img

laisva visuomenė

Laisvos visuomenės samprata, kuria LVI vadovaujasi savo veikloje

Laisvos visuomenės pagrindas – teisinga teisių ir laisvių pusiausvyra užtikrinantį gėrių būtinų pilnaverčiam asmens gyvenimui prieinamumą ir tvarumą.

Kiekvienam žmogui laisvė yra būtina, nes be jos nėra įmanomas žmogaus orumo vertas gyvenimas. Tačiau iš prigimties žmogus yra ne tik laisva, bet ir socialinė būtybė. Žmogus nėra sau pakankamas. Jis pats vienas, be kitų žmonių pagalbos, be visuomenės negali susikurti sąlygų, reikalingų jo pilnaverčiam gyvenimui. Didelė dalis žmogui reikalingų  bendrojo gėrio vertybių – tokių kaip šeima, švietimas, mokslas, kultūra, ekonominė veikla ir jos vaisiai, religija – gali atsirasti ir egzistuoti tik visuomenėje.

Tikra laisvė niekuomet nėra abstrakti ar formali. Vien tik formalių apribojimų ar suvaržymų panaikinimas negarantuoja žmogaus laisvės. Jei nustoja egzistuoti asmens klestėjimui būtinos bendrojo gėrio vertybės, nustoja egzistuoti ir laisvė. Visuomenė, kurioje nebepuoselėjami ir nebesaugomi žmogaus pilnaverčiam gyvenimui reikalingos gėrybės, ilgainiui nustoja būti laisva. Tokioje visuomenėje nebelieka tikro pasirinkimo galimybės, nes nėra gėrybių, kurias žmogus galėtų rinktis.

 

 

Tikra laisvė visuomet apima tris laisvės sąlygas:

1) asmens klestėjimui reikalingos bendrojo gėrio vertybės (gėrybės)

2) perteklinių ar nepagrįstų suvaržymų jas rinktis nebuvimas,

3) asmens galimybė siekti prasmingų tikslų.

Bet kurios iš šių sąlygų sunykimas ar sunaikinimas neišvengiamai sunaikina ir laisvę. Pavyzdžiui, jei sunyksta mokslo institucijos, sunyksta ir laisvė rinktis studijas. Jei įstatymai verčia tenkinti reikalavimus, kurie prieštarauja asmens sąžinei, sunyksta asmens sąžinės ir religijos laisvė. Jei švietimas, kultūra, viešoji tvarka nustoja kultivuoti visuomenės narių dorybes, visuomenėje lieka vis mažiau narių, pajėgių laisvai siekti prasmingų gyvenimo tikslų.

Todėl iš tiesų yra laisva tik ta visuomenė, kuri puoselėja žmogaus klestėjimui būtinus būtinas bendrąjį gėrį sudarančias vertybes, kurios nenustato visuomenės nariams nepagrįstų ir neteisingų apribojimų ir kuri sukuria palankias sąlygas visuomenės nariams puoselėti asmenines dorybes. Vadovaudamiesi šiomis gairėmis galime siekti laisvesnės bei teisingesnės visuomenės.  Tačiau šiandien susiduriame su įvairias ideologijas propaguojančiomis galios struktūromis, kurios žadėdamos daugiau laisvės, iš tiesų kėsinasi sunaikinti visuomenės laisvei būtinas sąlygas.

 

Grėsmės laisvei – ideologijos ignoruojančios bendrąjį gėrį, diegiančios individualistinę žmogaus teisių sampratą ir puoselėjančios moralinį reliatyvizmą.