Moterys – vertos daugiau nei aborto

Ar tikrai šiuolaikinės feministės viebalsiai palaiko taip vadinamą moters teisę į abortą? Anaiptol! Pasak Serrin M. Foster, organizacijos Feministės už gyvybę (JAV) prezidentės: Abortas yra simptomas, ir niekuomet ne sprendimas, tų problemų, su kuriomis susiduria moterys.

.

Moterys – vertos daugiau nei aborto

Serrin M. Foster, organizacijos Feministės už gyvybę (JAV) prezidentė

Iš anglų kalbos vertė Ingrida Vobolevičienė

.

[…] Abortų šalininkų surinkti statistiniai duomenys atskleidžia, kad neplanuoto nėštumo atvejais moterys renkasi abortą pirmiausiai dėl finansinių išteklių ir emocinio palaikymo trūkumo. Daugelis moterų taip pat teigia, kad nėštumo metu jos jautėsi paliktos likimo valiai arba net verčiamos daryti abortą. Nepaisant įstatymų, reikalaujančių išlaikyti savo vaikus, kai kurie tėvai nė neketina mokėti alimentų už neplanuotą vaiką. Vis dažniau išgirstame apie sugyventinių smurtą prieš nėščias moteris. Tokią prievartą patiria moterys, priklausančios įvairioms socio-ekonominėms grupėms. […] Net palankiai moters atžvilgiu nusiteikę giminės ir draugai neplanuoto nėštumo metu nesuteikia moteriai to, ko ji nori ir ko jai reikia – džiaugsmingo ir besąlyginio palaikymo. Vietoj to, kad pasakytų „kaip galiu tau padėti“, jie dažnai pasako „tas vaikas sugriaus tavo gyvenimą“. Kitaip tariant, dauguma moterų „pasirenka“ abortą kaip tik dėl to, kad netiki, jog turi kitą pasirinkimą. […]

 […] Žalingos aborto pasekmės moteriai gali pasireikšti nevaisingumu, persileidimais, krūties vėžiu ar net mirtimi. Daugelis moterų taip pat slepia emocinius šios patirties randus. Moksliniai tyrimai, analizuojantys duomenis iš Suomijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų, patvirtina, kad moterys, patyrusios abortą, dažniau nusižudo, bando žudytis ar kreipiasi į psichiatrą, nei moterys, kurios nėštumą baigė gimdydamos. […] Abortas yra simptomas – ir niekuomet ne sprendimas – tų problemų, su kuriomis susiduria moterys. […] Abortas, kaip moterims padėti skirta socialinė politika, yra visiškas fiasko. Tai įrodymas, kad visuomenė nepasirūpia moterimis – ir kad jos yra priverstos tenkintis ne tuo, ko jos yra vertos ir labiausiai nori. […]

Tol, kol debatai aborto tema bus užstrigę pato situacijoje tarp „moters teisių“ ir „kūdikio teisių“, esminiai moterų poreikiai nebus patenkinami. Visuomenė pamiršo paklausti pačių moterų: „ko jums reikia? Ko jūs iš tikrųjų norite?“ […]

Kaip moterų ir vaikų gynėjai, mes privalome atpažinti kiekvieno mūsų oponento žmogiškumą. Pažvelgti į konkrečias situacijas iš perspektyvos žmogaus, įtikėjusio į „teisę rinktis“. Pamatyti skausmą moters, kurią jos artimieji apleido ar net pastūmėjo daryti abortą. Suprasti gerų norų kupiną draugą, kuris nėščiai moteriai pasiūlo greitą sprendimą, nesuvokdamas, kad abortas nepalengvins moters skausmo. Suprasti gėdą tėvų, norinčių apsaugoti savo dukterį nuo vaiko, neva „sugadinsiančio jos gyvenimą.“ Atjausti jauną vaikiną, nelauktai atsidūrusį ant tėvystės slenksčio ir suvokiantį, kad yra tam visai nepasiruošęs. […]

Priimkime juos visus, tuo pat metu skleisdami negęstančią viltį, kad kartu veikiant galima išgelbėti moteris ir jų vaikus. Kruopščiai ieškokime priežasčių, verčiančių moteris pasirinkti abortą. Kiekviena diena, praėjusi neišsprendus šių priežasčių, yra diena, kurios metu atliekami abortai. Nors [žmonių] nuomonės aborto klausimu skiriasi, tačiau dauguma sutaria, kad abortų skaičių reikia mažinti. Trūkstama grandis – į moterį nukreiptas planas, kaip tai padaryti. […]

Mes turime įsiklausyti į moteris ir sukurti detalų planą, kaip sistemiškai pašalinti priežastis, kurios taip dažnai verčia moteris rinktis abortą – pirmiausiai emocinės paramos ir finansinių išteklių trūkumą.

Mes privalome įtraukti į šias pastangas švietėjus, gydytojus, stambujį ir smulkųjį verslą, pramogų industriją, valdžios institucijas ir žiniasklaidą – tam, kad viešasis diskursas imtų akcentuoti teigiamus sprendimus visiems krizinį nėštumą išgyvenantiems asmenims. Į diskusijas svarbu įtraukti vyrus. Tačiau svarbiausia – mes turime įsiklausyti į moteris, nepriklausimai nuo jų ekonominės ar socialinės padėties; ypač į tas, kurios pačios yra patyrusios aborto tragediją arba šiuo metu išgyvena krizinį nėštumą. […]

Mums reikia savo [šalyje] atkartoti tą sėkmės istoriją, kuri susiklostė Pensilvanijos valstijoje (JAV), kur abortų skaičius ženkliai sumažėjo po to, kai už valstijos pinigus buvo įsteigti specialūs centrai, skatinantys gyvybę išsaugančias alternatyvas abortui. Pensilvanijos įstatymai taip pat reikalauja, kad apie abortą galvojanti moteris gautų tikslią ir adekvačią informaciją apie pačią procedūrą, taip pat apie vaisiaus vystymąsį ir tėvo teises bei pareigas – tokiu būdu užtikrinant, kad ji turi visą informaciją prieš priimdama sprendimą. Šias taisykles įtvirtinęs valstijos gubernatorius Robert Casey suprato, kad moterys nusipelnė gauti – ir sugebės pasinaudoti – šia informacija. […]

[…] Taip pat svarbu, kad mes pakeistume mūsų kultūroje įsigalėjusį neigiamą požiūrį į vaikus ir jų auginimą. Mūsų visuomenė privalo ir vėl branginti motinystę, skatinti tėvų dalyvavimą vaiko auginime, džiaugtis šio išgyvenimo privalumais ir dovanomis.

1869 metais Mattie Brinkerhoff radikalių feminisčių laikraštyje The Revolution (Revoliucija) parašė šiuos žodžius: „Jei žmogus vagia, kad nemirtų iš bado, mes suprantame, kad visuomenėje kažkas yra netvarkoj. Taip pat, jei moteris sunaikina savo negimusio kūdikio gyvybę, turėtume suprasti, kad ji yra tapusi blogo patarimo arba aplinkybių auka.“ Kiekviena moteris yra verta geresnės pabaigos, ir kiekvienas vaikas yra vertas gyvenimo.

Dabar pats laikas įtvirtinti moterų stiprybę ir orumą, tėvų svarbą ir kiekvieno žmogaus vertę. Mes turime pakelti lūkesčių kartelę ir siekti to, kas geriausia moterims, vaikams ir šeimoms – kad vieną dieną, apčiuopiamoje ateityje, galėtume prisiminti barbarišką aborto praktiką ir stebėtis, kodėl kadaise moterys buvo stumiamos į aborto kančią.

© 2013 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.