Nepramanytą socialinį teisingumą pristatė dr. S. Greggas

Šią savaitę LVI pakvietė Kauno akademinės bendruomenės narius į Actono instituto (JAV) studijų direktoriaus dr. Samuelio Greggo paskaitą tema, Tikras ir pramanytas socialinis teisingumas.  Paskaitos santrauką pateikia LVI bendradarbis M. Pilkis. 

Lietuvoje šią savaitę besilankantis dr. Samuelis Greggas, Actono instituto, įkurto religijos ir laisvės tyrinėjimui, studijų direktorius pirmadienį suteikė galimybę Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje susirinkusiems klausytojams apsvarstyti, koks socialinis teisingumas yra tikras, o koks – tik tariamas.

Anot pranešėjo, prieš kelis dešimtmečius į platųjį vartojimą patekęs socialinio teisingumo terminas įsigalėjo skirtingas religines bei politines pažiūras išpažįstančių žmonių tarpe: juo naudojasi tiek centro kairieji, tiek centro dešinieji, tiek katalikai, tiek laicistinę tvarką propaguojantys ateistai. S.Greggas bandė apginti socialinį teisingumą nuo kaltinimų, jog ši sąvoka tapo pernelyg išplauta ir todėl bereikšmė. Savo argumentus jis plėtojo komentuodamas bruožus, kurie suteikiami socialiniam teisingumui pagal jo aprašymą Katalikų Bažnyčios Katekizme.

„Skurdas gali būti ne tik materialinis, bet ir moralinis bei dvasinis nepriteklius“, – sakė Oksfordo universiteto daktaras, čia pat pabrėžęs, jog moralinis ir dvasinis skurdas dažnai lenkia medžiaginius trūkumus ir yra tampriai su jais susijęs. Socialinis teisingumas turi orientuotis į įvairiapusę žmogaus gerovę, todėl suvesti galimybių nepasiturintiems suteikimo klausimą vien į pajamų perskirstymą yra klaidinga.

Svečias iš JAV pažymėjo, jog socialinis teisingumas – tai visų pirma ne politinės valdžios, bet kiekvieno valstybės piliečio rūpestis. Didelio masto politinis įsikišimas į pajamų perskirstymą ir ekonomiką dažnai vadinamas geriausiu keliu į socialinį teisingumą, tačiau, anod dr. S.Greggo, jo veiksmingumas pervertintas. Politinė sistema, sukurianti nuo valstybės paramos priklausomų žmonių būrį, varžo žmonių laisvę. Tapdamas priklausomu nuo paramos (ar ji būtų valstybinė, ar privati), žmogus praranda savo prigimtinį orumą, o pareiga siekti socialinio teisingumo skatina vengti tokių situacijų. Pranešėjo teigimu, dėl išsipūtusio socialinės rūpybos aparato Vakarų Europoje sumažėjo verslių žmonių, dėl ko šis regionas patiria ekonomines bėdas. Linkstama pamiršti, jog, norint perskirstyti turtą, visų pirma reikia jį sukurti.

Atsakinėdamas į gausius susirinkusios publikos klausimus dr. S. Greggas sakė, jog, siekiant socialinio teisingumo visuomenėje, mes turime galvoti apie Bažnyčios socialinėje mintyje pasiūlytą subsidiarumo principą, kuris nurodo efektyvų būdą būti solidariais. Šis principas reiškia, kad įvairios problemos turi būti sprendžiamos kiek įmanoma žemesniuose politinės sistemos lygmenyse (arčiau žmonių), aukštesniems lygmenims įsikišant tik tuomet, kai žemesnieji negali tų problemų išspręsti. „Būtų neprotinga, jei besipykstanti sutuoktinių pora paskambintų pasitarti su valstybės biurokratais, o ne su juos supančiais giminaičiais, draugais“, – davė pavyzdį pranešėjas. Anot jo, subsidiarumas reikalingas ne tam, kad žmonės išspręstų bėdas efektyviau (nors šis principas tam padeda), tačiau tam, jog suteiktų žmogui jo orumo vertą laisvę.

Ne paskutinį vaidmenį socialinio teisingumo siekyje dr. S.Greggas teikia Evangelijos sklaidai. Visuomenėse, kuriose vis mažiau žmonių tiki objektyvios tiesos egzistavimu, išauga aklos galios reikšmė, nustojama ieškoti to, kas iš tikro teisinga. Įsivyrauja vartotojiškumas, materialistinis požiūris į žmogų. Visa tai kenkia ne tik moralinei tų visuomenių sanklodai, bet ilgainiui nuskurdina jas ir materialinėje plotmėje.

Svečias atsakė ne tik į teorinius publikos klausimus, bet ir į labai konkrečius pasiteiravimus, kaip elgtis su vargingu žmogumi norint jam padėti, taip pat į klausimus apie JAV dabar vykdomos socialinės politikos, varžančios religijos laisvę, aspektus.

Laisvos visuomenės instituto organizuotoje paskaitoje daktarą S. Greggą pristatė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto daktaras Vincentas Vobolevičius ir vyskupas Kęstutis Kėvalas.

© 2013 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.