Pranešimas skaitytas Europos Parlamente 2026 m. vasario 2 d. Europos Parlamento Pilietybės teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės (DRFMG) diskusijoje dėl „Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėties Lietuvoje“.
Sveiki,
Pirmiausia noriu padėkoti šios diskusijos organizatoriams už galimybę pasisakyti, tuo labiau kad aš vienintelė iš pirmoje dalyje kalbančių neturiu jokių nei finansinių nei kitokių sąsajų su LRT. Noriu jus užtikrinti kad Lietuvos respublikoje žodžio laisvė yra pamatinė teisė kurią užtikrina Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas bei Lietuvos įsipareigojimai pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 10 straipsnį.
Pagal žiniasklaidos laisvės indeksą Lietuva yra pirmaujančiose pozicijose[1], todėl Europos Parlamento (EP) 2026 m. sausio 22 d. rezoliucija dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje (2026/2568(RSP) tėra politinė interpretacija, kuri neatspindi realios žodžio laisvės padėties Lietuvoje.
Lietuvos visuomeninio transliuotojo (LRT) veikloje yra tam tikrų problemų, tačiau tai nėra susiję su grėsmėmis žodžio laisvei ar nuomonių pliuralizmui. LRT problemos yra susiję su teisinio reguliavimo dalykais: 1) netinkama LRT valdysena; 2) biudžeto lėšų neatsakingu naudojimu ir 3) atskaitingumo stoka.
2020 m. balandžio mėnesį Lietuvoje buvo priimta LRT įstatymo nauja redakcija, kuri ydingai nustato LRT valdymą. Pagal šį teisinį reguliavimą aukščiausias valdymo organas yra LRT taryba, tačiau pagal vidinius teisės aktus faktinė galia yra sukoncentruota vieno asmens, t. y. generalinio direktoriaus, rankose. LRT taryba pagal LRT įstatymą kartu yra ir valdymo ir priežiūros organas, tačiau ji neturi realių svertų šioms funkcijoms vykdyti. Taigi, LRT valdysena ydinga ir neatitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) geros valdysenos principų[2].
Nuo 2015 m. LRT yra finansuojama iš biudžeto lėšų, o reklama yra draudžiama. LRT finansavimo dydis priklauso nuo dviejų mokesčių: nuo gyventojų pajamų mokesčio ir nuo akcizų mokesčio[3], tačiau LRT skiriamos biudžeto lėšos nėra siejamos su realiomis išlaidomis ir LRT poreikiais. Būtent dėl to, LRT finansavimas auga neadekvačiai ir LRT dažnai išlaidauja, pavyzdžiui, pirkdama viešinimo paslaugas kitose privačiose žiniasklaidos priemonėse, steigdama nemokamas elektros pakrovimo stoteles ir pan.
LRT skiriamų lėšų kontrolė yra nepakankama ir epizodinė, todėl galima daryti išvadą, kad LRT skiriamas finansavimas neatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos kriterijų. Primintina, kad Lietuvos Internetinės žiniasklaidos asociacija yra laimėjusi bylą prieš Europos Komisiją Europos Sąjungos Bendrajame Teisme dėl LRT finansavimo ir Europos Komisija yra įpareigota teismo sprendimu pradėti Lietuvos tyrimą dėl LRT finansavimo atitikimo Europos Sąjungos valstybės pagalbos kriterijams[4].
Prieš pat 2024 m. Seimo rinkimus buvusi valdančioji dauguma 2024 m. birželio 6 d. priėmė LRT įstatymo pataisas, kurios labai apsukino LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš darbo procedūrą: 1) vietoje daugiau nei 20 metų egzistavusio LRT tarybos narių slapto balsavimo, įvestas atviras LRT tarybos narių balsavimas, 2) buvo numatytas tik vienas pagrindas atleisti generalinį direktorių – viešas interesas. Tokio vienintelio atleidimo pagrindo nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalių. Šis atleidimo iš darbo pagrindas yra nepakankamas ir praktiškai neįgyvendinamas, nes LRT taryba negali atleisti generalinio direktoriaus net ir tuo atveju, kai jis blogai vykdo savo pareigas, o pagal vidinį LRT Reglamentą, atleidimo klausimas, nepasisekus balsavimui, gali būti keliamas tik po metų.
Valdančioji koalicija, laimėjusi Seimo rinkimus, 2025 m. pradėjo vykdyti parlamentinę kontrolę, kurią numato Konstitucijos 67 straipsnis, ir paskyrė Valstybės Kontrolei atlikti LRT valstybės auditą. Šis auditas atskleidė sisteminius ir esminius pažeidimus[5]. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad net 89 proc. visų viešųjų pirkimų yra vykdomi neskelbiamų derybų būdu iš vieno tiekėjo, kad 38 proc. 2024 m. priimtų darbuotojų buvo priimti į darbą be konkurso, kad nedeklaruojami LRT darbuotojų vieši ir privatūs interesai ir kt.
Primintina, kad turinio auditas, kaip LRT atlieka visuomeninio transliuotojo misiją ir užtikrina nuomonių pliuralizmą, atliktas nebuvo. Praktikoje yra daug pavyzdžių, kuomet LRT žurnalistai ar laidų vedėjai dalyvauja politinėje veikloje, o LRT administracija buvo paskelbusi, kad neleis tiesioginiame eteryje dalyvauti vienos iš parlamentinių partijų lyderiui[6].
2025 m. pabaigoje Seimo priimtą LRT įstatymo pataisą, pagal kurią yra įšaldytas LRT finansavimas, negalima vertinti kaip grėsmę žodžio laisvei ar nuomonių pliuralizmui, todėl kad šios pataisos priėmimą iššaukė LRT administracijos neatsakingas biudžeto lėšų naudojimas, kurį nustatė Valstybės kontrolė. Ši įstatymo pataisa yra logiškas žingsnis, siekiant visuomeninio transliuotojo finansavimą susieti su realiais šio transliuotojo poreikiais bei atskaitomybe ir tai niekaip neįtakoja žodžio laisvės Lietuvoje.
Primintina, kad tokios LR Seimo priimtos pataisos taip pat neprieštarauja Konstitucijai ar Konstitucinio Teismo doktrinai dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo, nes šioje doktrinoje Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad būtent Seimui tenka kompetencija pasirinkti LRT finansavimo modelį. Tokio modelio pasirinkimas yra ne Europos Sąjungos, o nacionalinės valstybės, šiuo atveju, Lietuvos kompetencijos dalykas ir į šią sritį, gerbdama Lietuvos suverenitetą, Europos Sąjunga neturėtų kištis.
Šios pataisos nustato tris dalykus: 1) generalinio direktoriaus atleidimo iš darbo pagrindus, 2) įveda slaptą LRT Tarybos balsavimo tvarką ir 3) nustato, kad atleisti generalinį direktorių iš darbo reikia daugiau nei pusės LRT tarybos narių balsų.
Šios teisėkūros iniciatyvos niekaip neįtakoja žodžio laisvės Lietuvoje, nes žodžio laisvės garantijos yra tiesiogiai numatytos tiek Konstitucijoje, Visuomenės informavimo įstatyme bei LRT įstatyme. Jos neprieštarauja ir Europos žiniasklaidos laisvės akto (EMFA) 5 straipsnio nuostatoms ir visiškai atitinka ES visuomeninių transliuotojų valdymo praktiką[7].
Rezoliucijoje minimų įstatymo pakeitimų įvardijimas kaip nukreiptų prieš esamą generalinę direktorę yra labai tendencingas, nes nutylimos esminės generalinės direktorės vadovavimo LRT aplinkybės. Primintina, kad būtent šios generalinės direktorės vadovavimo laiku buvo padaryti esminiai ir sisteminiai finansinio bei organizacinio pobūdžio įstatymų pažeidimai, kuriuos nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi LRT veiklos valstybės auditą.
Taip pat buvo nustatyta skaidrumo stoka, kuomet nėra viešai skelbiami komentatoriams mokami reikšmingi honorarai (apie 0,5 mln. Eur), kuomet nėra deklaruojami LRT laidų vedėjų bei žurnalistų vieši ir privatūs interesai, kuomet ženklios valstybės lėšų sumos išlaidaujamos asmeniniams poreikiams tenkinti, įvedama cenzūra atskiriems politikams, kuomet visuomeninio transliuotojo eteris be Tarybos leidimo naudojamas asmeniniams bei politiniams tikslams, t. y. organizuojant mitingus ir pan., kuomet generalinė direktorė paviešina darbinio pobūdžio klausimus, kuriuos jai pateikė LRT tarybos Turinio komiteto pirmininkas, siekdama iššaukti išpuolius prieš LRT tarybą ir jos narį, kuomet generalinė direktorė apkaltina LRT tarybą visuomeninio transliuotojo užvaldymu, nors valdyti LRT yra tiesioginė Tarybos pareiga, ir pan.
_____________________________________________
[1] Organizacija „Reporteriai be sienų“ (angl. Reporters Without Borders, pranc. Reporters sans frontières, pranc. santrumpa RSF) pateikė 2025 m. žiniasklaidos laisvės indekso ataskaitą, kurioje Lietuva yra 14-a : https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/2025-metu-spaudos-laisves-indeksas-lietuva-nukrito-vienu-laipteliu-56-2531884.
[2] https://www.oecd.org/corporate/ principles-corporate-governance.htm.
[3] 0,75 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 procento iš akcizo pajamų (LRT įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
[4] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/iza-laimejo-byla-es-bendrajame-teisme-pries-ek-atmetusia-skunda-del-lrt-finansavimo-modelio-120111664.
[5] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24361; https://www.ziniuradijas.lt/laidos/pozicija/valstybes-kontroliere-lrt-veikloje-mato-isimciu-kulturos-pozymiu.
[6] https://m.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lrt-teigia-nebekviesianti-remigijaus-zemaitaicio-i-tiesiogines-laidas-1737571.
[7] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. analitinė apžvalga 25/150 „Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio 2 d. įgyvendinimas Europos Sąjungos valstybėse narėse“.
© 2026, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.