Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo elektroninės bankininkystės sistemą – sudarę periodinio mokėjimo sutartį.
© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
Lietuvos bei daugelio kitų Europos valstybių konstitucijų kūrėjai pripažino vyro ir moters šeimą kaip pamatinę visuomenės ląstelę ir pagrindą, ant kurio laikosi visa socialinė visuomenės struktūra. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pasaulis patiria vis didesnį ideologinį, politinį ir intelektualinį spaudimą atsisakyti prigimtinės šeimos sampratos, grįstos vyro ir moters santuoka bei kraujo ryšiais, ją pakeisti naujais teisiniais konstruktais, kuriais šeimos samprata būtų išplėsta iki įvairių stilių bendro gyvenimo formų.
Tarptautinėje konferencijoje „Europos ateitis, šeima ir prigimtinės žmogaus teisės“ bus diskutuojama, ar siekis keisti pamatinę socialinę struktūrą yra pakankamai pagrįstas? Kokias pasekmes Europos valstybių visuomenėms ir pačios Europos ateičiai turės prigimtinės šeimos sampratos išsižadėjimas? Ar tai veda visuomenes į pažangą? Ar yra patikimi kriterijai, kuriais galime įvertinti tokių pokyčių naudą arba žalą?
Konferencijos organizatoriai siekia, kad konferencijoje išsakytos mintys bei įžvalgos paskatintų politikus, visuomenės nuomonės formuotojus ir plačiąją visuomene gilintis ir geriau suprasti prigimtinės šeimos sampratos turinį, jos vietą dabartiniame Vakarų civilizacijos raidos etape bei motyvuotų išvengti skubotų, neapgalvotų ir ateities kartoms ilgalaikes pasekmes turėsiančių sprendimų.
Pranešimai bus verčiami į lietuvių ir anglų kalbas.
_______________
Virtual conference-discussion on the future of Europe, the family and natural human rights will take place on February 19, 2021
The authors of the constitutions of the Republic of Lithuania and many other European countries recognized family as the basic cell of society and as the foundation of the entire social structure. In recent decades, world have been under increasing ideological, political, and intellectual pressure to abandon the natural concept of the family, based on marriage and kinship ties, and to replace it with new legal constructs. Usually, such aspirations are motivated by the desire to expand the concept of family to include all forms of cohabitation, regardless of a lifestyle of the individuals involved. Such changes allegedly will make society more open, equal and more respectful of individual freedom. Proponents claim that the extension of the concept of family will not have any significant negative consequences for societies and that there are no objective and rational arguments as to why the right of same-sex couples to form a family should not be recognized.
In the context of these processes and debates, it is particularly important to consider whether the desire to change the basic social structure is sufficiently justified. What will be the consequences for European societies and for the future of Europe itself of renouncing the concept of the natural family? Would such changes facilitate social progress? What are reliable criteria, if any, by which we can assess the benefits or harms of such changes?
The conference is related to the ongoing discussion in the Seimas of the Republic of Lithuania on granting legal family status to same-sex couples via the legalization of gender-neutral partnerships. The organizers of the conference expect that the thoughts and insights expressed at the event will encourage politicians, opinion leaders and the general public to deepen their knowledge and to understand better the content of the natural family, its current place in the Western civilization, and to avoid hasty and ill-considered decisions with long-term negative consequences.
The conference will feature 3-to-5 speakers from Lithuania, the EU and the US, who will deliver 20 – 30 min. reports. Proceedings will be translated into Lithuanian and English.
Konferenciją organizuoja: VšĮ "Laisvos visuomenės institutas".
Konferenciją globoja: Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji grupė "Už šeimą".
__________
The conference is organized by the Free Society Institute.
The conference is under the patronage of the provisional group 'For the Family' of the Seimas of the Republic of Lithuania.
© 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
The Free Society Institute (Laisvos visuomenės institutas, hereafter FSI) is a non-governmental, not-for-profit advocacy organization, established in 2013. FSI actively participates in preserving and expanding free society in Lithuania –
FSI MISSION is to foster the principal elements of the common good by informing and mobilizing society and participating in the legislative process.
FSI VALUES:
FSI promotes the vision of a free society and seeks to enshrine its foundations in law.
Freedom is a sine qua non of each dignified human life. Yet, by their nature humans are not only free but also social. A fulfilling life cannot be lived autonomously, without help of other people and without a society. The goods necessary for human happiness– family, education, culture, scientific inquiry, economic activity, and religion, may appear and persist only in a society.
Genuine freedom is never abstract or formal. A mere abolition of formal restrictions and constraints on a person’s choices does not guarantee human freedom. If the goods necessary for human flourishing cease to exist, freedom also withers. A society that neglects prerequisites for a fulfilling life ceases to be free. Absent the goods from which a person can choose, freedom of choice is formal and illusory.
A free society always fulfils three conditions:
1) the goods that are necessary for the flourishing of a person,
2) absence of excessive or unjustified constraints on the choice of these goods,
3) the person’s ability to strive for meaningful goals in life.
Failure to meet any of these conditions inevitably destroys freedom. Consider the following examples for each condition:
1) deterioration of educational institutions compromises real freedom to choose a quality education.
2) laws compelling people to act against their conscience, destroy the freedom of conscience or religion.
3) failure of education, culture, and the rule of law to cultivate virtues, such as temperance and charity—through, obstructs people’s ability to strive for meaningful goals in life.
Indeed, a society can be genuinely free only when it fosters the goods necessary for the flourishing of each person, that constitute the common good; when it does not set unfounded and unjust restrictions for its members, and when it creates favorable conditions for its members to develop virtues, needed for pursuits of meaningful goals.
Sadly, today we face vigorous promotion of ideologies that, while claiming to champion freedom, actually threaten the conditions necessary for survival of free society. Such ideologies reject the notion of the common good for an individualistic understanding of human rights and moral relativism.
Primary objectives of FSI:
To preserve and expand the free society in Lithuania FSI aims to uphold the following cornerstones of the common good:
– a legal order based on justice and reason,
– human dignity and life from conception to natural death,
– the natural family based on marriage and/or family ties,
– the right of parents to educate their children in accordance with their moral beliefs,
– freedom of religion and conscience,
– freedom of speech and conviction,
– fair conditions for business and work,
– freedom of science and academic research,
– sustainable environment,
– education and culture that imparts a sense of morality, kindness and beauty,
– the continuity of traditions that have formed the identity of the nation.
FSI constantly follows the state of the relevant academic debate and the legislative process in Lithuania as well as in foreign countries, developing and disseminating ideas and knowledge about free society. FSI also mobilizes voters and relays to politicians citizens’ initiatives for safeguarding and perfecting the legal status of the cornerstones of the free society.
Below is a list of financial reports, detailing the activities, income and expenses of FSI (Lithuanian only).
2022 y. LVI FINANCIAL REPORT |
|
2022 y. EXPLANATION SCRIPT |
|
2022 y. LVI FINANCIAL REPORT |
|
2021 y. FINANCIAL REPORT |
|
2021 y. AUDITOR’S CONCLUSION |
|
2021 y. FINANCIAL REPORTS |
|
2020 y. FINANCIAL REPORT |
|
2019 y. FINANCIAL REPORT |
|
2019 y. AUDIT REPORT |
|
2018 y. FINANCIAL REPORT |
|
2017 y. FINANCIAL REPORT |
|
2016 Y. FINANCIAL REPORT |
|
2015 Y. FINANCIAL REPORT |
|
2014 Y. FINANCIAL REPORT |
Area of competence:
marketing,
communication,
management, business administration.
Area of competence:
business management,
religion.
Area of competence:
administrative law,
legal theory,
political philosophy.
Area of competence:
political history,
christian history.
Area of competence:
tax law,
international investment law,
mediation.
Area of competence:
social work,
international migration,
NGO and civil society,
qualitative research.
Area of competence:
social research,
sociology of religion,
Christian Social Anthropology.
| Contact details: VšĮ “Laisvos visuomenės institutas” Company code: 303081003 Address: M. K. Paco g. 4, Vilnius Bank account: LT417300010135577285 Bank: Swedbank AB Bank code: 73000 SWIFT code: HABALT2 E-mail: info@laisvavisuomene.lt |
© 2020 – 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
Valdyba
Kompetencijos sritys:
verslo vadyba,
religijotyra.
Kompetencijos sritys:
administracinė teisė,
teisės teorija,
politinė filosofija.
Kompetencijos sritys:
politinė istorija,
krikščionybės istorija.
Direktorė
Kompetencijos sritys:
marketingas,
komunikacija,
vadyba, verslo administravimas.
Ekspertai
Kompetencijos sritys:
mokesčių teisė,
tarptautinė investicijų teisė,
mediacija.
Kompetencijos sritys:
socialinis darbas,
tarptautinė migracija,
NVO ir pilietinė visuomenė,
kokybiniai tyrimai.
Kompetencijos sritys:
socialiniai tyrimai,
religijos sociologija,
krikščioniškoji socialinė antropologija.
1.Stiprinti Laisvos visuomenės instituto organizaciją, kaip įvairių kompetencijų centrą:
2. Ginti bei puoselėti vertybes, sudarančias visos visuomenės bendrąjį gėrį, siekiant Lietuvoje išsaugoti laisvą visuomenę. Tokios saugotinos vertybės yra:
3. Puoselėti teisinę tvarką, orientuotą į visų visuomenės narių bendrąjį gėrį. Įtvirtinti suvokimą teisėje ir viešajame gyvenime, kad vienų asmenų žmogaus teisės visuomet yra susijusios su kitų asmenų pareigų našta. Todėl jos negali būti plečiamos savavališkai, nepaisant teisingumo reikalavimų ir neatsižvelgiant į bendrąjį gėrį. Teisės turi būti suvokiamos kaip teisingumo reikalavimai, užtikrinantys, kad visiems visuomenės nariams teisingomis sąlygomis ir nedestruktyviu būdu būtų prieinami gėriai, reikalingi jų klestėjimui visuomenėje.
4. Šalinti perteklinius, neproporcingus ir ideologiškai motyvuotus teisinius apribojimus, kuriuos valstybė, pasiduodama įtakingų ideologinių struktūrų spaudimui bei prisidengdama „teisių apsauga“, primeta visuomenei, kartu pamindama esminį jos tikslą – tarnauti bendrajam gėriui ir nepagrįstai nevaržyti piliečių laisvių.
5. Siekti tikros visuomenės bei kultūros pažangos, viešojoje erdvėje moralinį reliatyvizmą pakeičiant pagarba tiesai bei prigimtiniams moralės principams.
___________________________
Situacijos stebėsena. Problemų ir galimybių indentifikavimas teisėkūroje. Visuomenės nuomonės apklausos.
Informacijos ir duomenų analizė. LVI ekspertų atliekamos analizės, tyrimai, iškilus poreikiui, bendradarbiavimas su išorės ekspertais.
Argumentų rengimas. Raštai, atmintinės, susitikimai, konferencijos, debatai ir kt. publikacijos žiniasklaidoje, soc. tiksluose, visuomeninių ir pilietinių akcijų organizavimas.
Refleksija. Pasiūlymai, rekomendacijos, peticijos, straipsnių, laiškų rašymas.
Atstovavimas. Aktyvus LVI vertybių atstovavimas kertinėse viešąją politiką formuojančiose institucijose.
Ekspertiškumas. Ekspertinis ir savalaikis problemų analizių bei argumentuotų pozicijų formulavimas ir pateikimas svarbiausiems sprendimų priėmėjams, tolimesnė jų įgyvendinimo procesų stebėsena, analizė bei refleksija.
Komunikacija. Išorinė ir vidinė komunikacija tiek informuojant visuomenę, tiek ir stiprinant ryšius su sprendimų priėmėjais. Situacijos komentarų bei argumentuotų pozicijų pristatymas viešojoje erdvėje, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek alternatyvius komunikacijos kanalus.
Patrauklumas. Laisvos visuomenės principų populiarinimas, suteikiant visuomenei viltingą bei patrauklią perspektyvą, paverčiančią visuomenės nepasitenkinimą kūrybine energija.
Tinkliškumas. Bendraminčių NVO, mokslo, verslo ir kt. institucijų atstovų bendradarbiavimas, nustatant optimalią bendradarbiavimo ir koordinavimo sistemą, užtikrinančią kompetencijų bei resursų sinergiją.
Atpažįstamumas ir reputacija. Visuomenėje atpažįstamų LVI pozicijų įsitvirtinimas bei patikimų veidų sutapatinamas su organizacija.
Tvarumas. Veiksmingas žmogiškųjų ir finansinių resursų telkimas, užtikrinantis organizacijos sisteminį tvarumą bei patrauklumą donorams.
_________________
Laisvos visuomenės institutas nuolat stebi Lietuvos bei užsienio šalių aktualijas, teisėkūros procesus, atlieka mokslinių duomenų, tarptautinės ir užsienio šalių situacijos analizę, renka bei formuluoja argumentus, o kilus grėsmei bendrajam gėriui imasi konkrečių veiksmų, visuomenės bei politikų telkimo. Taip pat inicijuoja pilietines, teisines ir politines iniciatyvas, teikia argumentuotus pasiūlymus asmenims, atsakingiems už politikos formavimą šalyje, taip pat ekspertinę ir visuomeninę paramą juos įgyvendinant.
Laisvos visuomenės instituto nuomone, tiek piliečiai, tiek politikai aktyviai dalyvaudami valstybės valdyme turi rūpintis valstybės bendruoju gėriu, o ne tik privačiais ar suinteresuotų grupių interesais. Todėl ypač svarbu nuolat vykdyti situacijos stebėseną, atlikti jos analizę, rinkti svarius argumentus ir neužmiršti refleksijos.
© 2020 – 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020 – 2021, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020 – 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.
