Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui

PASTABOS IR PASIŪLYMAI

Dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto

2022-09-27

Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI), susipažinęs su Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektu Nr. XIVP-1694 (toliau – CSĮ projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. CSĮ projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tikslų, kuriuos Seimui ir visuomenei deklaravo CSĮ projekto rengėjai pateikimo metu. Pateikiant projektą Seimo posėdyje Seimo narė J. Sejonienė akcentavo, kad „įstatymo projektas, noriu labai akcentuoti, yra be jokios aliuzijos į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“. Tačiau, priešingai nei teigia J. Sejonienė, CSĮ projekto sukuria teisines pasekmes analogiškas santuokos teisinėms pasekmėms. LR Civilinio kodekso 3.7 straipsnyje nurodoma, kad santuoka yra „įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.“ CSĮ projekto turinys aiškiai rodo, kad sudariusių civilinę sąjungą asmenų santykių turinys savo esme bei turiniu atitiktų santykius būdingus šeimos santykiams. Didelė dalis CSĮ projektu siūlomų įtvirtinti nuostatų atkartoja LR CK III knygos nuostatas, kurios iki šiol buvo taikomos išimtinai tik santykiams kylantiems iš santuokos reguliuoti. Tai, kad CSĮ projekto rengėjai siekia įteisinti galimybę dviem asmenis sukurti būtent šeimos teisinius santykius patvirtina ir projekto aiškinamasis raštas. Aiškinamajame rašte be kita ko cituojamas 2011 m. rugsėjo 28 d. KT nutarimas, kuriame, kalbama, kad „valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių”. CSĮ projekto nuostatos nepalieka abejonių, kad civilinė sąjunga būtų dviejų asmenų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tai yra ji savo esme atitiktų santuokos turinį. Tiek LR Konstitucijos 38 straipsnyje, tiek LR CK 3.7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sukurti šeimos santykius savo susitarimu gali tik vyras ir moteris. Todėl pagrįstai galima teigti, kad CSĮ projektu siekiama apeiti LR Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvų lyčių papildomumo reikalavimą, kaip būtiną sąlygą susitarimu kurti šeimos santykius.

2. CSĮ projekto 25 straipsnyje nurodoma, kad visi įstatymai, kuriuose yra minima partnerių ar sugyventinių sąvoka, būtų taikomi civilinę sąjungą sudariusiems asmenims. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įvairiuose įstatymuose įtvirtindamas partnerių (sugyventinių) sąvoką bei su ja siedamas teisinį reguliavimą vadovavosi LR CK 3.229 nuostatomis, pagal kurias partneriais (sugyventiniais) laikomi bendrai gyvenantys vyras ir moteris, turintys tikslą sukurti šeiminius santykius. Civilinę sąjungą sudariusių asmenų teisių prilyginimas asmenų, turinčių tikslą sukurti šeimos teisinius santykius, teisėms tik dar kartą patvirtina, kad, priešinga nei teigia CSĮ projekto rengėjai, projekto tikslas yra būtent sudaryti galimybę dviem asmenis kurti šeimos teisinius santykius apeinant LR Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad CSĮ projekto rengėjai deklaravo, jog neturi „jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“ siūlome nepritarti CSĮ projektui ir grąžinti ji iniciatoriams tobulinti, kad projekto turinys atitiktų jo rengėjų deklaruojamus tikslus.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.