Niekas nežino, kur neseniai išteisinta pakistanietė krikščionė Asia Bibi, kuri ne vienerius metus praleido įkalinta ir nuteista mirties bausme už šventvagystę, praleido šv. Kalėdas. Aišku tik tiek, kad tai – saugoma uždara erdvė, turinti apsaugoti moterį nuo Pakistano gaujų, kurios jos mirties nori nuo pat tos akimirkos, kai moterį išteisino šalies Aukščiausiasis Teismas. Daug Vakarų šalių, kurios džiugiai giriasi savo meile žmogaus teisėms, atsisakė šiai persekiojamai moteriai pasiūlyti prieglobstį nuo jos kankintojų.
Deja, ne tik A. Bibi šv. Kalėdas praleido slapstydamasi nuo savo persekiotojų.
Dėl Irane plačiai paplitusios krikščionių represijos suimti virš 100 krikščionių, kurių didelė dalis suimti už bandymą musulmonus atversti į krikščionybę, kas šalyje yra nusikaltimas. Suimtieji privalėjo detaliai pristatyti savo vykdytą religinę veiklą ir nutraukti ryšius su bet kokiomis krikščionių grupėmis, su kuriomis buvo susiję. Nors krikščionybė šioje šalyje egzistuoja apie 2 tūkst. metų, dauguma krikščionių iš šalies pabėgo po Islamo revoliucijos 1979 metais. Ir vis dėlto kai kurios ataskaitos praneša, kad nepaisant kliūčių, Irane dažnėja atsivertimų į krikščionybę.
Tuo tarpu pranešama, kad kai kuriuose Kinijos miestuose policijos pareigūnams nurodoma kvota, kiek krikščionių jie privalo suimti. Krikščionių persekiojimą pasaulyje sekanti organizacija Open Doors pastebi, kad policininkai gali prarasti darbą, jeigu nesuims pakankamai asmenų.
Egipte metų metus tęsiasi tyli epidemija: musulmonai sistemingai grobia krikščiones mergaites. Jos grobiamos iš gatvės, laikomos nelaisvėje, seksualiai prievartaujamos, joms liepiama atsiversti į islamą. Smurtas naudojamas valiai palaužti. Pavyzdžiui, penki musulmonai vyrai pagrobė vieną jauną koptę, per jėgą išrengė ją nuogai ir filmavo. Tuomet pagrobėjai pagrasino, kad jeigu ji neatsivers į islamą ir neištekės už vieno iš jų, video medžiaga bus paviešinta. Egipte krikščionys atidžiai prižiūri savo dukras ir stengiasi, kad jos niekada nekeliautų vienos. O šalies valdžia retai varginasi padėti šeimoms, kurių dukros buvo pagrobtos.
Nigerijoje krikščionis vis dar žudo fulbių radikalai. Per kelis pastaruosius mėnesius buvo nužudyti šimtai krikščionių. Tai vyksta besitęsiančios humanitarinės krizės, kurios metu vyrai, moterys ir vaikai yra užkapojami mečetėmis ir kurią ignoruoja didžioji dalis pasaulio, fone. Šie įvykiai žiniasklaidos paprasčiausiai nurašomi kaip genčių konfliktai dėl žemės. Čia teroristinės grupės, pavyzdžiui, „Boko Haram“, taip pat grobia krikščiones mergaites; viena iš jų tebėra kalinama, nes atsisako atsiversti į islamą.
Įvairiose pasaulio vietose Kristaus gimimą švenčiantys krikščionys bijo dėl savo šeimų ir savo pačių gyvybių. Jie meldžia saugumo savo dukroms, draugų išlaisvinimo ir apsaugos savo bendruomenėms.
Šios istorijos turėtų tapti vertinga perspektyva Vakarų krikščionims. Kadangi sekuliarūs džihadistai tęsia savo šventąjį karą prieš visus, kurie nepaklūsta jų naujoms seksualinėms doktrinoms, neretai aplanko jausmas, kad persekiojimas laukia už artimiausio kampo. Krikščionys demonizuojami, jei pripažįsta, kad vis dar tiki tuo, kuo krikščionys tikėjo 2 tūkst. metų. Krikščioniškos įvaikinimo agentūros uždarinėjamos, verslai verčiami užsidaryti, o Vakarų elito pašaipos ir šventvagiškos kalbos tapo daugiau taisykle nei išimtimi. Ir vis dėlto palyginus su fiziniu krikščionių persekiojimu įvairiose pasaulio vietose, Vakarai tebėra prieglobstis tiems, kurie nori švęsti šv. Kalėdas.
Nepamirškime, kad Viešpats į pasaulį atėjo niekinamas ir atstumtas, o netrukus Erodas pasiuntė žudikus jį nužudyti. Jo dvasiniai palikuonys vis dar siunčia savo pavaldinius persekioti tuos, kurie tiki Išganytoju. Kalėdiniu laikotarpiu pamąstykime apie juos.
versta iš Let’s pray for persecuted Christians who celebrate Christmas with fear in trembling
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.