Michael Cook
Galima pasakyti, kada nuomonė ima virsti dogma – kai Holivudas sukuria filmą apie didvyriškas despotiškų fanatikų aukas. Būtent tai šiemet nutiko su homoseksualaus lytinio potraukio pakeitimo terapija (angl. gay conversion therapy). Apie siaubus, kuriuos išgyvena homoseksualūs paaugliai, kurių tėvai verčia juos dalyvauti „atsivertimo“ stovykloje, pasakoja net ne vienas, o du filmai.
Filmas The Miseducation of Cameron Post yra skirtas jauniems suaugusiesiems ir neseniai laimėjo apdovanojimą filmų festivalyje. Filmas gana linksmai vaizduoja stovyklą, kurioje taikomi kraštutiniai homoseksualų atvertimo metodai. Filmas Boy Erased, kuriame vaidina Nicole Kidman ir Russellas Crowe‘as, pasirodys lapkritį, ir jau sklando gandai apie jo pasirodymą Oskarų apdovanojimuose. Lucasas Hedgesas vaidina paauglį, kuris myli savo tėvus, tačiau „nori būti savimi“. Abiejuose filmuose juokingi ar grėsmingi heteroseksualai yra krikščionių pastoriai.
Šių scenarijų prielaida yra ta, kad seksualinė orientacija yra pastovi ir nekintama, o pastangos ją keisti – vadinamos atitaisymo terapija, pakeitimo terapija ar „meldimasi, kad homoseksualumas dingtų“ (angl. praying the gay away) – yra klaidingos, žiaurios ir psichologiškai pragaištingos.
Tokia šiuo metu yra visuotinai priimta išmintis. „Vadinamoji atitaisymo terapija yra nukreipta į pataisymą to, kas nėra psichinė liga, taigi nereikalauja terapijos“, – sako Amerikos psichologų asociacijos (toliau – APA) prezidentas. „Nėra pakankamų mokslinių įrodymų, kad ši terapija veikia, ir ji pacientams potencialiai kelia žalą.“
Turėdama tai omenyje, 2012 m. Kalifornija priėmė įstatymą, kuris psichinės sveikatos specialistams uždraudė bandymus keisti seksualinę orientaciją jaunesniems nei 18 metų asmenims. Paskutiniais skaičiavimais, 14 valstijų ir Kolumbijos apygarda yra uždraudusios nepilnamečių lytinio potraukio pakeitimo terapiją. Kalifornijos valstija žengė dar toliau ir priėmė įstatymą, kuris draus bet kokią pakeitimo terapiją, net jei pacientas jos pageidaus.
Tačiau ar tiesa, kad pastangos pakeisti seksualinę orientaciją „neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“? Netgi APA nenori pritarti tokiam teiginiui. Nors tvirtai prieštarauja atitaisymo terapijai, didžiausia kritika, kurią ji gali išsakyti, yra ta, kad „nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių psichologinę intervenciją bandant pakeisti seksualinę orientaciją“. „Nepakankami įrodymai“ nėra įrodymai, kad visos pastangos ją pakeisti yra pseudo mokslinės.
Štai neseniai mokslo žurnale The Linacre Quarterly paskelbtas straipsnis apie vidutinišką „pastangų pakeisti seksualinę orientaciją“ (angl. sexual orientation change efforts, toliau – SOCE) sėkmę.
Straipsnyje Terapijos poveikis religingiems vyrams, turintiems nepageidaujamą potraukį tai pačiai lyčiai autoriai rašo apie tyrimą, atliktą su 125 vyrais, bandžiusiais pakeisti seksualinę orientaciją. Rašoma, jog„Statistiškai reikšmingi duomenys rodo, kad dauguma tų, kurie dalyvavo grupinėje ar profesionalioje terapijoje, perėjo prie heteroseksualaus lytinio potraukio, lyties tapatybės ar elgesio. Taip pat sumažėjo savižudybių, depresijos, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir padidėjo socialinio funkcionavimo bei savigarbos rodikliai. Žalingų padarinių nebuvo arba jie buvo nežymūs. Pagalbos ar trukdžių paplitimas bei poveikio dydis buvo panašus į tradicinės psichoterapijos, skirtos nesusijusioms sveikatos problemoms spręsti. Sprendžiant iš tyrimo, šios terapijos yra labai naudingos religingiems pasauliečiams.“
Svarbu suprasti šio teiginio stipriąsias ir silpnąsias puses. Autoriai neteigia, kad visi homoseksualai gali būti pakeisti. Jie sako, kad kai kurie religinę motyvaciją keistis turintys vyrai gali pasikeisti, ir kad tie, kurie bandė, nepaisant to, ar jiems pasisekė, nepatyrė blogo poveikio ir, juo labiau, „psichologinių kančių“. Autoriai daro išvadą, kad „Nekintamo seksualinio potraukio samprata turi būti atmesta“.
Dėl jų tyrimo kyla daugybė klausimų apie įstatymus, draudžiančius SOCE tiems, kurie jų nori. Žinoma, niekas neturėtų būti verčiamas, bet kodėl to neleisti tiems, kurie tokio pokyčio nori? Pakeitimo terapiją draudžiantys įstatymai draudžia pasirinkimą; jie pasmerkia žmones gyventi gyvenimo būdą, kurį jie laiko nepatogiu ar netgi atstumiančiu. Tai lyg vargšams žmonėms uždraustume pretenduoti į gerai apmokamą darbą.
Kiek efektyvi buvo terapija? 68 proc. iš 125 vyrų pranešė apie homoseksualaus potraukio ir elgesio sumažėjimą […], taip pat padidėjo potraukis moterims. Apskritai, dalyviams terapija pasirodė naudinga. Tik vienas dalyvis pranešė apie didelį neigiamą poveikį. Vienas iš septynių (14 proc.) dalyvių teigė, kad orientacija pasikeitė iš išimtinai homoseksualios į išimtinai heteroseksualią. Kaip pastebi autoriai, nors Amerikos psichologų asociacijos skelbė, kad pastangos pakeisti seksualinę orientaciją „greičiausiai nebus sėkmingos“, religinius įsitikinimus turintys vyrai gali manyti, kad verta rinktis minėtą tikimybę.
Netradicinių seksualinių orientacijų santrumpa yra LGBTQ. Q reiškia abejojantis (angl. questioning). Ar gėjams ir lesbietėms nebeleidžiama abejoti? Klausimų apie giliausius gyvenimo klausimus uždraudimas jų neapsaugo, o sukausto.
versta pagal Can sexual orientation change? Yes, according to a new study
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.