LVI žmogaus gyvybės apsaugos stebėsena (2015 m. ruduo)

Vaiko teisių apsauga be vaiko teisės sveikam gimti

Seimo komitetuose yra svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) naujos redakcijos projektas. Šiuo VTAPĮ projektu ne tik paliečiami svarbūs tėvų ir vaikų santykių aspektai, bet taip pat siūloma susiaurinti negimusio kūdikio teisinę apsaugą. Nuo 1996 m. galiojantis VTAPĮ nustato:

„Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai“.

Ši nuostata turi užtikrinti palankią aplinką vaikui visose jo vystymosi stadijose bei adekvačią pagalbą besilaukiančioms motinoms. Kartu ji leidžia kvestionuoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos nėštumo nutraukimo tvarkos ir kitokių intervencijų prenatalinėje stadijoje teisėtumą. Todėl atitinkamiems interesams atstovaujantys Seimo nariai siūlo apsaugą vaikui iki gimimo panaikinti. Ši pataisa grindžiama tuo, kad esą prenatalinėje stadijoje yra taikoma ne vaiko, bet embriono (vaisiaus) sąvoka. Tačiau visi puikiai žinome, kad medicinos mokslas įvardija ne tik vaiko iki gimimo, bet ir gimusio vaiko raidos stadijas: naujagimis, kūdikis, vaikas, paauglys. Jei gimusio vaiko raidos stadijos nepaneigia, kad teisiškai žmogus iki 18 metų yra laikomas vaiku, tai ir embriono bei vaisiaus stadijos negali paneigti, kad tam pačiam žmogui iki gimimo yra taikytina vaiko sąvoka.

Be to, VTAPĮ projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas vaiko apsaugą nustato, remdamasis 1989 metų JT Vaiko teisių konvencija. Todėl VTPAĮ ir paminėtame tarptautiniame dokumente pateikiama sąvoka „vaikas“ savo apimtimi turėtų sutapti. Seimo nariams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad JT Konvencijos preambulėje dar negimęs žmogus yra vadinamas vaiku bei teigiama, kad iki gimimo vaikui reikalinga ypatinga priežiūra bei atitinkama teisinė apsauga.
Prieš kurį laiką LVI parengė PETICIJĄ, skirtą išreikšti politikams pritarimą VTAPĮ nuostatai dėl vaiko apsaugos iki ir po gimimo. Jei to dar nepadarėte, labai kviečiame ją pasirašyti.

Vyriausybei svarbiau dirbtinio apvaisinimo „efektyvumas“, o ne gyvybės apsauga

Turbūt pastebėjote, kad Lietuvos žiniasklaidoje padaugėjo dirbtinio apvaisinimo procedūras tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuojančių straipsnių ir pokalbių. Sujudimas kilo dėl to, kad Seimo komitetai vėl pradėjo svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Projekto pirminis variantas numato adekvačią gyvybės iki gimimo apsaugą: embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą; embrionų redukcija (sunaikinimas po įsodinimo į gimdą) draudžiama. Tačiau Vyriausybė pateikė išvadą, kurioje siūlo šių nuostatų atsisakyti ir leisti perteklinių embrionų kūrimą bei jų šaldymą, nes taip dirbtinio apvaisinimo procedūros esą būtų efektyvesnės. Deja, Vyriausybės siūlomas „efektyvumas“ reikštų didelės dalies pradėtų žmogiškų gyvybių nutraukimą. Paradoksalu, kad embrionų redukcijos draudimą Vyriausybė vertina kaip galimai diskriminacinį, atsižvelgdama į tai, kad po natūralaus apvaisinimo abortas yra leidžiamas. Tačiau Lietuvoje šis „leidimas“ yra patvirtintas Konstitucijai ir galiojančiam VTPAĮ prieštaraujančiu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, todėl negali būti kriterijumi, vertinant svarstomo įstatymo projekto nuostatas.

Vyriausybei antrina Seimo narių grupė (kurioje net 7 iš 10 Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių). Jie taip pat pateikė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisas, paminančias pagarbos gyvybei principą. Apibendrinant šią iniciatyvą galima pasakyti, kad siūloma prioritetą teikti ne dirbtinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko, bet nevaisingos poros interesams. Pataisos persmelktos vartotojiško požiūrio į žmogišką gyvybę – regis, nevaisinga pora turi teisę bet kokia kaina „įsigyti“ vaiką, o pradėtas vaikas teisės gyventi neturi.

Priimant sprendimus dėl dirbtinio apvasinimo įstatymo projekto nuostatų svarbu atsižvelgti į tai, kad nevaisingos poros didžiulis noras turėti vaiką ar utilitaristiniai argumentai (efektyvumas, patogumas, finansinė nauda, taupymas) negali užgožti svarbiausios ir didžiausios įmanomos vertybės – žmogaus gyvybės. Seimo nariams taip pat vertėtų susipažinti su rugpjūčio 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimtu sprendimu byloje Parrillo prieš Italiją. EŽTT konstatavo, kad dirbtinio apvaisinimo in vitro būdu pradėtas embrionas negali būti redukuojamas iki „daikto“ (prekės, nuosavybės), todėl tėvai neturi teisės elgtis su juo „kaip užsinori“, net jeigu užšaldytus embrionus norima panaudoti „kilniems tikslams“ – padovanoti moksliniams tyrimams. EŽTT patvirtino atskirų Europos Tarybos valstybių (kartu ir Lietuvos) teisę pačioms spręsti dirbtinio apvaisinimo būdu sukurto embriono apsaugos klausimus.

Įvertinęs gyvybei nedraugišką konjunktūrą Seimo Sveikatos reikalų komitete, LVI pateikė savo oficialiąją poziciją Dirbtinio apvaisinimo reguliavimo klausimu Seimo sveikatos reikalų komitetui. Taip pat institutas įgyvendino žaibišką laišku politikams rašymo akciją, skirtą įtikinti Sveikatos reikalų komiteto narius pritarti žmogišką gyvybę saugančiam, Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto variantui Nr. XIP-2502. Labai dėkojame visiems akcijos dalyviams, per trumpą laiką politikams nusiuntusiems šimtus laiškų! Džiaugiamės galėdami pranešti, nepaisant intensyvių Seimo narių J. Poželos, V.M. Čigrijienės, A. Monkauskaitės, R. Šalaševičiūtės ir vaisingumo klinikų lobistų pastangų panaikinti apribojimus susijusius su negimusio kūdikio gyvybės ir būsimo vaiko interesų apsauga, gyvybės apsaugos šalinikamd pavyko išsaugoti esmines projekto nuostatas.

Tačiau pamatę, kad komitete neturi didelių šansų laimėti, Seimo nariai, pasisakantys prieš žmogaus gyvybės apsaugą nuo pradėjimo momento ir būsimo vaiko interesų paisymą, nusprendė pamėginti pakeisti Civilinį kodeksą taip, kad nebeliktų nuostatos, jog dirbtinis apvaisinimas turi būti reglamentuojamas įstatymu. Buvo užregistruotas LR CK 3.154 str. pakeitimo projektas Nr. XIIP-3766, kuriuo siūloma atsisakyti nuostatos, kad dirbtinis apvaisinimas reglamentuojamas įstatymu ir palikti tai reglamentuoti Vyriausybei. Tokiu būdu atrišant rankas Sveikatos apsaugos ministrei nustatyti dirbtinio apvaisinimo sąlygas savo nuožiūra. Kova tęsiasi.

Seimas leido tyrimus su embrionu ir vaisiumi

Rugsėjį Seimas priėmė naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją, kuri įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Nors ji buvo džiaugsmingai sutikta kaip pažangesnė, palankesnė moksliniams tyrimams, tačiau negimusios gyvybės apsauga įstatyme susilpninta: pagal dabar galiojantį reguliavimą yra galima atlikti tik klinikinius stebėjimus, kurių metu nėra invazijos į embrioną (vaisių), o naujoje įstatymo redakcijoje nebelieka saugiklio, apsaugančio embrioną (vaisių) nuo invazinių terapinių tyrimų, kai numatoma nauda embrionui (vaisiui) yra didesnė nei rizika. Tačiau net ir suaugusių asmenų atžvilgiu tyrimų naudos ir rizikos santykį objektyviai įvertinti yra labai sunku, ypač, kai tai daro nedidelė Bioetikos komiteto ekspertų grupė.

Be to, naujasis įstatymas leidžia atlikti biomedicininius tyrimus su aborto metu žuvusiu embrionu (vaisiumi), jei abortas buvo atliktas dėl medicininių indikacijų (mamos ar embriono patologijų, sveikatos sutrikimų). Galiojančioje Nėštumo nutraukimo tvarkoje pateikiamos indikacijos yra labai plačios, todėl dažnai nėra esminio moralinio skirtumo tarp aborto, atlikto dėl medicininių indikacijų, ir aborto, atlikto nėščios moters pageidavimu. Be to, leidus tyrimus su aborto metu žuvusiu embrionu, išaugs embrionų paklausa ir bus sunku kontroliuoti buvo ta medicininė indikacija ar nebuvo.

Laisvos visuomenės institutas

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.