus.
VERTYBĖS:
- Pagarba kiekvieno asmens prigimtinėms teisėms ir laisvėms
- Protinga teisinė tvarka orientuota į bendrąjį gėrį
- Visuomenė vertinanti savo narių indėlį į bendrąjį gėrį
Laisvos visuomenės pagrindas – sutarimas dėl kiekvieno asmens prigimtinių teisių ir laisvių. Laisvoje visuomenėje valstybė gerbia ir saugo kiekvieno asmens prigimtines teises bei laisves ir iš jų kylančias pirmines bendruomenes. Laisvoje visuomenėje kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti dėl savo gyvenimo, tuo pačiu būdamas įsipareigojęs kurti bendrąjį gėrį, t. y. žmogaus prigimtinę vertę atitinkančias gyvenimo sąlygas.
Instituto veikla siekiame parodyti bei tinkamais argumentais pagrįsti, jog šios vertybės yra sveikõs ir gyvybingos visuomenės pagrindas, bei formuoti politinę valią jų teisiniam įtvirtinimui.
___________________________
___________________________
PAGRINDINIAI LVI UŽDAVINIAI
Situacijos stebėsena. Problemų ir galimybių indentifikavimas teisėkūroje. Visuomenės nuomonės apklausos.
Informacijos ir duomenų analizė. LVI ekspertų atliekamos analizės, tyrimai, iškilus poreikiui, bendradarbiavimas su išorės ekspertais.
Argumentų rengimas. Raštai, atmintinės, susitikimai, konferencijos, debatai ir kt. publikacijos žiniasklaidoje, soc. tiksluose, visuomeninių ir pilietinių akcijų organizavimas.
Refleksija. Pasiūlymai, rekomendacijos, peticijos, straipsnių, laiškų rašymas.
Atstovavimas. Aktyvus LVI vertybių atstovavimas kertinėse viešąją politiką formuojančiose institucijose.
Ekspertiškumas. Ekspertinis ir savalaikis problemų analizių bei argumentuotų pozicijų formulavimas ir pateikimas svarbiausiems sprendimų priėmėjams, tolimesnė jų įgyvendinimo procesų stebėsena, analizė bei refleksija.
Komunikacija. Išorinė ir vidinė komunikacija tiek informuojant visuomenę, tiek ir stiprinant ryšius su sprendimų priėmėjais. Situacijos komentarų bei argumentuotų pozicijų pristatymas viešojoje erdvėje, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek alternatyvius komunikacijos kanalus.
Patrauklumas. Laisvos visuomenės principų populiarinimas, suteikiant visuomenei viltingą bei patrauklią perspektyvą, paverčiančią visuomenės nepasitenkinimą kūrybine energija.
Tinkliškumas. Bendraminčių NVO, mokslo, verslo ir kt. institucijų atstovų bendradarbiavimas, nustatant optimalią bendradarbiavimo ir koordinavimo sistemą, užtikrinančią kompetencijų bei resursų sinergiją.
Atpažįstamumas ir reputacija. Visuomenėje atpažįstamų LVI pozicijų įsitvirtinimas bei patikimų veidų sutapatinamas su organizacija.
Tvarumas. Veiksmingas žmogiškųjų ir finansinių resursų telkimas, užtikrinantis organizacijos sisteminį tvarumą bei patrauklumą donorams.
___________________________
LVI VEIKLOS SRITYS
Laisvos visuomenės institutas nuolat stebi Lietuvos bei užsienio šalių aktualijas, teisėkūros procesus, atlieka mokslinių duomenų, tarptautinės ir užsienio šalių situacijos analizę, renka bei formuluoja argumentus, o kilus grėsmei bendrajam gėriui imasi konkrečių veiksmų, visuomenės bei politikų telkimo. Taip pat inicijuoja pilietines, teisines ir politines iniciatyvas, teikia argumentuotus pasiūlymus asmenims, atsakingiems už politikos formavimą šalyje, taip pat ekspertinę ir visuomeninę paramą juos įgyvendinant.
Laisvos visuomenės instituto nuomone, tiek piliečiai, tiek politikai aktyviai dalyvaudami valstybės valdyme turi rūpintis valstybės bendruoju gėriu, o ne tik privačiais ar suinteresuotų grupių interesais. Todėl ypač svarbu nuolat vykdyti situacijos stebėseną, atlikti jos analizę, rinkti svarius argumentus ir neužmiršti refleksijos.
___________________________
ATASKAITOS
Kviečiame susipažinti su Laisvos visuomenės instituto atliktais darbais, finansavimu ir išlaidomis. Veiklos ataskaitas galite perskaityti, paspaudę žemiau esančias nuorodas.
Komanda
Valdyba
Audrius Globys
Valdybos pirmininkas Kompetencijos sritys:
verslo vadyba,
religijotyra.
Dr. Vygantas Malinauskas
Valdybos narys Kompetencijos sritys:
administracinė teisė,
teisės teorija,
politinė filosofija.
Dr. Darius Alekna
Valdybos narys Kompetencijos sritys:
politinė istorija,
krikščionybės istorija.
Direktorė
Diana Karvelienė
Direktorė Kompetencijos sritys:
marketingas,
komunikacija,
vadyba, verslo administravimas.
Ekspertai
Doc. Dr. Paulius Čerka
Ekspertas Kompetencijos sritys:
mokesčių teisė,
tarptautinė investicijų teisė,
mediacija.
Dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė
Ekspertė Kompetencijos sritys:
socialinis darbas,
tarptautinė migracija,
NVO ir pilietinė visuomenė,
kokybiniai tyrimai.
Dr. Živilė Advilionienė
Ekspertė Kompetencijos sritys:
socialiniai tyrimai,
religijos sociologija,
krikščioniškoji socialinė antropologija.
Kontaktai
| KONTAKTINĖ INFORMACIJA:
Telefono nr.: El. paštas: Mes dirbame: Socialiniai tinklai:
LVI REKVIZITAI: VšĮ „Laisvos visuomenės institutas” |