LVI sveikinimas šv. Kalėdų proga ir aktualiausi tekstai

Sveikindami Jus su šv. Kūčiomis, šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais 2019-aisiais metais norime Jums padėkoti už tai, kad dar vienerius metus palaikėte mūsų veiklą ir domėjotės darbais, kuriuos nuveikėme gindami prigimtinį žmogaus orumą, pamatines jo teises ir laisves.

Džiaugiamės, kad su rėmėjų, bičiulių, bendraminčių ir ekspertų pagalba besibaigiantys 2018-ieji metai buvo išties įdomūs bei gausūs prasmingų kovų ir pergalių. Tikimės, kad artėjančios šventės mums visiems bus proga stabtelėti ir giliau pažvelgti į savo veiklos prasmę bei tikslus.

Baigdami metus norėtume pasidalinti įdomiausiais ir aktualiausiais šiais metais LVI tinklapyje bei socialiniuose tinkluose skelbtais tekstais ir interviu su LVI komandos nariais:

Dr. Vygantas Malinauskas. Viešasis interesas kaip bendrasis gėris.

„Vyraujančiame teisiniame ir politiniame diskurse įsitvirtinęs požiūris, kad bendrojo gėrio sampratos sugrąžinimas į politinį bei teisinį diskursą sukels grėsmę individualioms žmogaus teisėms bei laisvėms, yra konceptualiai nepagrįstas. Priešingai, galima teigti, kad bendrojo gėrio kategorija įgalina nuosekliai užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Taip yra todėl, kad žmogaus teisių ir bendrojo gėrio objektas yra tas pats – gėriai būtini asmens visaverčiam gyvenimui visuomenėje.[…] Bendrojo gėrio kategorija yra skirta išsaugoti gėrius, be kurių žmogaus teisės virstų tik tuščia deklaracija.“ Skaityti daugiau

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Feministės, nustokite menkinti moteris

„Vyrams ir moterims iš prigimties būdingų bruožų prilyginimas išoriniams, neesminiams, laike ir visuomenėse varijuojantiems kultūros ar mados atributams (perukams, pėdkelnėms, burkoms ir pan.) yra visiškai nekorektiškas ir klaidinantis. Tačiau remdamosi būtent pastaraisiais, feministės daro išvadą, kad lyčių vaidmenys yra socialiai sukonstruoti ir primesti. Pastebėjusios, kad įvairiose vadovaujančiose pareigose yra daugiau vyrų bei įliejusios šias įžvalgas į marksistinę engėjų/aukų ideologiją, jos ima gintis nuo „moteris engiančio patriarchato“ bei siekia „perimti galią“ – atsistoti į vyrų vietą; tapti tokiomis kaip vyrai; daryti tai, ką daro vyrai. Ir praranda labai daug… Praranda tikrą gyvenimo džiaugsmą.“ Skaityti daugiau

Salomėja Fernandez Montojo. Gender konvencija: kam jos reikia labiausiai?

„Nors bandoma sudaryti įspūdį, kad besipriešinantys Konvencijai yra atsilikėliai, tai nėra tiesa. Įvairiose šalyse šį pavasarį pilietinė visuomenė ėmė vienytis prieš Stambulo konvenciją. Visur remiamasi panašia idėja: Konvencija atvirai diegia genderizmo ideologiją. Jei Lietuvai atstovaujantys Seimo nariai tiki, kad mūsų šaliai šios ideologijos reikia, gali ratifikuoti Stambulo konvenciją. Bet prieš tai darydami tegul kruopščiai išsiaiškina, kokį dokumentą jie nori padovanoti Lietuvai, ir supranta, kad daro tai akiplėšiškai meluodami Lietuvos žmonėms.“ Skaityti daugiau

Ramūnas Aušrotas. Nusikaltimas ir bausmė

„Ne visi netinkami žmogaus veiksmai yra nusikaltimas, už kuriuos yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bet visiems netinkamiems veiksmams reikia korekcijos, ir čia į pagalbą ateina psichologai, vaiko raidos specialistai ir socialinio darbo ekspertai. Policinė intervencija yra kraštutinė priemonė rimtomis aplinkybėmis. Painiodami teisėkūroje lingvistinę, psichologinę ir teisinę smurto definicijas, mes rizikuojame įstatymu uždrausti ne tik smurtą, bet „smurtų“ elgesį ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones ten, kur viso labo reikalinga kvalifikuota psichologinė ir socialinė pagalba.“ Skaityti daugiau

Doc. dr. Vincentas Vobolevičius. „Šeimų organizacijos turėtų siekti didesnio sutelktumo“

„Pilietinė visuomenė gali kalbėti, reikšti pageidavimus, turėti nuomonę tam tikrais klausimais, bet to nepakanka, kad ta nuomonė atsispindėtų politiniuose sprendimuose. Politikai mato daug klausimų, kuriais galėtų mobilizuoti savo rinkėją, patekti į valdžią, o ten patekę – įgyvendinti savo pažadus. […] Turite imtis priemonių, kad jūsų atstovaujamas klausimas nepasimestų politiniame triukšme: pirmiausia atkreiptų politikų dėmesį, o galiausiai, jei pasiseks, įkvėptų politikus priimti jūsų ir jūsų bendraminčių siūlomus sprendimus.“ Skaityti daugiau

Dr. Vygantas Malinauskas. EŽTT „Jėzaus džinsų“ bylos sprendimo probleminiai aspektai

„Toks viešai gerbiamų asmenų įvaizdžio panaudojimas tikslams, priešingiems jų simbolizuojamoms vertybėms, pagrįstai laikytinas prieštaraujančiu pagarbos asmens orumui principui. Pagarbos asmens orumui principas negali būti atsiejamas nuo viešosios moralės. Šioje byloje Strasbūro teismas nepagrįstai susiaurino viešosios moralės sampratą, ignoruodamas reikalavimus, kylančius iš universalaus ir fundamentalaus pagarbos asmens orumui principo.“ Skaityti daugiau

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Smurtas nelygu smurtui

„Nei protinga, nei teisinga visiškai skirtingo pavojingumo veikas sulyginti, pritaikant joms vieną – smurto – sąvoką. Jei kiekvienas neleistinas veiksmas yra smurtas, tuomet pats žodis „smurtas“ netenka savo tikrosios reikšmės, o valstybė gali įsiveržti į šeimos gyvenimą su visa savo represine jėga, įtarusi bet kokį, net menkiausią pažeidimą. Tuomet ji turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, suklydusius tėvus laikyti kartu su rimtais nusikaltėliais areštinėje, pritaikyti kardomąsias priemones, paimti vaikus ar pan. Tačiau nuo tokios valstybės reakcijos vaikai nukenčia daug labiau nei nuo pliaukštelėjimo, sukėlusio nežymų skausmą.“ Skaityti daugiau

Salomėja Fernandez Montojo. Vilkas ėriuko kailyje, arba LGBT propaganda patyčių programose

„Pastebėjote, kad žiniasklaidoje padaugėjo straipsnių apie „savimi tapusius“ translyčius, besilaukiančias homoseksualias poras ir kitus pabrėžtinai laimingus LGBT atstovus? Tai yra strategijos dalis. Kaip kalbėjimas per „beveik visas pamokas“, taip ir siekis šmėžuoti visose sferose yra visuomenės „nujautrinimo“ taktikos dalis. Iš pradžių tam tikra mažuma pristatoma kaip visų užgauliojamas avinėlis. Tačiau, kaip rodo visuomenių, kurios laiku nenubrėžė tam tikrų ribų, pavyzdžiai – avinėlis labai greitai tampa agresyviu ir bet kokius kritikos balsus tildančiu vilku. Tad kaip „pažangiems“ socialiniams ir įstatymų pokyčiams ruošiamės patys ir ruošiame tuos, kurie mums brangiausi – savo vaikus?“ Skaityti daugiau

Ramūnas Aušrotas. Gender Stambulo konvencijoje: vertimo ar suvokimo problema

„Stambulo konvencija, kurioje yra socialinės lyties tapatybės idėja, iš tiesų yra dėsninga XX a. VII deš. seksualinės revoliucijos pagimdyto mąstymo apie lytį evoliucijos išdava. XX a. IX dešimtmetyje tarptautinis konsensusas dar buvo nepasirengęs priimti socialinės lyties idėjos (tai matyti iš 1984 m. Romos baudžiamojo teismo statuto, kuris vartoja gender sąvoką, bet ją griežtai apibrėžia kaip dvipolio lyčių modelio charakteristiką), o dabar šią mąstymo paradigmą, kaip rodo Stambulo konvencijos adaptacija Europoje, bandoma paversti norma.“ Skaityti daugiau

Interviu su doc. dr. Vincentu Vobolevičiumi: „Neturėtume su geldos vandeniu išpilti ir kūdikio“

„Jei šeima – dar vienas kontraktu apibrėžtas susivienijimas, kaip, pavyzdžiui, sodininkų bendrija, tada taip – jie pasirašė pasižadėjimą ir jo turi laikytis. Bet jei šeima yra aukščiau už kontraktų saistomas bendrijas, kaip sako Katalikų bažnyčia, jei šeima aukščiau už laikinus teisinius, politikos diktuojamus reglamentavimus, tada tam tikros šeimos teisės, kaip vaikų auklėjimas ir vaikų gynimas, viešinant jiems padarytą skriaudą, negali būti ribojamos tokiais susitarimais. Negali tėvams uždrausti ginti savo vaiko, ginti kitų vaikų viešumu.“ Skaityti daugiau

Interviu su Salomėja Fernandez Montojo. Gyvybės kultūra prieš malonumų diktatūrą

Šiandien konstruojama šeimos samprata yra hedonistinė, vartotojiška: kol kitas žmogus padeda tenkinti mano poreikius, tol jis reikalingas, kai nebepadeda – jis man nebe šeima. Šita samprata susijusi su kontracepcijos sklaida, kada lytiniai santykiai, anksčiau išimtinai priklausę santuokiniam šeimos gyvenimui, tapo nevaisingi ir atsieti nuo įsipareigojimo. Šiuo atžvilgiu homoseksualūs santykiai gal yra netgi „pažangesni“ už heteroseksualius santykius, nes jie nesudaro neplanuotos gyvybės nepatogumų. Antra, net ir teisėje pernelyg akcentuojama tik psichologinė, emocinė santuokos reikšmė, kai santuokai sudaryti užtenka jausti „emocinį ryšį“ su kitu asmeniu.“ Skaityti daugiau

Linkėdama Jums ir Jūsų šeimoms šviesių šv. Kūčių ir šv. Kalėdų bei laimingų Naujųjų metų

LVI komanda

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.