img

Argumentuojant už Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus pasitelkiama tikrovės neatitinkanti ir klaidinanti informacija

Argumentuojant už Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus pasitelkiama tikrovės neatitinkanti ir klaidinanti informacija

Laisvos visuomenės institutas (LVI) sausio 17 d. kreipėsi į portalą Delfi.lt, prašydamas paneigti ir ištaisyti tikrovės neatitinkančią bei visuomenę klaidinančią informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje, pasirodžiusią Delfi.lt publikacijoje „Prieš vertybinį balsavimą – žiežirbos tarp valdančiųjų: sklando sąmokslo teorijos ir žyra kaltinimai“.

Sausio 16 d. Delfi portalo publikacijoje LR Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius išsakė du tikrovės neatitinkančius teiginius, pareiškęs, jog „Praėjusiais metais buvo registruota 60 tūkst. skambučių į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš tų skambučių ikiteisminius tyrimus pradeda maždaug apie 15 procentų. Ne tik todėl (kad aukos atsiima pareiškimus), bet ikiteisminį tyrimą gali pradėti tada, kai yra baudžiamosios veikos sudėtis, pavyzdžiui, mėlyna akis, prakirsta lūpa. Bet smurtas artimoje aplinkoje nėra tik fizinis smurtas, ir fizinis smurtas dažniausiai būna jau pasekmė ilgo galios ir kontrolės santykio, kuris tarp partnerių vystosi. Buvo reikalinga Smurto artimoje aplinkoje nauja redakcija, kad ji įtvirtintų smurto artimoje aplinkoje orderį.“

LVI atkreipia dėmesį, kad, pirmiausia, tikrovės neatitinka Seimo nario teiginys, kad ikiteisminiai tyrimai nepradedami dėl to, jog aukos atsiima pareiškimus. Jau ne vienerius metus galioja Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos smurto artimoje aplinkoje atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimas nebepriklauso nuo aukos pareiškimo.  Policijos pareigūnas, gavęs pranešimą, išnagrinėjęs įvykio aplinkybes ir konstatavęs, jog yra smurto artimoje aplinkoje požymių, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, netgi jei auka apsigalvotų, esant smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas bus pradėtas privaloma tvarka.

Antra, publikacijoje sudaromas klaidingas įspūdis, jog pagal šiuo metu galiojančią tvarką į baudžiamosios veikos sudėtį įeina tik fizinio smurto atvejai („ikiteisminį tyrimą gali pradėti tada, kai yra baudžiamosios veikos sudėtis, pavyzdžiui, mėlyna akis, prakirsta lūpa.”). Pažymėtina, kad toks pat teisinis reguliavimas taikomas tiek fizinio, tiek psichinio smurto atveju. Baudžiamojo kodekso 145 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę pavojingo psichinio poveikio smurto artimoje aplinkoje atveju. Atsakomybės pagal šį straipsnį taikymas taip pat nebepriklauso nuo aukos pareiškimo:  nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas (BK 145 str. 3 d.).

Pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintą tvarką, policijos pareigūnui, atvykusiam į įvykio vietą, visais atvejais, nesvarbu, ar pasitvirtins smurto artimoje aplinkoje atvejis, ar ne, privaloma vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti pirminę įvykio aplinką. Apie smurto buvimo faktą sprendžiama ne tik pagal nukentėjusio asmens kūno sužalojimus, bet ir pagal bendrą jo būklę (įskaitant ir psichologinę), taip pat vertinama patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklė (tvarkinga ar ne, išmėtyti daiktai), ar yra sugadinto ar apgadinto turto (4. p.). Galimai smurtą patyręs asmuo yra apklausiamas (5.2.1. p.). Visų šių duomenų, o ne kurio nors vieno iš jų pagrindu yra priimamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad nustačius nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas nedelsiant (10.).

Kadangi šie naujos Smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijos pagrindinio iniciatoriaus T. V. Raskevičiaus išsakyti klaidingi teiginiai yra dažniausiai kartojami argumentai už siūlomus pakeitimus, kuriais grindžiamas jų būtinumas, logiška kelti klausimą, kam apskritai reikalingi siūlomi pakeitimai ir ar dabar galiojanti tvarka nėra pakankama.

Galimas atsakymas paaiškėja pasirodžius informacijai, jog siūlomoje naujoje įstatymo redakcijoje ėmė figūruoti viena iš kontroversiškai vertinamų Stambulo konvencijos nuostatų – „smurtas lyties pagrindu“, taip stengiantis kitu būdu įteisinti skandalingus Stambulo konvencijos punktus.

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.