„Pagerinto” žmogaus kūrimas mokslo pagalba? Visuomenė sako - „ačiū, ne”

Gina Kolata

Amerikiečiai nerodo didelio entuziazmo pasitelkti mokslą žmonijos tobulinimui. Priešingai – daugelis į tokią idėją žiūri su baime.

Vašingtone (JAV) įsikūrusios idėjų kalvės – „Pew“ tyrimų centro (aut. past.) – atliktos apklausos duomenys rodo didžiulį nepasitenkinimą mokslininkais, kritišką požiūrį į pareiškimus apie progresą ir visišką nepasitikėjimą idėja, kad galima kištis į žmogaus gebėjimų sritį. Apklausa taip pat atskleidžia, visuomenės nuomonę apie tai, ką reiškia būti žmogumi ir kokios vertybės yra svarbios. „Pew“ klausė apie tris metodus, kurie galimai bus išvystyti ateityje, bet šiandien dar toli gražu negali būti naudojami: genų inžinerijos taikymas, siekiant apsaugoti kūdikius nuo ligų; lustų implantavimas smegenyse, siekiant pagerinti žmonių gebėjimą mąstyti; ir dirbtinio kraujo, kuris praplėstų fizinius gebėjimus, padidindamas greitį, jėgą ir ištvermę, perpylimas.

Amerikos visuomenė nepalaikė nė vienos idėjos, netgi nesutiko genetinėmis manipuliacijomis saugoti kūdikių nuo ligų. Dauguma, bent 7 iš 10, manė, jog mokslininkai skubėtų siūlyti šiuos metodus dar adekvačiai jų neištyrę ar net neįsisąmoninę. Du trečdaliai teigė, jog nenorėtų patys išbandyti „stiprinimo technologijų”. Nors genetinės manipuliacijos kelia daugiau nerimo nei lustas smegenyse ar dirbtinis kraujas (pastarieji gali būti pašalinti), visuomenė kūdikio genų pakeitimą vertino kiek priimtiniau nei žmogaus galimybių plėtimą.

Religija turėjo įtakos nuomonės apie šias temas formavimuisi. Religingesni žmonės sakėsi mažiau linkę palaikyti genetinius kūdikių pakeitimus ar suaugusius stiprinančias technologijas. Skirtumai buvo ryškiausi tarp evangelikų protestantų ir tų, kurie prisistatė kaip ateistai ar agnostikai. Pavyzdžiui, 63 procentai evangelikų protestantų teigė, jog genų korekcijomis, siekiant kūdikius apsaugoti nuo rimtų ligų, būtų kišamasi į prigimtį. O štai 81% ateistų ir 80% agnostikų sakė, jog tai iš esmės nesiskiria nuo kitų būdų, kuriais žmonės yra bandę save patobulinti.

Viena „Pew“ vadovių, pagrindinė apklausos tyrėja Cary Funk teigia, jog buvo nustebinta tokio masto visuomenės nuogąstavimų. „Tai yra patrauklios idėjos: būti sveikesniems, pagerinti mąstymą, sustiprinti kūną,“ – teigė ji. Ją taip pat nustebino tai, jog visuomenė atrodė beveik vienodai susirūpinusi visais trimis metodais. Galiausiai, ji sakė: „tai yra trys skirtingos technologijų rūšys, skirtingiems tikslams.“ Apklausos imtis buvo reprezentatyvi valstybės mastu – tirta 4700 suaugusiųjų, papildant diskusijomis šešiose fokus grupėse.

Didelis susirūpinimas tobulinimo idėja atspindi nerimą daryti tai, kas atrodo nenatūralu. Šis nerimas pasirodo daugelyje kontekstų. Pavyzdžiui, sportininkams leistina miegoti deguonies prisotintose palapinėse, kad prisigamintų daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, kurie pagerina gebėjimus. Tačiau tiems patiems tikslams pasiekti jiems draudžiama naudoti hormoną eritropoetiną. Tai lemią nepasitikėjimą mokslininkais ir korporacijomis, bandančiomis parduoti produktą. Šis nepasitenkinimas atsispindi kontraversiškame genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) vertinime. Ilgą laiką mokslininkai ir gamintojai nenustoja tikinę, jog maistas, kuriame yra GMO, nėra pavojingas, tačiau daugelis žmonių jais netiki. Štai vienoje iš paskutiniųjų „Pew“ apklausų 88% mokslininkų teigė, jog tokį maistą valgyti saugu, tačiau vos 37% visuomenės taip galvoja.

Atsargus visuomenės požiūris į mokslą ir jo panaudojimą yra susirūpinimo dėl naujų technologijų istorijos dalis. Įspėjančios istorijos tęsiasi nuo Frankenšteino pabaisos laikų iki šiandienos. Sukūrus pagalbinio apvaisinimo metodą, daug žmonių karštai jam priešinosi, bijodami, jog tai lems kūdikių apsigimimus. Susirūpinimas genetine inžinerija buvo labai didelis, lydimas baimės, jog tai gali būti taikoma tobulinti žmonėms, o dar labiau susirūpinta dėl žmonių klonavimo.

Trys specifinės technologijos, įvardytos „Pew“ apklausoje, yra vėliausi laimėjimai. Genų koregavimas vystomas tūkstančiuose pasaulio laboratorijų, o paskutinio metodo atradimas leidžia tyrėjams nusitaikyti į norimą geną ir jį ištrinti, pakeisti ar patobulinti. „Crispr“ metodas vis dar vystomas – nes gali vesti prie nenorimo kitų genų “patobulinimo”. Niekas dar nėra pasiruošęs pradėti tobulinti kūdikių genus. Net jei būtų pasiekta visiško „Crispr“ metodo tikslumo, liktų kitų problemų su genų koregavimu, siekiant apsaugoti nuo ligų. Pavyzdžiui, kaip ir kada reikėtų tobulinti šiuos genus? Ir kokias ligas reikėtų pašalinti? Dauguma ligų apima grupę genų, tarpusavyje sąveikaujančių nežinomais būdais. Taigi net kūdikių genetinio tobulinimo idėja, siekiant juos apsaugoti nuo ligų, kol kas apsiriboja tik labai nedideliu sutrikimų spektru, pvz., anemija, kuriai būdinga viena geno mutacija, galinti būti ištaisyta lengvai prieinamose kraujo ląstelėse.

Sintetinio kraujo idėja, jog mokslininkai planuoja pradėti dalinti sintetinį kraują kaip pakaitalą donorų paaukotam kraujui, praėjusį mėnesį paviešinta Britanijos pranešime. Nebuvo minties žmones sustiprinti ar pagreitinti. Tačiau, jeigu dirbtinis kraujas, pavyzdžiui, galėtų pernešti daugiau deguonies, tai reikštų organizmo sustiprinimo galimybę. Vėlgi, deja, tai yra futuristinė mintis.

Šiemet tyrėjai pranešė, jog paralyžiuotam asmeniui įstatė lustą, kuris siunčia signalus į prie rankos pritvirtintą rankovę, kuri judina ranką. Aišku, kad tai toli gražu nepanašu į mokslininkams dar neįgyvendinamą siekį implantuoti lustus, kad žmonės būtų protingesni ar gebėtų geriau susikoncentruoti.

Pokalbiai fokus grupėse atspindėjo apklausos tendencijas. Žmonėms rūpėjo tai, kas kyla iš prigimties, ir žmonių tobulinimo pavojai. Beveik pusei būtų priimtina naudoti dirbtinį kraują, pavyzdžiui, jeigu jis tiesiog atstatytų pagrindinius žmogaus gebėjimus. Tačiau daugiau nei dvi trečiosios priešinosi tokio kraujo naudojimui, siekiant padaryti žmones greitesnius ir stipresnius, nei įmanoma natūraliai. Pavyzdžiui, Atlantoje rengtoje fokus grupėje 35-erių vyras teigė: „Išsivystytų žmonių, persmelktų noro būti didesniais, stipresniais, greitesniais ir tiesiog geresniais už kitus kultūra.“ 27-erių mergina iš Bostono apylinkių smegenų lustus komentavo taip: „Mano smegenyse nuolat juda šis daiktas, o jūs jas taip tobulinate. Tai labai rizikinga. Galvojant apie DNR – viskas tvarkoje. Tačiau kalbame apie smegenis. Jos labai sudėtingos, ir jaučiu, kad tai labai, labai didelė rizika.“ Visuomenei taip pat rūpi lygybė, bijomasi patobulintų vs. nepatobulintų žmonių visuomenės susikūrimo. 50-ties moteris iš Fynikso kėlė klausimus: „Kas bus paaukštintas darbe? Galėjai nusipirkti implantą, todėl gausi paaukštinimą? Na, o kaip su visais likusiais?“

Mokslininkams ir korporacijoms, kuriantiems technologijas, kurios galėtų sustiprinti žmonių sveikatą ir padidinti jų galimybes, šioje vietoje yra ko pasimokyti. Tačiau, kaip rodo pastangos dėl GMO, žinojimas, kad visuomenė yra atsargi, nebūtinai padeda mokslininkams sušvelninti jos baimes.

Šaltinis: the New York Times

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.