Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

PASIŪLYMAS

Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“

2023-05-10

Vilnius

Atsiliepdamas į LR Vyriausybės, Valstybės pažangos komiteto ir STRATA kvietimą teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamai Valstybės pažangos strategijai „LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“, Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) teikia savo pastabas rengiamam dokumentui. LVI  atkreipė dėmesį, kad dabartinė dokumento projekto versija gerokai patobulinta ir, LVI požiūriu, labiau atitinka Lietuvos visuomenės daugumos lūkesčius.

1. Dėl būtino sutarimo, siekių ir veiksmų, kurie esmingai ugdytų bendruomenę vienijančią ir demokratiją stiprinančią kultūrą.

 Argumentai

Valstybės pažangos strategijos Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ autoriai apdairiai ne kartą pastebi, kad šiandien, augančio neapibrėžtumo sąlygomis, visuomenę audrinantys klimato kaitos, technologinių ir socialinių inovacijų pokyčiai gali sukelti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių Lietuvai („tiesioginis klimato kaitos poveikis Lietuvai sunkiai nuspėjamas“; „aplinkai žalingų ekonominių veiklų atsisakymas reikš ir brangstančius produktus bei paslaugas, o tai neproporcingai paveiks pažeidžiamiausius visuomenės narius ir reikalaus imtis aktyvios socialinės politikos“; „Kita vertus, šiltesnis klimatas ir ankstesnis pavasaris Lietuvoje gali leisti anksčiau pradėti sėjos darbus, padidinti šalies rekreacinį potencialą“, psl. 6; „Lūžio technologijų raida nėra linijinė, tad nuspėti jų atsiradimą ar prognozuoti jų poveikį – sudėtinga“; „Technologinė pažanga turės nevienareikšmį poveikį ir ekonomikos raidai“; „technologijų raida paveiks ir politinių procesų (įskaitant tarptautinę ir saugumo politiką) raidą“; „pažangiosios technologijos gali būti panaudotos ir didesnei visuomenės kontrolei bei stebėsenai, siekiant suvaržyti žodžio laisvę ar net perauklėti visuomenę“, psl. 7. Tuo pripažįstama, kad ateityje Lietuvos piliečiai per savo valdžios institucijas turės vertinti kiekvieną, tarkim, technologijų pokytį pačiais įvairiausiais, taip pat ir etiniais aspektais, suprasti jo poveikį mūsų visuomenei ir nubrėžti jam leidžiamas ribas. Kaip tik šioje vietoje iškyla esminis klausimas apie kriterijus, tarp kurių svarbiausias – dorovinis. Esminis Lietuvos interesas visuomet turėtų būti siekis išsaugoti kuo platesnį visuomenės integralumą, sutarimą dėl to, kas yra gera, ir to, kas yra bloga siekiant bendrojo gėrio. Sutarimas būtinas bent jau pagrindiniais dorovės, apie kurią kalba ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, klausimais. Kaip tik todėl Valstybė Lietuvoje turėtų savo veiksmais skatinti kuo platesnį visuomenės sutarimą dorovės ir bendrojo gėrio klausimais ir šiame darbe bendradarbiauti su svarbiausiu šios srities autoritetu – Bažnyčia. Tokie siekiai ir juos įgyvendinantys veiksmai be jokios abejonės esmingai ugdytų bendruomenę vienijančią ir demokratiją stiprinančią kultūrą. Todėl LVI siūlo Strategijos tekstą papildyti tokiais teiginiais, papildymais (išskirta kursyvu).

Pasiūlymai

Papildyti dokumento 12 puslapyje dalį ir ją išdėstyti taip:

Ji yra atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė su stipria demokratine politine kultūra. Dauguma piliečių pasitiki savimi, vienas kitu ir savo valstybės valdžios institucijomis, yra aktyviai įsitraukę į bendrą reikalą – savo valstybės kūrimą, juos vienija bendras supratimas apie pagrindinius dorovės principus.

Papildyti dokumento 13 puslapyje dalį ir ją išdėstyti taip:

Laisvų ir atsakingų žmonių bendruomenė, nes esame išsilavinę, atsparūs (pasirengę ateičiai) ir gebantys veikti kartu. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo visapusį išsilavinimą, integralią raidą, o šiame kelyje jį lydi šeima, bendruomenė ir valstybė. Jis geba prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, gali laisvai rinktis gyvenimo kelią, pasirūpinti savimi ir yra atidus kitam. Prireikus jis gali atsiremti į savo bendruomenę, kuri paremta panašaus supratimo apie dorą ir bendrąjį gėrį, sugyvenimo ir kartų solidarumo principais. Valstybė rūpinasi žmonių teisės į socialinę gerovę ir lygių teisių visiems užtikrinimu, teikia pagalbą pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Papildyti dokumento 16 puslapyje dalį ir ją išdėstyti taip:

Lietuvos valstybės sėkmė ateityje daugiausia priklausys nuo to, kiek, reaguodama į kintantį ateities kontekstą, jos valdysena gebės prisitaikyti ir garantuoti viešosios politikos rezultatus, taip pat kiek stipri bus mūsų pilietinė visuomenė. Neapibrėžtumo ir iššūkių kupiname pasaulyje pasitikėjimas savimi, vieno kitu ir savo valstybės institucijomis tampa viena iš svarbiausių vertybių ir ateities siekių. Pasitikėjimas – tai mūsų visuomenių egzistavimo ir demokratinių institucijų legitimumo pagrindas. Jis leidžia drąsiau pasitikti nežinomybę ir neapibrėžtą ateitį. Be pasitikėjimo visuomenės sutartis tampa sunkiai įmanoma. Pasitikėjimo pagrindas yra bendras visuomenės sutarimas dėl pagrindinių dorovės principų.

kultūros vaidmens valstybėje stiprinimas, ją matant kaip mūsų tapatybės tvirtumo, visuomenės saitų ir bendro supratimo apie dorą stiprinimo, tarpusavio susikalbėjimo skatinimo ir geresnio gyvenimo kūrimo pagrindą.

Valdžios institucijos geba nustatyti strateginius prioritetus ir nuosekliai juos įgyvendinti, bendradarbiaudamos su kitais politinės sistemos veikėjais. Šalyje susiformavusi visiems bendru dorovės ir bendrojo gėrio supratimu besiremianti konsensuso politinė kultūra. Stiprios ir kompetentingos institucijos geba patenkinti joms keliamus lūkesčius ir įgyvendinti duotus pažadus. Savo kasdieniame darbe jos vadovaujasi tokiomis vertybinėmis nuostatomis kaip gebėjimas patenkinti žmonių poreikius, patikimumas, atvirumas, integralumas (bendro viešojo intereso pirmenybė prieš privačius), sąžiningumas, teisės viršenybės principas.

Papildyti dokumento 17-18 puslapyje dalį ir ją išdėstyti taip:

Peržiūrės valdymo sistemos ir jos institucijų veikimą, stiprins (horizontalios ir vertikalios) atskaitomybės principų veikimą, mažins valdžios centralizaciją, stiprins subsidiarumo principą ir daugiapakopį valdymą, kuriame sprendimai priimami tinkamu lygmeniu, plėtodama partnerystes su nevyriausybiniu ir privačiu sektoriais, bendruomenėmis, sutars dėl funkcijų, kurias jos galėtų įgyvendinti pačios, kartu nustatant reikalingus kokybės standartus, rūpinasi plačiu visuomenės sutarimu bendraisiais dorovės klausimais ir siekdama šio tikslo bendradarbiaus su absoliučiai Lietuvos gyventojų daugumai didžiausiu autoritetu dorovės puoselėjimo srityje – Bažnyčia.

2. Dėl fundamentalaus visuomenės tapatumą ir tvirtumą laiduojančio principo bei kompleksinių stebėsenos rodiklių

Argumentai

Strategijos autoriai kalba apie du visas penkias valstybės vystymosi kryptis apimančius horizontalius principus – „gamtinės aplinkos tausojimo principą“ ir „technologijų ir inovacijų plėtros principą“ (psl. 14). LVI įsitikinimu, Strategijoje turėtų būti numatytas trečiasis fundamentalus visuomenės tapatumą ir tvirtumą laiduojantis principas, kurį galėtume pavadinti „pamatinių visuomenės struktūrų tvarumo principu“. Tokia pamatinė žmonių visuomenės struktūra yra šeima. Ji yra neatskiriamai susijusi su demografija, kartų solidarumu, kultūrine lietuvių tapatybe ir daugybe kitų pamatinių visuomenės reiškinių. Joje prasideda ir vyksta visi vėliau į platesnės visuomenės aplinką persikeliantys procesai, taip pat ir tie, apie kuriuos kalba ir kuriuos kreipti pažangos kryptimi siekia Strategija: šeimoje ugdomas pasitikėjimas artimaisiais, atvirumas aplinkai, mokomasi susitelkimo, ugdomos dorybės. Šeimoje išmokstama atsparumo, joje rengiamasi ateičiai, išbandoma laisvė ir jos ribos. Šeima yra toji bendruomenė, kuriai labiausiai rūpi jos nariai ir jų sėkmė. Šeimoje išmokstama kurti ir dirbti, vertinti mokslą ir meną. Visų pirma šeimoje atsiranda ir iš kartos į kartą perduodamas supratimas apie valstybę ir pasaulį. Šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau ir jo pakanka  norinčiam suprasti, kad brandi visuomenė turi gerbti šeimos institutą, o valstybė – tvarkyti viešąją politiką taip, kad kuo labiau atlieptų bendruosius šeimų interesus.

Pasiūlymai

Papildyti dokumento 38 puslapyje dalį ir ją išdėstyti taip:

žmogaus ir šeimos atsparumo, kūrybingumo, sveikatos bei žmonių tarpusavio ryšių ir pasitikėjimo;

Pasitarus su mokslininkais numatyti kompleksinius rodiklius (psl. 38), kurie papildytų teisingai sumanytus longitūdinius (liet. ilgalaikius) demografinius tyrimus (psl. 47–48) duomenimis, leidžiančiais įvairiais aspektais stebėti socialinę šeimų padėtį, pvz. santuokos amžiaus, santuokos trukmės, skyrybų dinamika…

Strategijoje numatyti trečiąjį fundamentalų visuomenės tapatumą ir tvirtumą laiduojantį principą, kurį siūlome pavadinti „pamatinių visuomenės struktūrų tvarumo principu“. Tokia pamatinė žmonių visuomenės struktūra yra šeima.

3. Dėl Strategijoje nenumatytų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę matuojančių rodiklių bei tikslų, kurių bus siekiama įgyvendinant Lietuva 2050 strategiją.

Argumentai

Akivaizdi Lietuvos problema – absoliutus skurdas, skurdo rizika, socialinė atskirtis, pajamų nelygybė. Strategijos autoriai pripažįsta šią problemą (psl. 9) ir žada sėkmingai ją spręsti. Vis dėlto tokio pasiryžimo rimtumu verčia abejoti tai, kad tarp visų stebėsenai numatytų rodiklių nėra nė vieno (!), kuris leistų stebėti šių liūdnų reiškinių dinamiką. Vienintelis rodiklis 20.2 „Asmenys, patiriantys skurdo riziką ar socialinę atskirtį – vidutinis nuokrypis regionuose palyginti su regionų skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio vidurkiu“ matuoja tik regioninius šio reiškinio skirtumus, bet nieko nepasako apie skurdo rizikos ribą, pajamų nelygybės mastus ir pan. Strategijoje taip pat nėra numatyta jokių siekiamų skurdo rizikos, socialinės atskirties ar pajamų nelygybės rodiklių, tekste tik paminima, kad „Valstybė yra pajėgi suvaldyti socialinę nelygybę. Efektyvios viešosios paslaugos, įskaitant prieinamą švietimą bei mokymąsi visą gyvenimą, užtikrina lygias galimybes ir didelį socialinį mobilumą. Pakankami valstybės biudžeto ištekliai ir jautri socialinės apsaugos politika mažina pajamų nelygybę bei skurdo riziką, taip pat ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Socialinės nelygybės problemos, atsižvelgiant į teritorinės atskirties dimensiją, sprendžiamos tokiomis priemonėmis kaip tikslinės intervencijos ir regionų ekonominio potencialo stiprinimas“ (psl. 25), tačiau jokių skaičių nerasime, nors tai yra gana lengvai skaičiais išreiškiamas dalykas.

Pasiūlymas

LVI siūlo, pasitarus su mokslininkais, papildyti stebėsenos rodiklių sąrašą skurdo ribą, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę matuojančiais rodikliais, taip pat nustatyti, kokių rodiklių Lietuva sieks 2050 metais.

4. Dėl Lietuvos Valstybės pareigos pirmiausia rūpintis savo šalies gerove, o tik po to pasaulio.

Argumentai

Strategijos projekto tekste vis dar kyšo iš lietuvių nepilnavertiškumo komplekso ir žemos savivertės augantis siekis visų pirma įsiteikti „užsieniui“, „pasauliui“ ir tik paskui rūpintis savo valstybės ir tautos reikalais. Pavyzdžiui, viena iš penkių krypčių pavadinta „Lietuvos verslas, mokslas ir menas tvariai kuria aukštą vertę pasauliui“ (psl. 24–26) puikiai išreiškia šią nuostatą. Lietuvos Valstybė visų pirma turi rūpintis savo šalies reikalais, o ne būti resursu kitoms šalims. Jokia sąjunga ar aljansas už ją to nepadarys.

Pasiūlymas

Papildyti dokumento 24 puslapyje dalį ir ją išdėstyti taip:

Vienos iš krypčių pavadinimą keisti taip:  Lietuvos verslas, mokslas ir menas tvariai kuria aukštą vertę Lietuvai ir pasauliui.

Argumentai

Tą pačią menkos savivertės išraišką galima pastebėti skaitant skyrių apie užsienio politikos reikalus. Čia matome, kad „Lietuvai bus itin svarbu suprasti savo strateginių partnerių interesus“ (psl. 8), „Lietuva puikiai supranta savo partnerių vertybes, interesus, pajėgumus ir poreikius“ (psl. 28), kalbama apie padėtį pasaulyje, kai galbūt vyraus „hierarchinė, suverenumo ir nacionalinių interesų viršenybe“ grįsta tarptautinė tvarka (psl. 8). Turėtume nustebti, bet žodžių junginys „Lietuvos interesai“ sutinkamas tik vieną kartą: „Analizuos ir stiprins vystomojo bendradarbiavimo programas, suvokdama jas kaip ilgalaikę investiciją, atsižvelgiant į aplinkos ir klimato kaitos klausimus bei Lietuvos interesus (psl. 29). Ir veltui ieškotume atsakymo, kokie yra tie „Lietuvos interesai“ – jie net nemėginami aprašyti. Ar „Lietuvos interesai“ – kintamas dydis? LVI nuomone, tai labai didelis rengiamos Strategijos trūkumas.

Pasiūlymas

Strategijos tekste įvardinti ir aprašyti, kokie yra ilgalaikiai Lietuvos interesai.

5. Dėl kai kurių Strategijoje naudojamų sąvokų

Strategijos autoriai toliau operuoja pasaulį į primityvų menichėjišką antagonizmą dalinančiomis sąvokomis „demokratija“ / „autoritarizmas“ ir kalba apie „vertybinę“ Lietuvos užsienio politiką (psl. 28). Toks pasaulyje vykstančių procesų aprašymas jau šiandien nėra produktyvus, juo labiau nėra aišku, ar jis bus naudojamas jau po artimiausių JAV prezidento rinkimų ir vykstančių politinių procesų kitose Vakarų demokratijose. Nėra atsargu artimiausių trijų dešimtmečių užsienio politiką statyti ant tokių netvirtų pamatų. Strategijos autoriai elgtųsi daug išmintingiau telkdamiesi tvirtesnes, nes jau seniai patikrintas analizės priemones, kaip geopolitika ir politikos reiškinius vadindami seniai žinomais terminais, pvz., „imperializmas“, „ekspansionizmas“ (ekonominis, ideologinis, kultūrinis, kalbinis, etc.), ir pan.

Tikimės, kad LVI pateiktos pastabos bus naudingos ir leis rengiamą Strategiją patobulinti tokiu būdu, kuris atitiktų platesnių Lietuvos visuomenės sluoksnių nuostatas.

Teikia

Laisvos visuomenės institutas

2023-05-10

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.