Kandidatai į EP apie „Vienas iš mūsų”

Piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“, siekia apsaugoti negimusio žmogaus gyvybę ES vykdomuose mokslo ir plėtros projektuose.  Siūlome susipažinti su kandidatų, dalyvaujančių EP rinkimuose, pozicijomis, šiais klausimais

.

Pagalba rinkėjams: kandidatai į EP apie „Vienas iš mūsų”

Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų” kilo norint uždrausti ES lėšomis finansuoti mokslinius ir medicininius tyrimus, kurių metu sunaikinamas žmogaus embrionas. Akcija remiasi 2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Brüstle vs. Greenpeace pateiktu apibrėžimu, jog moksliniai tyrimai turi „būti derinami su dėmesiu prigimtinėms žmogaus teisėms ir ypač žmogaus orumui” (32 nuosprendžio punktas).

Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, ši inciatyva parengė klausimyną, kuriuo siekiama nustatyti, kokios yra kandidatų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, pozicijos, įvairiais bioetikos klausimais. Šį klausimyną į lietuvių kalbą išvertė bei kandidatams pateikė Studentų ateitininkų sąjunga.

Lietuvos socialdemokratų partija bei Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ nepateikė kandidatų į Europos parlamentą kontaktų, tuo tarpu Lietuvos žaliųjų partija atsisakė pildyti šį klausimyną. Gavome ir pateikiame keturių kandidatų į Europos parlamentą — Vilijos Aleknaitės – Abramikienės (TS-LKD), Armino Mockevičiaus (LVŽS), Mariaus Kundroto (TS) ir Algirdo Saudargo (TS-LKD) — atsakymus. Susipažinti su kitų šalių rezultatais galima čia.

„Vienas iš mūsų“: Ląstelių terapijos tyrimai siekia gydyti pacientus transplantuojant kamienines ląsteles. Per 20 metų žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių (hESCs) tyrimai nedavė jokių rezultatų ląstelių terapijoje. Be to, ląstelių terapijos pagalba jau yra sėkmingai išgydyti pacientai, naudojant neembrionines kamienines ląsteles: suaugusiųjų ir virkštelės kamienines ląsteles. Remiantis šiais faktais:

Ar Jūs sutinkate, kad ES turėtų nutraukti paramą bei finansavimą ląstelių terapijos hESCs tyrimams ir turėtų remti bei finansuoti tik tuos ląstelių terapijos tyrimus, kuriuose naudojamos neembrioninės kilmės kamieninės ląstelės?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Farmacijos pramonės tyrimai  naudoja kamienines ląsteles ligų modeliavimui ir molekulių tikrinimui. Žmogaus indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles (iPS) 2006 m. atrado profesorius Yamanaka (už nuoplenus medicinai 2012 m. apdovanotas Nobelio premija). Mokslinė bendruomenė sutaria, kad žmogaus embriono kamieninės ląstelės ir iPS turi tokią pačią naudą farmacinės pramonės tyrimams. Remiantis šiais faktais:

Ar sutinkate, kad ES turėtų nutraukti paramą ir finansavimą hESCs tyrimams farmacijos pramonės tikslais ir turėtų remti bei finansuoti tik tuos tyrimus, reikalingus farmacijos pramonei, kuriuose naudojamos neembrioninės kilmės kamieninės ląstelės?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Priklausomai nuo nacionalinių teisinių nurodymų, abortai būna teisiškai legalūs arba ne. Kai jie būna įteisinti, įstatymai numato daugiau ar mažiau ribojančius ir prižiūrinčius nurodymus. Šie apribojimai yra skirtingi, nes Europoje nėra bendros pozicijos šiuo klausimu. Abortas laikomas nukrypimu nuo pagrindinės teisės į gyvybę, įvardintos ES pagrindinių teisių chartijoje („Kiekvienas turi teisę į gyvybę“, 2 straipsnis) ir Europos žmogaus teisių konvencijoje („Kiekvieno teisė į gyvybę turi būti apsaugota įstatymo“, 2 straipsnis).

Ar Jūs paremsite priemones, kurios paragintų valstybes nares įgyvendinti šią pamatinę teisę į gyvybę ir apsaugotų nuo naujų įstatymų, įgalinančių veikti prieš šią teisę? Pvz. ar Jūs paremtumėte abortų draudimą vėlyvo nėštumo metu, abortų draudimo kriterijaus įvedimą?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip. Būtina apsaugoti bet kokią gyvybę, norėčiau pasakyti dar daugiau, kad nėščiosioms moterims turėtų būti suteikta visa pagalba ir skiriama daugiau dėmesio švietimui apie nėštumą, ypač apie alkoholio žalą būsimam vaikui.

Marius KUNDROTAS: Taip.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Ar įsipareigojate neskatinti ir nefinansuoti abortų programų ir remti programas, kurios saugo nėščiąsias nuo prievartos?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Šių metų pradžioje ispanų atstovas pateikė raštišką klausimą (Nr. 655) „Vėlyvųjų abortų klausimas“ Europos Tarybos Ministrų komitetui. Jis rašė: „Ne vienoje Europos šalyje, leidžiančioje vėlyvuosius abortus, pasitaiko atvejų, kai žmogaus vaisius gimsta gyvas, išgyvendamas abortą“ ir paklausė, „kokių konkrečių veiksmų imsis Ministrų komitetas, kad užtikrintų, jog išgyvenusiems vaisiams nebus taikomos numatytos medicinės procedūros – juk žmogus tai gimęs gyvas, pasak Europos žmogaus teisių konvencijos?“ Ministrų komitetas atsakė, kad „šis klausimas nutartas atidėti svarstymui viename iš būsimų susitikimų“ (2014 m. vasario 12 d. ir vasario 13 d. sprendimai).

Ar sutinkate, kad ES turėtų uždrausti vėlyvus abortus, nes tai reiškia vaisiaus žudymą esant naujagimio gyvybės galimybei?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip, bet pirmenybę teikčiau nacionaliniams įstatymams, užtikrinantiems teisę į gyvybę, be ES teisinio kišimosi priešinga linkme.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Prenatalinės diagnostikos technikų progresas leidžia žmonėms parinkti genetinį pagrindą. Kai kurie vaisiai būna abortuojami, nes yra moteriškos lyties: Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nils Muižnieks prašo uždrausti abortus, kurie daromi lyties pagrindu, nes tai — diskriminacijos praktika.

Ar paremsite priemones, kurios apsaugos nuo visų formų prenatalinės atrankos, ypač nukreiptos prieš nepageidaujamą lytį, nes tai diskriminuojanti praktika?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip, bet abortus reikia drausti bei riboti be lyties skirtumo, nes tai pažeidžia teisę į gyvybę.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Kiti vaisiai abortuojami, nes nustatoma, kad jie turi ligą: daugybėje valstybių narių prenatalinė testavimo sistema veda prie tikslingo neįgaliųjų, pvz. sergančių Dauno sindromu, išnaikinimo.

Ar paremsite priemones, kurios apsaugos nuo visų formų prenatalinės atrankos, ypač nukreiptos prieš vaisius, paveiktus Dauno sindromo, nes tai — diskriminuojanti ir eugeninė praktika?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip. Taip pat noriu pasakyti, kad mes per daug leidžiame komercinėms kompanijoms formuoti žmonių požiūrį, o neskiriame reikiamo dėmesio socialinei reklamai apie motinystės ir tėvystės džiaugsmus. Kelsiu šį klausimą EP ir jeigu turėsite idėjų, kai turėsiu didesnę EP algą iš jos galėčiau padėti padaryti socialinę kampaniją šia tema.

Marius KUNDROTAS: Nežinau. Neturiu tvirtos nuomonės dėl sunkių apsigimimų atvejų, reiktų daugiau mokslinės informacijos, ypač dėl medicinos paklaidų.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Prokreacija su medicinine intervencija siekia padėti nevaisingoms poroms. Kai kurie taikomi metodai yra dirbtiniai (dirbtinis apvaisinimas, in vitro apvaisinimas ir embriono perkėlimas) arba surogatiniai (surogatinė motinystė) ir kelia etinį susirūpinimą. Jei in vitro apvaisinimas įvyksta su donoro pagalba, vaikas sąmoningai atskiriamas nuo biologinio tėvo ar motinos.

Ar įsipareigojate tenkinti svarbesnius vaiko interesus leidžiant prokreaciją su medicinine įtaka poroms, kurios sudarytos iš vyro ir moters?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip. Pritarčiau galimybei dirbtinai apvaisinti žmoną nuo vyro, kitoms galimybėms, ypač surogacijai — ne.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Surogacija skatina moters kūną laikyti objektu, kuris, dar daugiau, yra sukomercinamas objektas. Ar sutinkate, kad surogatinė motinystė turi būti griežtai uždrausta?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Dauguma Europos valstybių (ir už Europos ribų) draudžia eutanaziją ir pagalbą savižudybei. Europos Tarybos Parlamento asamblėjos 1859 m. rezoliucija, pavadinta „Žmogaus teisių ir orumo apsauga, įskaitant anksčiau išreikštus paciento norus“ teigia: „Eutanazija, kaip tyčinė žmogžudystė, įvykdyta priklausomam žmogui atliekant veiksmą ar aplaidumą kaip jo ar jos tariamą naudą, turi būti visada draudžiama“.

Ar paremsite priemones, kurios apsaugos nuo eutanazijos ekspansijos ir pagalbos savižudybei Europoje?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip, kol veši aukšto lygio korupcija, galinti iškreipti ar suklastoti paciento sprendimą.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: 2009 m. Europos Taryba jau kvietė Europos valstybes taikyti paliatyvinę slaugą kaip „esminę žmogaus teisių koloną“patvirtindami, kad eutanazija ir pagalbinė savižudybė nėra žmogiškas būdas oriai užbaigti gyvenimą.

Ar manote, kad verčiau ES turėtų skatinti ir finansuoti paliatyvinę slaugą?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

„Vienas iš mūsų“: Saviraiškos laisvė kaip ir minties, sąžinės ir religijos laisvė įvardinta ES pagrindinių teisių  chartijoje (10 straipsnis). Taip pat 1763-iojoje rezoliucijoje (2010 m.), pavadintoje „Minties, sąžinės ir religijos laisvė teisinėje medicininėje priežiūroje“, paremtoje Europos žmogaus teisių konvencija (9 straipsnis), Europos Tarybos Parlamento asamblėja teigia: „Parlamentinė asamblėja pabrėžia minties, sąžinės ir religijos laisvės užtikrinumo reikalingumą”.

Ši teisė, kuri iš pradžių buvo siejama su abortais, dabar apima platesnę sritį: prenatalinę selekciją, žmogaus embiono tyrimus, eutanaziją ir pagalbinę savižudybę. Ar Jūs paremsite priemones, kurios saviraiškos laisvę ir minties, sąžinės bei religijos laisvę paverstų realybe, kur teisė į gyvybę yra puoselėjama, siekiant įgyvendinti ES pagrindines vertybes?

Vilija ALEKNAITĖ – ABRAMIKIENĖ: Taip.

Arminas MOCKEVIČIUS: Taip.

Marius KUNDROTAS: Taip, tik šiuo metu tai nėra ES pagrindinė vertybė, tai dar reikia paversti ES vertybe.

Algirdas SAUDARGAS: Taip.

© 2014 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.