Apie klaidas ir klaidinimą

Laisvos visuomenės instituto bendradarbė Jolanta Vyšniauskaitė atskleidžia, kaip kai kurie lietuviškos žiniasklaidos flagmanai nesivargina paisyti nešališkumo ir objektyvumo normų, kalbėdami gyvybės apsaugos klausimais.

Apie klaidas ir klaidinimą

Jolanta Vyšniauskaitė, politologė, LVI bendradarbė

Visai neseniai internetinėje spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame atkreipiamas dėmesys, kokių faktinių klaidų pasitaiko gyvybės apsaugos šalininkų teiginiuose. Autorius paskatino susimąstyti, kaip svarbu sąmoningai ir kritiškai vertinti tiek oponento, tiek bendraminčių argumentus, priminė ir abiejų šalių atstovams pareigą viešojoje erdvėje kalbėti atsakingai ir pagrįstai. Suklysti žmogiška ir tai pasitaiko abiems pusėms, svarbu klaidas pripažinti arba savo teiginius apginti.

Tačiau auditorija gali būti klaidinama ir tikslingai, pateikiant tendencingą informaciją, oponentus išstumiant iš viešosios erdvės, kad būtų lengviau paveikti daugumos nuomonę bei užsitikrinti jos palaikymą. Visuomenės nuomonė demokratinėje valstybėje gali padėti kurti reikalavimus ar paramą politinės valdžios atstovams, todėl manipuliavimas ja visados išliks reali ginčo tarp abortų draudimo šalininkų ir jų priešininkų dalimi. Šiame straipsnyje skaitytoją kviečiame apžvelgti, kokiomis priemonėmis gali būti manipuliuojama viešoji nuomonė negimusios gyvybės apsaugos tema.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog oponentai kovoja, pasitelkdami objektyvius ir pagrįstus argumentus. Įrodymų patikimumo įspūdis kuriamas ir visuomeninių apklausų pagalba, kada viešosios nuomonės palankumas pats savaime paverčiamas neginčijamu argumentu. Vis dėlto viešoji nuomonė dažnai yra manipuliacijų rezultatas, kadangi ji lemtingai priklauso nuo apklausų sudarymo niuansų. Apklausų klausimai dažnai sufleruoja atsakymus, jų konkretumas akivaizdžiai turi lemiamos įtakos galutiniams apklausos rezultatams, o ir patys rezultatai gali būti pristatyti tendencingai.

Pavyzdžiui, šiandien dažnai cituojama 2010 m. viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ organizuota apklausa, kur teirautasi, ar visuomenės nariai pateisina abortą, kaip moters teisę apsispręsti; pateisina tam tikrais atvejais (dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ir kt.); nepateisina. Apklausos rezultatai pateikti žemiau esančioje diagramoje.

Ar pateisinate nėštumo nutraukimą / abortą?
Šaltinis: „Sprinter tyrimai“

Minėtieji skaičiai spaudoje buvo dažnai apibendrinami teiginiu, kad 84% lietuvių pateisina abortą, nors tokia išvada ir nėra teisinga. Pirmiausiai, diagramoje pavaizduoti duomenys leidžia lengvai suformuluoti ir gyvybės apsaugai palankią išvadą, pavyzdžiui: dauguma (57.2%) lietuvių nepateisina aborto be išlygų. Taip pat tikėtina, kad išskaidžius atsakymą „pateisinu tam tikrais atvejais“ į siauresnes kategorijas (pateisinu, jei yra pavojus gimdyvės sveikatai; pateisinu išprievartavimo atveju, pateisinu dėl finansinių aplinkybių ir pan.) dauguma respondentų pateisintų abortą grėsmės motinos gyvybei ar išprievartavimo atveju, bet greičiausiai jo nepateisintų dėl kitų sumetimų. Tokius apklausos rezultatus būtų galima interpretuoti, kaip palankius negimusių vaikų apsaugai: dauguma respondentų palaiko abortų draudimą, išskyrus pavojaus gimdyvės sveikatai ar išprievartavimo atvejus. Tokia išvada, be abejonės, būtų daug palankesnė gyvybės apsaugos šalininkąms, nei viešai paskelbtoji duomenų interpretacija. Tai savo ruožtu verčia susimąstyti, ar nėra taip, jog tokias tendencingas apklausas užsako šališkos grupės, o rezultatai vėliau visuomenei pristatomi kaip objektyvūs ir reprezentatyvūs.

Taip pat nesudėtingai galima spekuliuoti, supažindinant ir su kitų valstybių praktika. Jeigu straipsnis pradedamas teiginiu, kad tėra kelios valstybės – Airija, Islandija, Lenkija, Malta bei dar penkios mažosios Europos šalys: Andora, Lichtenšteinas, San Marinas, Monakas ir Vatikanas– neužtikrinusios teisės į abortą, tai Lietuvos svarstymas prisijungti prie minėtųjų valstybių neatrodo patikimai ir visuomenės gali būti įvertintas skeptiškai. Suinteresuotieji vengia minėti, jog pasaulinė praktika yra visiškai priešinga: didžiojoje dalyje pasaulio valstybių abortai yra nelegalūs arba leidžiami išskirtinėmis aplinkybėmis, o jei ir yra įtvirtinta abortų dekriminalizacija, kas yra vyraujanti tendencija Vakaruose, tai nereiškia, jog nėra taikomi įvairūs valstybės ribojimai. Lietuva neišsiskiria ir tuo atžvilgiu, kad yra inicijuojama abortų teisę apibrėžiančių įstatymų peržiūra. Pastaraisiais metais ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Norvegijoje, Vengrijoje kilo politiškai reikšmingi siekiai griežčiau reglamentuoti šią valstybės teisės sritį.

Be to, ne mažiau klaidinti gali ir nauji terminai, sukurti siekiant subtiliau ir aptakiau kalbėti sudėtingomis temomis. Abortų šalininkų kalboje ėmė vyrauti šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos sąvokos, kurios dažnam neturi išankstinės neigiamos konotacijos. Šie terminai leidžia lengvai pasiekti viešosios nuomonės pritarimą prielaidoms, kuriomis vėliau siekiama nepastebimai privesti prie išvados, jog abortai neturėtų būti kriminalizuojami, bet įteisinami, kaip vieni iš būdų užtikrinti moters ir jos šeimos gerovę. Politiškai korektiška kalba gali nukreipti dėmesį nuo loginių argumentavimo trūkumų ir priemonių, kuriomis bus siekiama visuomenės paramos kontraversiškiems tikslams.

Argumentuotos ir gilios diskusijos galimybę naikina ir kritika, skirta asmeniškai oponentui, o ne jo teiginiams. Prilipdžius oponentui etiketę, pasišaipius iš jo asmeninių savybių neįrodomas jo argumentų silpnumas ar klaidingumas, nors tuo dažnai yra įtikinama auditorija; juk tamsuolio, nepažangaus ar Viduramžių laikų gerbėjo teiginius sunku vertinti rimtai. Panašiai ir sovietmečiu siekta marginalizuoti tikinčiuosius ir besipriešinančius režimui. Argumentai prieš žmogų nukreipia dėmesį nuo jo išsakytų teiginių, leidžia išsisukti ir neatsakyti, apsunkina galimybes oponentui dalyvauti diskusijoje. Taip neteisingai argumentuojant nustatoma ir teisė, kas gali pasisakyti, į kurios socialinės grupės poziciją reikia atsižvelgti ir kurie neturėtų pasisakyti viešojoje erdvėje.

Taigi tokia kova negimusios gyvybės tema nėra akademiniai debatai, kur abi pusės turi tokias pačias galimybes pasisakyti ir atsikirsti oponentui. Šių dienų žiniasklaida, finansiniai resursai, kuriami ir palaikomi stereotipai dažnai labiau palankesni abortų šalininkams. Tačiau kliūčių gausa, su kuria tenka susidurti pasisakantiems už negimusios gyvybės apsaugą, nėra neįveikiama, susiklosčiusi situacija turėtų tik telkti ir motyvuoti nelikti abejingiems. Kaip pastebėjo Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis, tam, kad įsiviešpatautų blogis, užtenka, kad geri žmonės nedarytų nieko.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.