Prieš trejus metus vienos moters (JAV) gyvenimas pasikeitė negrįžtamai. Atlikus amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimas nėštumo metu, red. past.), jos sūnui buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Moteris su šia žinia susitaikė, tačiau nelengvai ir nesitikėjo, kad vėl gali susidurti su panašia situacija.
Ji ir jos sutuoktinis šiuo metu laukiasi ketvirto vaiko, mergaitės vardu Klara, gimsiančios liepos mėnesį. Moteris iškelia į viešumą savo situaciją: „Kadangi jau turiu vaiką su Dauno sindromu, yra didesnė rizika susilaukti kito su šiuo sutrikimu, o tai reiškia, kad nėštumo metu būsiu akylai stebima. Kadangi nuchalinio skanavimo testas buvo neigiamas (tai testas, skirtas nustatyti, ar kūdikis turi Dauno sindromą), nusprendžiau šįkart nedaryti amniocentezės. Vietoje šios procedūros nusprendžiau atlikti kraujo tyrimus. Žinojau, kad jie ne tokie patikimi kaip teigiama, tačiau pagalvojau, jog jei jų rezultatai bus teigiami, tuomet pasidarysiu amniocentezę“. Moteris teigimu, ji nebijo susilaukti dar vieno vaiko su Dauno sindromu — net jei tyrimas būtų pozityvus, ji žinanti, ką tai reiškia ir tai nebūtų pasaulio pabaiga.
Taigi, ji pasidarė kraujo tyrimus. Rezultatai parodė, kad vaikas neturi Dauno sindromo, tačiau turi Ternerio sindromą. Moteris niekada anksčiau nebuvo apie jį girdėjusi, todėl pasidomėjo daugiau. Ternerio sindromas yra labai retas sutrikimas, paveikiantis tik mergaites. Jis išsivysto, kai chromosomų poroje trūksta dalies arba visos X chromosomos. Nors tai ir nelaikoma negalia, vaikui padidėja rizika tokių sutrikimų kaip širdies yda, endokrininės sistemos pakitimai ar inkstų nepakankamumas. Be to, mergaitės su Ternerio sindromu dažniausiai lieka nevaisingos.
Moteris teigia jautusis lyg pervažiuota: „Tikimybė susilaukti vaiko su Dauno sindromu ir vaiko su Ternerio sindromu yra maždaug viena iš penkių milijonų. Kodėl taip atsitiko būtent man?“ Seselė jai paaiškinusi, jog šie naujieji, neinvaziniai kraujo testai tokie pat tikslūs kaip ir amniocentezė, kad jų tikslumas maždaug 99 procentai, taigi labai maža klaidos tikimybė. „Jaučiausi kalta, o tuo pačiu ir palaužta“,- pasakoja moteris.
Moteris nepasidavė, ji nusprendė rimtai pasidomėti. Ji išsiaiškino, jog „šie kraujo tyrimai, taip giriami laboratorijų darbuotojų ir medicinos sistemos, yra pardavinėjami kaip saugi alternatyva invaziniams tyrimams, o tikslumu neva niekuo nenusileidžia pastarosioms procedūroms. Tai melas. Kraujo tyrimais dažniausiai sėkmingai nustatomas Dauno sindromas, tačiau tikslumas mažėja ieškant kitų sutrikimų. Ternerio sindromas nustatomas vos 40 procentų tiklsumu. Taigi, pasidariau dar vieną amniocentezę. Rezultatai buvo neigiami —jokio sindromo nebuvo. Mano kūdikis neturi Ternerio sindromo, o buvau medikų tikinama, jog tyrimai nustato diagnozę 99 procentų tikslumu. Ir vietoje palengvėjimo jaučiau didžiulį pyktį. Kiek moterų pasidaro tuos vadinamuosius tikslius tyrimus, o paskui, išgirdusios diagnozę, nusprendžią darytis abortą?“
Mark‘as Leach‘as, taip pat auginantis vaiką su Dauno sindromu, uoliai stengiasi, kad žmonės nežiūrėtų patikliai į šiuos tyrimus. Nors ir šlovinamos lyg priešgimdyminių tyrimų „Šventasis gralis“, šios procedūros nėra kažkuo ypatingos. Jos nėra diagnostinės, tačiau parduodamos moterims būtent kaip tokios.
Neinvaziniais priešgimdyminiais tyrimais moterys yra klaidinamos. Kadangi šie tyrimai nėra diagnostiniai, sulaukusios pozityvaus rezultato (t.y. potencialios kūdikio sveikatos sutrikimo diagnozės) turėtų kreiptis ir atlikti rimtus genetinius tyrimus, o tai, deja, padaroma retai. Iki pat šios dienos šie tyrimai nėra reguliuojami ar kontroliuojami. Be to, laboratorijų patikrinimo metu išsiaiškinta, jog kai kurios iš jų, atliekančios šiuos kraujo tyrimus, diagnozuoja moterims kad mergaitės, kurių šios laukiasi, turi Dauno sindromą, kai… tos moterys net nėra nėščios.
Priešgimdyminiai neinvaziniai tyrimai sukritikuoti žurnalų, asociacijų ir universitetų atstovų dėl netikslumo ir nesąžiningumo. Laboratorijos susilaukia kritikos dėl klaidingos reklamos, kurioje teigiama, kad tyrimų rezultatai patikimi, dėl skaidrumo stokos ir nepriimtino reguliuojamosios priežiūros trūkumo. Kaip bebūtų, šie tyrimai vis tiek kaip įprasta rekomenduojami moterims ir yra tokie pat populiarūs kaip ir diagnostiniai amniocentezės tyrimai.
Dažnai remiantis nepatikimais tyrimo rezultatais moterys spaudžiamos darytis abortą, ypač tais atvejais, kai testas indikuoja rimtus sutrikimus. Kiek tokių moterų nužudė savo kūdikius, patikėdamos netikslia informacija? Viena moteris pasidarė abortą, nes tyrimas rodė, kad kūdikis turėjo Dauno sindromą, tačiau dabar jau nebeįmanoma išsiaiškinti, ar tikrai jis jį turėjo. Pasiremiant tyrimų tikslumu, kai kuriais atvejais nutraukiama net ir visiškai sveikų vaisių gyvybė.
Klaros mama pasakoja: „Nesu nusistačiusi prieš prenatalinius tyrimus. Tiesą pasakius, esu didelė jų gynėja, nes žinojimas iš anksto man buvo labai naudingas. Tai ne tik leido susitaikyti su sūnaus diagnoze iki jam gimstant, bet ir leido daktarams stebėti jį saugant nuo kitų sutrikimų, kuriems atsirasti buvo didelė rizika“.
Dažnai medicininė priešgimdyminių tyrimų nauda yra su lygties ženklu. Pavyzdžiui, nešiojant kūdikį su Dauno sindromu, yra labai didelė persileidimo ar negyvo kūdikio pagimdymo tikimybė, nes placenta žymiai dažniau gali trūkti per anksti. Diagnozės žinojimas nėštumo metu reiškia, kad daktarai gali stebėti kūdikį vien jau dėl šios priežasties, ir nuo to gali priklausyti ar kūdikis gims gyvas, ar miręs.
Taigi, tikrai suprantama prenatalinių tyrimų nauda. Tačiau jie turi būti atliekami kruopščiai ir etiškai, su tikslu informuoti motiną ir leisti gydytojams pasirengti bet kokioms sveikatos problemoms, su kuriomis kūdikis gali susidurti. Problema ta, kad taip liaupsinami naujieji kraujo tyrimai nėra nei tikslūs nei etiški, o tai būtina keisti. Tai, kad remiantis nepatikimais tyrimais priimami sprendimai ir abortuojami visiškai sveiki kūdikiai, negali būti praleidžiama pro akis.
Šaltinis: lifesitenews.com
© 2016 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.