Konferencijos aprašymas

Šiluvos deklaracija skelbia: "Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti geresnei visuomenei, jeigu jos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų. Iš tiesų laisva, demokratinė visuomenė įmanoma tik tada, kai jos nariai laikosi tvirtų dorovės principų. Valdžios įsakymai negali sukurti ar pakeisti moralinių nuostatų, kurios kyla iš sąžinės, Kūrėjo įdiegtos žmogaus širdyje. Tačiau valdžia, nepažeisdama pamatinių piliečių laisvių, gali ir privalo remti tuos doroviškai motyvuotus savo piliečių pasirinkimus, kurie yra būtini bendrajam gėriui išsaugoti, visuomenės išlikimui ir klestėjimui užtikrinti. Žmogaus laisvei reikalinga pagalba. Krikščionys ją gauna iš Kristaus, žmonijos Gelbėtojo, o demokratinei valdžiai tenka pareiga apsaugoti piliečių ir valstybės laisvę bei pamatinius gėrius.

Šiais žodžiais Šiluvos deklaracija be kita ko primena, kad paskiras žmogus yra neatskiriamai įpintas į Dievo tvarkos laikantis nuaustą visuomenės audinį, kuriame kiekvienam deramai išsiskleisti padeda „žmogiškosios dorybės – protingumas, teisingumas, susivaldymas ir tvirtumas, sustiprintos Kūrėjo įkvėptomis tikėjimo, vilties ir meilės dovanomis“, nes jos „yra tikrosios asmens laisvės pagrindas“. Dorybės yra žmogaus išsiskleidimo visuomenėje būdas.
Šio laikmečio vidinių ir išorinių grėsmių akivaizdoje Šiluvos konferencija kviečia apmąstyti ir kartu paieškoti atsakymų į tokius klausimus:

• Dorybes puoselėjanti krikščioniška kultūra ir šiuolaikinė valstybė - bendradarbės ar oponentės?
• Ar pliuralistinėje visuomenėje vis dar aktualus Evangelijos pažadas: jūs pažinsite tiesą ir tiesą padarys jus laisvus?
• Ar dorybes pakeitus teisėmis, laisvėmis ir vertybėmis galima tikėtis tvarios ateities?
• Ar įmanoma saugi, vidinėms ir išorinėms grėsmėms atspari, laisva visuomenė, kurioje nėra puoselėjamos jos narių dorybės?
• Ar pakanka padidinti finansavimą gynybai, kad valstybė taptų saugi?
• Valstybės įstatymai remiantys doroviškai motyvuotus piliečių pasirinkimus - misija (ne)pageidautina?
• Kaip šiandien kalbėti apie dorybes, kad visuomenė išgirstų ir suprastų? (Žiniasklaida, menai, mokykla...).

Šiluvos deklaracija

2021, Šventojo Juozapo ir Šeimos – Amoris laetitia, metų rugsėjo 12 d. Šiluvoje buvo paskelbta Šiluvos deklaracija, kuri priminė, kad „Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

• žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
• vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
• šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių̨;
• tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
• sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.“

Šiluvos deklaracija skelbė, kad „tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti.“

Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį̨ gėrį̨ dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!

Apie Šiluvą

Pirmoji Šiluvos bažnyčia pastatyta 1475 m. jai suteiktas Mergelės Marijos Gimimo vardas. Šiluva išgarsėjo po to, kai 1608 m. čia vaikų grupei pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Popiežius Pijus VI 1775 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtu popiežiaus dekretu patvirtino Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo autentiškumą. 1786 m. rugsėjo 8 d. pašventinta dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II. Šiluvos šventovę ypatingai yra pamėgę piligrimai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kasmet rugsėjo mėnesį čia vyksta didieji Šiluvos atlaidai, gausiai sutelkiantys visur išsisklaidžiusią tikinčiųjų bendruomenę bendrai maldai ir bendrystei.

Rugsėjo 6 d., penktadienį, 10 val. Šiluvoje prasideda nacionalinė konferencija „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“.

Konferencija sugrąžina mintis prie 2021 m. rugsėjo 12 d. paskelbtos Šiluvos deklaracijos, priminusios būtinybę gerbti Dievo sukurtąjį pasaulį, jo tvarką ir jame slypintį pamatinį asmens ir visuomenės gėrį. Tai jau antroji tokia konferencija, skirta šiai deklaracijai apmąstyti. Šių metų konferencijoje bus kalbama apie krikščioniškos kultūros ir šiuolaikinės valstybės suderinamumą, krikščionių veikimą pliuralistinėje visuomenėje, apie modernistinį siekį dorybes pakeisti teisėmis, laisvėmis ir vertybėmis bei dorybingos visuomenės būtinumą valstybės saugumui.

Konferencijoje savo apmąstymais dalinsis Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, garsus JAV katalikų teologas ir politinis mąstytojas George‘as Weigelis, filosofai prof. dr. Alvydas Jokubaitis ir doc. dr. Lina Šulcienė, 2023 m. Laisvės premijos laureatas, disidentas Petras Plumpa, kultūrologas dr. Darius Kuolys, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis. Diskusijose įžvalgas pateiks buvęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis, teisininkas dr. Vygantas Malinauskas, ją moderuos žurnalistas Virginijus Savukynas.

Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia.

Konferencijos globėjai:  J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir J.E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Konferencijos organizatoriai – Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas, Laisvos visuomenės institutas.

Konferencija vyks Šiluvoje. Gyvai kviečiame dalyvauti asmenis, gavusius vardinius kvietimus. Visus kitus maloniai kviečiame konferenciją stebėti nuotoliniu būdu.

Renginio tiesioginė transliacija vyks per Delfi.lt, Laisvos visuomenės instituto ir Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos Facebook ir YouTube paskyras, internetiniame portale „Laikmetis“, Katalikų medijų centro Youtube paskyroje ir kitur.

1. Rugsėjo 6 d. Šiluvoje konferencija „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“, 2024-08-28, Delfi.lt. (Anonsas);
2. Konferencija Šiluvoje: diskusija apie dorybes ir nacionalinį saugumą, 2024-09-09, Delfi.lt; 15min.lt, Bernardinai.lt, Laikmetis.lt, BNS.lt.
3. Dr. Valdas Kilpys. Dorybės ir vertybės, „caritas“ ir „cupiditas“, arba Kas kėsinasi į mūsų nacionalinį saugumą?
4. JE Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas: Gender ideologija ir nacionalinis saugumas, 2024-09-11, Delfi.lt, laisvavisuomene.lt.
5. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Dorybės –  pamatai valstybės stabilumui ir saugumui, Laikmetis.lt, krikscioniuprofsajunga.lt, laisvavisuomene.lt. 
6. Petras Plumpa: Žmogaus gyvybė – dorybių pagrindas, Delfi, 2024-09-13.
7. A. Globys. Šv. Dvasios persmelktas proto impulsas, vedantis gilesnio Tiesos pažinimo ir drąsaus jos praktinio įgyvendinimo link
8. Doc. dr. Lina Šulcienė. Kam krikščioniui kardinalinės dorybės? Mylėk ir daryk ką nori, Delfi.lt, 2024-09-17, krikscioniuprofsajunga.lt, laisvavisuomene.lt, BNS.lt.
9. Prof. Alvydas Jokubaitis. Naujoji Lietuva ir senos dorybės , Delfi.lt, 2024-09-19.
10. Plk. ltn. Linas Idzelis. Ar bus pasiryžusių ginti Tėvynę, kai patriotizmą pakišome po kilimu?, Delfi, 2024-09-24. 
11. Dr. Darius Kuolys. Ir kaip mums, tokiems doriems, sugyventi?, Delfi.lt, 2024-09-26. 
12. Amerikiečių teologas, popiežiaus Jono Pauliaus II biografas George‘as Weigelis: visuomenė be dorybių negali būti atspari grėsmėms, Delfi.lt, 2024-10-03.