img

Gailestis dėl lyties keitimo

Gailestis dėl lyties keitimo

Būdamas 42-ejų metų Waltas Heyeris buvo vedęs ir turėjo 2 vaikus. Nepaisydamas to, vyras metai iš metų jautėsi lyg įkalintas priešingos lyties kūne, todėl atliko lyties keitimo procedūrą ir pradėjo naują gyvenimą kaip Laura Jensen. Aštuonerius metus jis gyveno save laikydamas moterimi ir suprato, kad pasikeisdamas lytį padarė didelę klaidą. Dabar jis „sugrįžo“ į savo gimtąją lytį ir savo istorija siekia padrąsinti kitus žmones, kurie gailisi atlikto sprendimo keisti lytį.

Briusas Jenneris, dabar besivadinantis Kaithlin (buvęs olimpinis čempionas, susilaukęs žiniasklaidos dėmesio po lyties keitimo), atrodo patenkinta savo naująja lytimi moteris. Ar jo patirtis nėra įrodymas, kad laimingas lyties keitimas įmanomas?

Aš taip pat buvau aštuonerius metus „visiškai laimingas“ po to, kai pasikeičiau lytį. Niekas negali žinoti, ar Briusas ir toliau bus laimingas. Praėjo nedaug laiko po lyties keitimo operacijos, ir jis stipriai iš to laimėjo finansiškai. Viskas gali labai greitai pasikeisti po to, kai kameros nusisuks ir jis sugrįš į realų gyvenimą.

Ar Jūsų neglumina, kad turėjote susidurti su didžiuliu žiniasklaidos spaudimu ir netgi buvote pavadintas „transfobu“. Kodėl mes negirdime daugiau tokių istorijų kaip Jūsų, kai žmogus, pasikeitęs lytį, nusprendžia sugrįžti prie savo prigimtinės lyties? 

Dūrimas pirštu į žmogų ir prasivardžiavimas nėra geras argumentas. Kai žmonės mane pravardžiuoja, tai pasako apie juos daug daugiau nei apie mane. Šių aktyvistų tikslas yra nutildyti kiekvieną, kuris nesutinka su jų planais. Tokių istorijų kaip mano mažai, nes daugelis žmonių, supratę savo klaidą, jos gailisi ir gėdijasi, todėl nedrįsta viešai papasakoti apie savo patirtį.

Pilietinės teisės translyčiams atrodytų yra naujas kovos laukas, modifikuojant žmogaus teisių sampratą. Kas pasikeitė, kad per keletą metų translyčių kova už „teises“ taip išpopuliarėjo?

Dar prieš dešimtmetį egzistavo tokios žmonių grupės kaip transvestitai, vyrai, persirengiantys moterimis dėl vaidmenų („drag queen“), žmonės, neskirstantys savo aprangos pagal lytis ir seksualiniai fetišistai. Šiandien taip smarkiai padidėjo translyčių žmonių skaičius, nes minėtos žmonių grupės išnyko. Asmenys, kurie anksčiau priklausydavo vienai iš tų grupių, dabar priskiriami „translyčiams“ ir yra drąsinami save tokiais laikyti bei keisti lytį.

Mano manymu, milžiniškas LGBT politinių ir seksualinių aktyvistų padaugėjimas kartu su politinio korektiškumo tendencijomis translyčių žmogaus teisių motyvą pajudino tokiu mastu, kokio mes niekada neįsivaizdavome. Matau, kad šie aktyvistai ignoruoja tai, jog translyčiams asmenims labai reikalinga psichologinė pagalba, visų pirma nustatant jiems aiškią diagnozę. Tačiau juk yra politiškai nekorektiška pasakyti žmogui, jog, mokslo teigimu, translytis kenčia nuo nediagnozuotų troškimo keisti lytį šalutinių reiškinių. Tikslios diagnozės ir su lyties disforija susijusių reiškinių gydymo trūkumas yra puikiai matomas bandymų nusižudyti statistikoje, bet aktyvistai tai bando maskuoti „kova“ už žmogaus teises. Medicininės problemos politizavimas užkerta kelią moksliniams tyrimams ir taip dar labiau žaloja tuos, kurie kenčia nuo lyties disforijos.

Kas yra žinoma apie lyties disforijos kilmę, arba, kitaip sakant, apie žmogaus norą gyventi kaip priešinga lytis?

Visų pirma, nėra jokių įrodymų, kad žmogus jau gimsta „translytis“. Tačiau yra mokslinių duomenų, kurie parodo, kad dauguma šių asmenų kenčia nuo negydomų psichologinių dalykų, tokių kaip bipolinis sutrikimas, nerimas, šizofrenija ir asmenybės elgesio sutrikimai. Aš į tai gilinuosi iš esmės savo knygoje „Popierinės lytys“ (Paper Genders).

Ar yra daug translyčių, kurie gailisi savo sprendimo pasikeisti lytį? Kiek savižudybės yra dažnos tarp šių asmenų ir kokią įtaką lyties keitimas daro jų santykiams su aplinkiniais?

Anot Kalifornijos universiteto teisės mokyklos Viljamso tyrimų instituto atliktos apklausos, 41 % translyčių yra bandę nusižudyti. Manau, kad bandymas nusižudyti yra gailėjimosi dėl savo sprendimo ženklas. Lyties keitimas turi trūkumų ir privalumų, kalbant apie santykius, tačiau suaugusiojo santykiui su jo vaikais lyties keitimas turi destruktyvų poveikį. Dabar tam patiria ir Briusas, kurio vaikai nuo jo stengiasi atitolti.

Matome, kad įvairiose šalyse jaunesni žmonės – nuo vaikų iki paauglių – yra ruošiami lyties keitimo operacijoms. Ar tai išmintinga? 

Tyrimų duomenys rodo, kad JAV nuo 77 iki 94 procentų jaunų asmenų, kuriems diagnozuotas lyties sutrikimas, ateityje nebelaiko savęs transseksualiais. Kitaip sakant, jauni žmonės iš šios būklės išauga. Žiniasklaida rodo, kad jaunimas jaučiasi gerai pradžioje. Visi iš pradžių laimingi. Bet žiniasklaida neparodo jų praėjus tam tikram laikui, kai jų jausmai pasikeičia. Ir vėlgi besigailintieji dėl savo sprendimų nenori rodytis viešumoje. Žiniasklaida taip pat nekalba apie alkoholizmą, priklausomybę nuo narkotikų, benamystę, skurdą ir savižudybes, tai yra visas problemas, kurios sudaro visą translyčio gyvenimo paveikslą.

Ką galvojate apie etiką chirurgų ir medikų, kurie dalyvauja lyties keitimo procese?

Šokiruojanti savižudybių statistika yra įrodymas, kad lyties keitimo operacija neveikia. Nėra jokių duomenų, kad egzistuotų kokia nors ilgalaikė nauda pacientams. Chirurgai ir medikai paprasčiausiai eksperimentuoja su savo pacientais – medicinos etikos nebeliko. Psichiatrai taip pat atsisako įvertinti šių asmenų psichinę būseną ir gydyti lyties disforiją lydinčius sutrikimus. Prie to prisideda ir pinigai bei prestižas. Daugelis chirurgų per metus iš šių lyties keitimo operacijų uždirba per milijoną dolerių

Kodėl mes mažai girdime apie žmones, kurie „sugrįžo į savo prigimtinę lytį“?

Su manimi tokie žmonės susisiekia kiekvieną savaitę. Jie nebijo kreiptis į mane, nes aš puikiai suprantu, ką jie išgyvena, ir esu pasiruošęs jiems padėti. Aš patyriau žiniasklaidos spaudimą išdrįsęs kalbėti apie savo patirtį atkeičiant lytį. Dauguma su manimi susisiekusiųjų kenčia, neretai iki suicidinio lygio, dėl sudarkytų savo gyvenimų. Jie supranta, kad priešingai manantys aktyvistai jų istorijas pasitiks su nusivylimu ir kritika.

Waltas Heyeris yra autorius ir asmeninis mentorius. Jo aistra yra padėti žmonėms, kurių gyvenimai buvo sugriauti dėl lyties keitimo operacijos. Daugiau informacijos galite rasti jo asmeniniame bloge bei interneto svetainėje: www.sexchangeregret.com

šaltinis: mercatornet.com

© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.