Jonathon Van Maren
Aktyvistai už abortą ir atliekantieji abortus vengia vartoti žodį abortas. Jie dažniau renkasi aptakius, abstraktesnius terminus, tokius kaip moters sveikata, teisė rinktis, reprodukcinės teisės arba teisė į savo kūną. Tam yra priežastis: šie žodžiai yra būdai išvengti tiesioginės nuorodos į debatų dėl abortų turinį. Kai palaikomi abstraktūs posakiai, abortų šalininkai gali laimėti debatus pristatydami savo poziciją, kuri nepateikiama kaip gimdoje esančio žmogaus sunaikinimo gynimas, o kaip gynimas sąrašo dalykų, kurie patinka visiems, tokių kaip pasirinkimas, laisvė ir sveikatos priežiūra.
Jau detaliai paaiškinau karą dėl kalbos savo 2017 m. išleistoje knygoje Matyti – tai tikėti: kodėl mūsų kultūra turi išvysti aborto aukas. Joje paaiškinta, kas nutinka, kai nukreipiame debatų temą nuo pasirinkimo ir pradedame kalbėti apie tai, kas renkamasi. Atsakant į tai, daug aborto šalininkų nori panaikinti žodį abortas ir pradėti procedūrą vadinti nėštumo nutraukimu. Britų medicinos žurnale Seksualinė ir reprodukcinė sveikata praėjusiais metais buvo rašyta, kad tas terminas buvo „neseniai daugelyje britų medicinos įstaigų priimtas kaip tinkamesnis žodis nei abortas (angl. induced abortion). Ir kodėl? „Greičiausiai tai nulėmė išaugęs aborto stigmatizavimas.“
Išties klausimynas cituojamame straipsnyje nurodė, kad 28 proc. respondentų mano, jog žodis abortas yra keliantis stresą ir kad nemažai abortą atliekančių darbuotojų vertina, jog šis terminas lemia įtampą su pacientais. Žodis abortas, nepaisant to, kad jis irgi yra eufemizmas, maskuojantis vaisiaus nužudymą, vis dėlto dar pernelyg provokuoja tų, kurie bando atsikratyti palikuonimis, baikščias sąžines. Taigi vietoje jo vartojamas kažkas tokio švelnesnio kaip „nėštumo nutraukimas“.
Šitai nurodo tiesą, kurią konservatyvių pažiūrų asmenys galėtų suprasti: kai diskusija pasilieka abstrakcijų priedangoje, progresyvieji laimi. Bet kai aiškiai pasakome, apie ką kalbame, diskusija pasisuka į kitą pusę. Čia, Ontarijuje, pavyzdžiui, liberalūs komentatoriai su panieka šnairuodavo į Progresyviųjų konservatorių lyderę Tanya Granic Allen, kuri metai iš metų priešinosi premjerės Kathleen Wynne radikaliam lytinio švietimo turiniui. Buvo laidomos beprasmės sąvokos, tokios kaip modernus ir pažangus, akivaizdžiai parodant, kad Granic Allen ir jos rėmėjai nėra labai modernūs ir greičiausiai išvis atsilikę.
Bet tada Granic Allen nustebino visus ir diskusijose bei interviu ji ėmė kalbėti konkrečiai. Aš klausiau vieno jos interviu CBC savo mašinoje važiuodamas namo iš darbo ir girdėjau, kaip laidos vedėjo ji paklausė, ar jis neprieštarautų, jei jo dukrai būtų pasakyta nešiotis prezervatyvų, bet niekada nebūtų pasakyta, kad meilė ir seksas yra susiję. Jo atsakymas parodė, kad jis susigėdo supratęs, jog galbūt daugelio tėvų prieštaravimas dėl lytinio švietimo programos buvo tikslingas.
Tai galioja ir diskusijai dėl savižudybės su gydytojo pagalba – žodžių junginio, kurio taip pat vengiama. Kaip Blaise Alleyne ir aš rašėme knygoje Kaip diskutuoti apie savižudybę su gydytojo pagalba, dauguma žmonių vis dar neigiamai reaguoja į žodį savižudybė. Daugeliui žodis savižudybė sukelia tragiškas asociacijas. Taigi savižudybių aktyvistai ėmė performuluoti savo argumentus, pasiskolindami idėjų iš abortų aktyvistų. Jie ėmė kalbėti apie pasirinkimą, kūno autonomiją ir gyvenimo pabaigos priežiūrą visiškai suarchyvuodami savižudybės terminą. Dabar oficialus oficialus pavadinimas yra medicininė pagalba mirštant (angl. Medical Aid in Dying), kuris yra sutrumpintas iki dar švelniau skambančio MAiD. Tai neskamba taip blogai, tiesa?
Bet ir vėl, jei kiek paspaudžiame diskusiją apie savižudybę, ji keičiasi. Abstrakcijos leidžia aborto specialistams apsimesti, kad nėštumo nutraukimo procedūra nėra fizinis mažo žmogaus kūnelio sunaikinimas, progresyviems politikams – kad jų modernus lytinis švietimas nėra ištvirkimo kultūros populiarinimas tarp paauglių, o savižudybių aktyvistams jos leidžia apsimesti, kad ką nors nužudyti yra sveikatos priežiūra. Kai leidžiame jiems vartoti šias abstrakcijas, leidžiame jiems pabėgti paleidus dūmus ir viešai parduoti savo darbotvarkę naudojantis slidžiais eufemizmais. Kai kalbame aiškiai, ir priverčiame juos ginti tai, ką jie populiarina – tada diskusija pasikeičia. Pats laikas tą ir daryti.
Versta iš: Euphemisms are the left’s best friends and the truth’s worst enemies
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.