8,6 mln. legalaus aborto aukų Jungtinėje Karalystėje

8,6 mln. legalaus aborto aukų Jungtinėje Karalystėje

Spalio 27 d. Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) minimas abortų legalizavimo penkiasdešimtmetis. Būtent šią dieną1967 metais JK parlamentas, valdomas leiboristų su Haroldu Wilkinsonu priešakyje, legalizavo nėštumų nutraukimą. Skaičiuojama, kad nuo tada buvo nutraukta 8 624 567 gyvybių, o tai yra maždaug tiek, kiek gyvena visame Londono mieste.

Tragedija, kuri Europoje prasidėjo Danijoje, po to JK, o dabar gresia ir Airijai – vienai iš paskutinių gyvybę saugančių Senojo žemyno šalių – ne tik nesitraukia, bet vis didėja. Šalių, kuriose abortų teisinis reguliavimas laisvėja, vis daugėja dėl augančio tarptautinių organizacijų spaudimo. Labai aiškus pavyzdys yra Čilė, kuri prezidentės Michelle Bachelet raginimu neseniai įteisino abortą.

56 mln. vaikų kasmet visame pasaulyje neišvysta dienos šviesos dėl aborto. Tai yra neįtikėtina statistika, kurią atskleidė praėjusiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas. Nors abortų skaičius Vakarų šalyse sumažėjo, bendra statistika nesustabdomai auga. Šiame kontekste JK mini abortų legalizavimo penkiasdešimtmetį: vieni jį švenčia ir reikalauja dar liberalesnio teisinio aborto reguliavimo, o kiti gedi.

Šį savaitgalį JK numatyta nemažai renginių, skirtų pagerbti negimusias gyvybes ir priminti, kad abortas yra žmogžudystė. Būtent nuo 11 val. 5 min., tikslaus laiko, kai JK priėmė Aborto įstatymą, parlamente prasidės minėjimas ir gedului dėl aborto skirti renginiai. Visą savaitgalį įvairiose Londono ir visos šalies vietose rengiamos eitynės, akcijos, teatralinės kompozicijos, koncertai, skirti krizinio nėštumo centrams paremti, maldos akcijos už aborto aukas.

Šia proga eitynių už gyvybę (March for Life) rengėjai pristato istorinius faktus, susijusius su abortų legalizavimu. Primenama, kad kaip ir dabar, taip ir abortų legalizavimo bumo pradžioje buvo pasitelkiama „mirčių dėl nesaugių abortų“ retorika. Štai 1966 m. pradžioje Karališkoji ginekologų ir akušerių kolegija paskelbė, kad 1962 m. net 14 600 moterų Anglijoje ir Velse buvo hospitalizuotos dėl vadinamojo kriminalinio (nelegalaus) aborto pasekmių. Kolegijos teigimu, „Kasmet šioje šalyje atliekama 100 tūkst. nelegalių abortų, o naujausiais skaičiavimais tokių abortų gali būti net 250 tūkst. Anksčiau skelbti skaičiai, kad jų gali būti tik 50 tūkst. neatrodo patikimi“[1].

Visgi išsivysčiusiose šalyse moterų, mirusių nuo nelegalaus aborto pasekmių, ėmė mažėti dar prieš abortų legalizavimą. Remiantis statistiniais duomenimis, Anglijoje ir Velse abortų skaičius nukrito nuo 96 mirčių 1950 metais iki 56 mirčių 1960 metais ir 32 mirčių 1970 metais[2]. Beje, šie skaičiai apima ir legaliai atliktus nėštumo nutraukimus bei neišnešiojimo atvejus. Didžiausią įtaką mirčių sumažėjimui padarė medicinos pažanga, tokia kaip paplitęs antibiotikų taikymas. Priešingai nei prognozavo abortų šalininkai, po Abortų įstatymo įsigalėjimo nepastebėtas staigaus su nėštumo nutraukimu susijusių mirčių sumažėjimo[3].

Statistikos perdėjimas ir šabloniška nelegalių abortų žalos retorika pastebima visose į aborto liberalizavimą nukreiptose kampanijose. Buvęs abortistas dr. Bernardas Nathansonas pripažino, kad jis pats prisidėjo prie JAV visuomenės apgaudinėjimo, klastodamas ir perdėdamas statistiką, susijusią su nelegaliais abortais[4].

šaltiniai: actuall.com, marchforlife.co.uk

 

[1]Legalised Abortion: Report by the Council of the Royal College of Obstetricians and Gynaecologists”, British Medical Journal, 1966; 1: 850-854.

[2]World Health Statistics Report, Vol.30, no.4, Geneva: World Health Organisation, 1977, p.322.; World Health Statistics Annual 1970, Geneva: WHO, 1973, vol.1, p.516.

[3]Report on Confidential Enquiries into Maternal Deaths in the United Kingdom 1985-1987, London: HMSO, 1991, p.6.

[4]Bernard N. Nathanson Aborting America, Garden City, New York: Doubleday, 1979, p.193.

© 2017 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.