img

 Kritikuojamas siūlymas finansavimą skirti tik trumpalaikių rezultatų siekiančioms organizacijoms

 Kritikuojamas siūlymas finansavimą skirti tik trumpalaikių rezultatų siekiančioms organizacijoms

Š. m. sausio 4 d. pelno nesiekiančios advokacijos veiklą vykdančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į kelis  Seimo komitetus, ragindamos nepritarti įstatymo pakeitimui, kuriuo iš visuomeninių organizacijų finansavimo konkursų kaip netinkamos faktiškai būtų pašalintos visos visuomeninių interesų gynimu užsiimančios organizacijos. Tokie pokyčiai įvyktų pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užregistruotiems Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimams.

„Lietuva yra demokratinė valstybė ir demokratijose valdžia renkama atstovauti piliečiams. Valdantiesiems norėtųsi ketverius metus galėti nevaržomai elgtis savo nuožiūra, tačiau tai būtų žemiausios politinės kultūros bruožas. Suverenitetas niekada nenustoja priklausyti tautai, piliečiai turi teisę informuoti apie savo lūkesčius ir iš valdžios atstovų reikalautų vienokių ar kitokių sprendimų ir rezultatų. Nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios visuomeninių interesų gynimu, yra labai svarbi šio proceso dalis. Be jų dažniausiai turime daugybę pabirusių individų, kuriems sudėtinga imtis veiksmų. Mūsų valdantiesiems užtenka drąsos užsienio politikoje, tad nesinori manyti, kad vidaus politikos klausimais baimė verčia paprasčiausiai nutildyti neparankias organizacijas“, – teigė kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovė Diana Karvelienė.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, priežasčių nepritarti Įstatymo projektui yra ne viena. Pirmiausiai, įstatymų leidėjas negali savo savavališku sprendimu nuspręsti nelaikyti viešuoju interesu to, ką tokiu interesu laiko visuomenė. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma pateikti baigtinį į visuomenės naudą nukreiptų veiklų sąrašą. Kyla klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos tokios veiklos, kaip, pavyzdžiui, istorinės atminties, paveldo, patriotiškumo puoselėjimas, verslo socialinės atsakomybės skatinimas, korupcijos mažinimas, demokratijos, pilietiškumo, atsakingo ir skaidraus valdymo principų puoselėjimas ir pan. Neaišku, ar šie ir panašūs tikslai nėra susiję su visuomenės nauda, ar jie nustoja būti visuomenei naudingi vien todėl, kad jų nepaminėjo įstatymų leidėjas.

Viešosios naudos organizacijų veiklos poveikis dažnai yra sunkiai pamatuojamas, nes yra susijęs ir su valdžios ir visuomenės požiūrių bei vertybinių prioritetų formavimusi. Visuomenei naudingas poveikis gali pasireikšti tik per ilgą laiką. Todėl Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti reikalavimas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą sieti ne su jos veiklos tikslais ir pastangomis, bet su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais yra nepagrįstas. Toks reikalavimas gali būti keliamas organizacijos projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostata, kad vyriausybės įgaliota institucija vertintų ne tik įstatus bei veiklos ataskaitas, bet ir socialinio poveikio rezultatus. Tai sudarytų prielaidas nesuteikti viešosios naudos organizacijos statuso ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančioms organizacijoms. Taip pat suteiktų valstybės institucijoms nepagrįstą ir neproporcingą galią spręsti, kokias veiklas ir kokiais metodai turi vykdyti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, dabartinės Įstatymo projekto formuluotės iš esmės reikštų, kad viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nebegalėtų vykdyti tokių veiklų kaip leidyba, multimedijų produkcijos gamyba, konsultavimas, mokymų, renginių organizavimas, nors tokios veiklos yra tiesiogiai susijusios ir neretai būtinos tikslams siekti.

„Įstatymo projektas suteikia pranašumą į trumpalaikius bei lengvai pamatuojamus rezultatus besiorientuojančioms nevyriausybinėms organizacijoms, o ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančias organizacijas diskriminuoja, jų veiklą sutapatina su projektine, o jas pačias verčia vengti bet kokios valdžios kritikos. Lietuvoje drastiškai trūkstant pilietinio dalyvavimo, nauju reguliavimu būtų žlugdomos jį ir apskritai įsitraukimą į viešuosius reikalus skatinančių organizacijų veikla. Demokratinėje šalyje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamos“, – teigė D. Karvelienė.

Kreipimąsi pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos“, Šeimos institutas, Lietuvos tėvų forumas ir kitos organizacijos.

 

© 2022, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.

1. PERIODINĖ PARAMA KAS MĖNESĮ


 

Teikti kas mėnesinę paramą galite per savo

elektroninės bankininkystės sistemą -

sudarę periodinio mokėjimo sutartį.

 

 



2. VIENKARTINĖ PARAMA

 

Įprasta vienkartinė parama bankiniu pavedimu

VšĮ Laisvos visuomenės institutas

K. Paco g. 4, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB, 73000, HABALT2

Paysera sąskaita:

EVP8310002518134 (LT283500010002518134)

3. 1.2 % NUO GPM











Kad ir kokiu būdu nuspręstumėte paremti LVI, džiaugtumėmės turėdami Jūsų kontaktus, kad galėtume Jums padėkoti, pakviesti į rėmėjams skirtus renginius. Laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų, mes įsipareigojame niekam jų neatskleisti ir naudoti tik nurodytu pagrindu. Praneškite apie savo paramą el. paštu info(eta)laisvavisuomene.lt.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.