img

Kreipimasis į LR Seimo narius dėl rezoliucijos, raginančios pasmerkti moterų teisių ribojimą Lenkijoje

Kreipimasis į LR Seimo narius dėl rezoliucijos, raginančios pasmerkti moterų teisių ribojimą Lenkijoje

Kreipimasis į LR Seimo narius

dėl rezoliucijos, raginančios pasmerkti moterų teisių ribojimą Lenkijoje

2020 m. lapkričio 6 d., Vilnius

 

LR Seimo narė Dovilė Šakalienė užregistravo rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“ projektą (toliau – Rezoliucija), kurį planuojama svarstyti antradienio, lapkričio 10 d. LR Seimo posėdyje. Rezoliucijoje siūloma pasmerkti Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimą, kuris uždraudė abortą dėl  eugeninių priežasčių. Rezoliucija siūlo LR Seimui ir Prezidentui išreikšti susirūpinimą dėl taip vadinamų „moters reprodukcinių teisių“ ribojimų Lenkijoje, o LR Vyriausybei suformuoti specialų pagalbos fondą Lenkijos moterims, kad jos galėtų atvykę į Lietuvą pagal pageidavimą pasidaryti abortą.

 

Siūlome LR Seimui nepritarti Rezoliucijai dėl žemiau išvardintų priežasčių:
  1. Nei tarptautinės, nei Lenkijos nacionalinės teisės normos nenumato teisės į abortą, o pagal EŽTT praktiką aborto reguliavimas – valstybės vidaus apsisprendimo klausimas
  2. Rezoliucija kviečia prisiimti įsipareigojimus, kurie prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams
  3. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas nepanaikina nėštumo nutraukimo pagrindų, susijusių su moters sveikata
  4. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimas riboja nėštumo nutraukimą ne visais vaisiaus apsigimimo atvejais, o tik tais, kai abortas daromas dėl eugeninių priežasčių
  5. Tikroji Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo esmė – apginti Dauno sindromą turinčio vaisiaus teisė gyventi
 
Žemiau pateikiame argumentus, pagrindžiančius įvardintas priežastis:

Rezoliucijos projekte teigiama, kad „Lenkijos Konstitucinis tribunolas savo 2020 m. lapkričio 22 dienos sprendimu faktiškai uždraudė legalią prieigą prie saugaus aborto Lenkijoje net tais atvejais, kai nėštumas kenkia moters sveikatai, o vaisiaus sveikatos būklė nesuderinama su vaisiaus gyvybe;“ ir kad „bet kokia prievarta nešioti vaisių, mirsiantį dar įsčiose ar netrukus po gimdymo dėl su gyvybe nesuderinamos sveikatos būklės, gali būtų vertinama kaip kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimo pažeidimas.“ Šie rezoliucijos teiginiai, pasiskolinti iš žiniasklaidos[1], neatitinka tikrovės, nes:

 

  1. Nei tarptautinės, nei Lenkijos nacionalinės teisės normos nenumato teisės į abortą, o pagal EŽTT praktiką aborto reguliavimas – valstybės vidaus apsisprendimo klausimas

Teisės į abortą kaip tokios nėra nei tarptautinėje teisėje, nei Europos teisėje, nei nacionalinėje teisėje. Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 2 str. numato tik teisę į gyvybę, kuri nediskriminuoja asmenų pagal jų statusą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija palieka diskreciją pačioms valstybėms apsispręsti, kaip reguliuoti aborto klausimą ir kokį teisinį statusą suteikti žmogaus vaisiui. Pavyzdžiui, 2004 m. liepos 8 d. EŽTT sprendime byloje Vo prieš Prancūziją Nr. 53924/00 pripažino, kad nesant tarp Europos valstybių konsensuso, atsakymas į klausimą, nuo kada žmogaus gyvybė turi būti saugoma, yra paliekamas pačių valstybių nuožiūrai. EŽTT taip pat pažymėjo, jog „žmogaus embriono/vaisiaus priklausomybė žmonių giminei gali būti laikoma sutarimu tarp valstybių ir žmogaus orumo vardan gali būti reikalinga apsaugos“. Anot EŽTT, sprendimas dėl embriono apsaugos priklauso nuo šalyje vyraujančių etinių vertinimų ir nacionalinių tradicijų, o skirtingose valstybėse jos skiriasi. Todėl Lietuva neturėtų kištis į kitos valstybės vidaus reikalus ir primetinėti nuostatas, kurioms ir Lietuvoje toli gražu ne visi pritaria.

Nei 1994 m. Kairo konferencija, nei jos veiksmų planas, nei vėlesni JTO įsteigto Tautų vystymosi fondo nutarimai nereikalauja iš valstybių narių garantuoti teisę į abortą ar jį skatinti kaip šeimos planavimo priemonę. Kairo konferencijoje suformuluotą „reprodukcinės sveikatos” terminą kai kurios politinės grupės interpretuoja kaip apimantį teisę į abortą, tačiau tokią interpretaciją paneigia pats konferencijos veiksmų plano tekstas. Europos Sąjungos institucijos ne kartą yra pasisakiusios, kad „teisė į abortą“ neįeina į „reprodukcinės sveikatos“ sąvoką. Pvz., Europos Komisija, 2002m. atsakydama į Europos Parlamento narių klausimą išaiškino, kad „Europos Sąjunga, niekada nėra priėmusi kitokios „reprodukcinės sveikatos“ termino apibrėžties, negu tas, kuris buvo suformuluotas Kairo konferencijoje, kuriame nebuvo jokios nuorodos į abortą.“[2] Europos Taryba 2003 m. atsakydama į paklausimą, yra aiškiai įsivardijusi, kad „Tarybos įsipareigojimai skatinant „reprodukcinę  sveikatą‘ neapima „abortų skatinimo“. [3]

 

  1. Rezoliucija kviečia prisiimti įsipareigojimus, kurie prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams

1994 m. Lietuva Kairo konferencijoje prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, tarp kurių, be kitų dalykų, buvo ir įsipareigojimas imtis visų priemonių, kurios padėtų moterims išvengti aborto, o taip pat visais atvejais suteikti žmogaus orumą atitinkančią medicinos pagalbą bei konsultavimą moterims, kurios kreipiasi dėl aborto (veiksmų programos 7.24 p.). Tarptautiniu lygiu ši nuostata buvo atkartota Pekino konferencijoje 1995 m. bei 1999 m. JTO Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje priimtoje rezoliucijoje. Ji išreiškia JTO sutartinę kalbą („Consensus language“) nepakeistą iki šiol. Kairo konferencijoje tarptautiniu lygiu valstybės įsipareigojo nelaikyti abortų šeimos planavimo priemone bei mažinti abortų skaičių. Todėl rezoliucijos siūlymas įsteigti fondą specialų pagalbos fondą Lenkijos moterims, kad jos galėtų atvykę į Lietuvą pagal pageidavimą pasidaryti abortą, prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams.

Sveikatos politika, leidžianti nutraukti nėštumo dėl Dauno sindromo, yra ne kas kita kaip moderni eugenikos forma. Ji pažeidžia tarptautinės teisės normas, pvz. JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri, pripažindama, kad visai žmonių giminei būdinga prigimtinis orumas ir vertė, lygios ir neatimamos teisės, numato asmens nediskriminavimo dėl neįgalumo principą. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi neįgaliųjų teisių konvenciją ir neturėtų skatinti šios neįgaliųjų diskriminavimo formos.

 

  1. Konstitucinio Tribunolo sprendimas nepanaikina nėštumo nutraukimo pagrindų, susijusių su moters sveikata

1993 m. Lenkijoje priimtas šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymas, pakeitęs dar 1956 m. priimtą sovietinį įstatymą dėl nėštumo nutraukimo pagrindų, leidžia abortą tais atvejais, kai nėštumas kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, arba yra didelė rimto ir nepagydomo vaisiaus apsigimimo tikimybė, ar kai nėštumas yra neteisėto veiksmo (išprievartavimo ar incesto) pasekmė. Pirmais dviem atvejais nėštumo nutraukimas yra galimas iki tol, kol vaisius gali išgyventi atskirai nuo moters kūno (pagal taip vadinamą „išgyvenamumo“ („viability“) arba 500 gr. kriterijų), o nėštumo, kuris yra neteisėto veiksmo rezultatas – jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau 12 savaičių. Šis įstatymas su nedidelėmis išimtimis galioja iki dabar. Konstitucinio Tribunolo sprendimas riboja tik tuos atvejus, kai yra didelė rimto ir nepagydomo vaisiaus apsigimimo tikimybė, bet nepanaikina kitų įstatyme esančių nėštumo nutraukimo pagrindų.

 

  1. Konstitucinio Tribunolo sprendimas riboja nėštumo nutraukimą ne visais vaisiaus apsigimimo atvejais, o tik tais, kai abortas daromas dėl eugeninių priežasčių

Dėl vaisiaus apsigimimo Lenkijoje atliekama 98 proc. abortų. Oficialiais Lenkijos statistikos duomenimis iš 1074 atvejų, kai buvo nustatyta didelė rimto ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo tikimybė arba nepagydoma liga, kelianti grėsmę vaisiaus gyvybei, dažniausiai buvo nustatoma trisomija 21, arba Dauno sindromas: 271  tais atvejais, kai nėra somatinių defektų, o 164 – su somatiniais defektais, kas sudaro, 40, 5 proc. atvejų. Kita abortų šiuo pagrindu  priežastis – nustatyti dviejų ar daugiau organų vystymosi sutrikimai, kurie sudarė 18,6 proc. atvejų. O 156 atvejais buvo nustatyta vieno iš organų vystymosi sutrikimai (14,5 proc. atvejų). 88 atvejais diagnozė parodė trisomiją 13 arba trisomiją 18 su gretutiniais somatiniais defektais, o 60 atvejų – trisomiją 13 arba trisomiją 18 be gretutinių ligų. Kiti atvejai buvo genetiniai sindromai su vaisiaus edema ir Turnerio sindromas su gretutiniais somatiniais defektais. Kitaip tariant, du iš penkių abortų nutraukimų dėl vaisiaus apsigimimo buvo susiję su nėštumu, kada moteris laukėsi Dauno sindromą turinčio kūdikio.  Kitaip tariant, du iš penkių abortų nutraukimų dėl vaisiaus apsigimimo buvo susiję su nėštumu, kada moteris laukėsi Dauno sindromą turinčio kūdikio. Kaip žinia, kai moteris nešioja Dauno sindromą turintį vaisių, parastai jos nėštumo eiga yra normali , gimdymas vyksta normaliai ir be komplikacijų  ir toks vaikas, savo galimybių ribose, gyvena normalų žmogaus gyvenimą.

 

  1. Tikroji Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo esmė – apginti Dauno sindromą turinčio vaisiaus teisė gyventi

Ištobulėjusi prenatalinė diagnostika leidžia gana anksti nustatyti Dauno sindromo atvejus. Dėl šios priežasties asmenų, turinčių Dauno sindromą, ateityje gali visai nelikti: pvz. per dešimt metų JK vaikų, abortuojamų dėl Dauno sindromo diagnozės, skaičius padidėjo 42 procentais ir auga toliau. Tokių vaikų praktiškai nebegimsta Islandijoje ir Danijoje, kur abortuojama atitinkamai 99 ir 98 proc. Dauno sindromą turinčių vaikų. 

Nors visas Konstitucinio Tribunolo sprendimas dar nėra paskelbtas, iš rezoliucinės jos dalies akivaizdu, kad jis laiko šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymą prieštaraujantį Lenkijos Konstitucijai ta apimtimi, kiek ji legalizuoja neteisėtą eugeninę praktiką negimusio vaiko atžvilgiu ir nesuteikia jam žmogaus orumą atitinkančios apsaugos ir  pagarbos („legalizują praktyki eugeniczne w stosunku do dziecka jeszcze nieurodzonego, odmawiając mu tym samym poszanowania i ochrony godności człowieka‘). Tribunolo nuomone, įstatymas negali padaryti negimusio asmens apsaugos, priklausomos nuo jo sveikatos būklės ir jį tokiu būdu diskriminuoti („uzależniają ochronę prawa do życia dziecka jeszcze nieurodzonego od jego stanu zdrowia, co stanowi zakazaną bezpośrednią dyskryminację”), ir  leisti nutraukti nėštumą be pakankamo kito gėrio apsaugos pagrindimo  („przerywanie ciąży bez dostatecznego usprawiedliwienia koniecznością ochrony innej wartości”).  Pastaroji frazė leidžia pagrįstai manyti, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimas ir yra nutaikytas ne į visus vaisiaus apsigimimo atvejus, bet būtent tuos 40 procentus atvejų, kai vaisius turi Dauno sindromą. Toks Konstitucinio Tribunolo sprendimas atitinka tiek Lenkijos šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatyme numatytą prenatalinės gyvybės apsaugos principą, o taip pat bendruosius teisinius protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

 

Šį raštą pasirašė ir Seimo nariams išsiuntė šios organizacijos:

Laisvos visuomenės institutas, direktorė Diana Karvelienė

Asociacijos „Tikėjimas ir Šviesa”,  vadovė Silvija Knezekytė

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija, direktorė Neringa Šalugienė

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, pirmininkė Violeta Vasiliauskienė

Ateitininkų medikų korporacija „Gaja”, pirmininkė Emilija Urbonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

[1] Lietuvos žinasklaidoje minimi faktai, kad „Lenkijoje abortas buvo leidžiamas tik tai atvejais, jei vaisius nustos vystytis ar mirs iškart po gimimo.“ ir kad 98 proc. vaisiaus apsigimimo atvejai yra ne kas kita, kaip mirtinos išeigos atvejai, kai moteriai teka nešioti mirusį vaisių, kada gimsta negyvagimis arba kūdikis miršta netrukus po gimdymo (LRT, laida „Savaitė“, 2020 11 01).

[2] Likewise, the European Commission, in response to a question from a Member of the European Parliament, clarified:

„The term ‘reproductive health’ was defined by the United Nations (UN) in 1994 at the Cairo International Conference on Population and Development. All Member States of the Union endorsed the Programme of Action adopted at Cairo. The Union has never adopted an alternative definition of ‘reproductive health’ to that given in the Programme of Action, which makes no reference to abortion.” (European Parliament, 24 October 2002: Question no 86 by Dana Scallon (H-0670/02)

[3] Question (H-0794/03) for Question Time at the part-session in December 2003 pursuant to Rule 43 of the Rules of Procedure by Dana Scallon to the Council. In the written record of that session, one reads: Posselt (PPE-DE): “Does the term ‘reproductive health’ include the promotion of abortion, yes or no?” – Antonione, Council: “No.”

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.