LR Seimo Žmogaus teisių komitete svarstant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus (naują redakciją), Laisvos visuomenės instituto ir kitų NVO atstovams nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti komiteto posėdyje ir išsakyti savo poziciją bei argumentus, tuo pažeidžiant Seimo statutą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodeksą. Reaguodamas į tai, LVI pateikė skundą LR Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

2021 m. gruodžio 8 d. LVI teikė pasiūlymus dėl LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo NR. XI-1425 pakeitimo projekto NR. XIVP-1056 trims Seimo komitetams: Žmogaus teisių, Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos. Po siūlymų teikimo gautas kvietimas nuotoliniu būdu dalyvauti gruodžio 15 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje, kuriame, kartu su kitų NVO atstovais, dalyvavo LVI atstovas Ramūnas Aušrotas. Tačiau komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras niekam neleido išsakyti savo įžvalgų, pritardamas TTK biuro vedėjos M. Latvelienės pasiūlymui „pritarti parengtai išvadai, nešti ją į pagrindinį komitetą ir ten toliau diskutuoti“, taip pat pirmininkas pabrėžė, kad visi klausymai jau buvo apsvarstyti ir „antrų klausymų nebus“. Galiausiai S. Šedbaras pasiūlė pritarti išvadai ir atiduoti projektą pagrindiniam komitetui ir ten jį tobulinti, nes ten tai daryti „yra prasmingiau negu čia tuos teisinius klausimus aiškintis“. Taip dalyvaujančioms NVO buvo suteiktas lūkestis, jog bus galima nebaigtą diskusiją dėl įstatymo pratęsti pagrindiniame komitete.

Sausio 5 d. LVI, reaguodamas į įstatymo projekto naują redakciją, kuri atsirado po TTK klausymų,išsiuntė savo pasiūlymus pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui bei gavo patvirtinimą, kad siūlymai gauti. Taip pat išsiųstas prašymas priimti į komiteto posėdį LVI atstovą Ramūną Aušrotą. Sausio 6 d. gautas neigiamas atsakymas dėl dalyvavimo posėdyje, taip atimant galimybę savo poziciją išsakyti pagrindiniam komitetui, nors TTK posėdyje sudarytas lūkestis, kad tai bus galima padaryti. Be to, pagrindinį komitetą pasiekė ir posėdyje buvo svarstoma įstatymo versija, kurioje suformuluotas visai kitoks teisinis reguliavimas, negu pateiktas pirminiame projekte, dėl kurio buvo būtina pasisakyti. Reaguojant į tai LVI ŽTK pateikė ir naujus pasiūlymus, kurie nebuvo komitete apsvarstyti ir dėl kurių nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti.

Teisinis skundo pagrindas:

• Pagal Seimo statutą privaloma (jei neatleidžia Seimo Seniūnų sueiga) paskelbti, iki kada laukiama pasiūlymų svarstomiems įstatymų projektams, tačiau tai nebuvo padaryta (147 str. 7 d.).

• Klausymai turi būti organizuojami po to, kai pasibaigia terminas pasiūlymams. (148 str. 1 d.) Pagal to paties straipsnio 3 dalį Įstatymo projekto svarstymo komitete metu klausymų galima nerengti, jeigu pataisų ir pastabų yra gauta nedaug, tačiau tokiu atveju visi pataisų ir pastabų autoriai turi būti kviečiami į komiteto posėdį, kuriame pagal šio statuto 149 straipsnį yra svarstomas įstatymo projektas.

• Buvo gauta daug pasiūlymų iš NVO po ŽTK organizuotų klausymų (kurie organizuoti dar iki pasiūlymų ir pastabų pateikimo raštu), be to, projektas keitėsi, buvo siųsti papildomi organizacijų raštai, kurie pirminiuose klausymuose nebuvo apsvarstyti. Akivaizdu, kad visuomenės nuomonė nebuvo išklausyta nei organizuojant papildomus klausymus po to, kai gaunamos papildomų komitetų išvados, nei kviečiant suinteresuotus asmenis į komiteto posėdį ir leidžiant pasisakyti, jei jie nebuvo išklausyti anksčiau (149 str. 5 d.)

Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, o taip pat aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, nesuteikdamas galimybės nevyriausybinėms organizacijos dalyvauti posėdyje ir išsakyti poziciją bei argumentus dėl aktualių įstatymo projektų, pažeidė LR Seimo statuto normas ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 str. 1 d.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.