img

Pilietinė visuomenė dirba – žmogaus teises ginančios organizacijos derina veiksmus, siekdamos ir toliau teikti teisinių konsultacijų paslaugas

Pilietinė visuomenė dirba – žmogaus teises ginančios organizacijos derina veiksmus, siekdamos ir toliau teikti teisinių konsultacijų paslaugas

Mark Heywood

Nors koronaviruso infekcija (COVID-19) pakeitė mūsų gyvenimus, privertė palikti darbo kabinetus ir lėmė staigų daugelio sričių sąstingį, kai kurie poreikiai išliko nepakitę. Skurstančių ir socialinę atskirtį patiriančių žmonių teisių pažeidimai tęsiasi ir, deja, tokiu laikotarpiu gali net padidėti. Suprasdamas tai, Pietų Afrikos Respublikos (PAR) pripažintas nepelno siekiantis teisinių paslaugų sektorius sugalvojo planą.

Trečiadienį, kovo 18-ąją, dešimties organizacijų grupė išleido viešosios informacijos plakatą, kuriame pateikiamas sąrašas teikiamų paslaugų, kontaktinė informacija ir konsultantų darbo laikas.

Projekte dalyvauja šios organizacijos: Taikomųjų teisės studijų centras, Vaiko teisės centras, Aplinkos apsaugos teisių centras, Vienodo išsilavinimo teisės centras, Teisinių išteklių centras, Žmogaus teises ginantys teisininkai, „Ndifuna Ukwazi“, „SECTION27“, PAR socialinių ir ekonominių teisių institutas ir Moterų teisinis centras.

Organizacijų siūloma pagalba aprėpia beveik visas Konstitucijos Teisių ginamas, tačiau dažnai pažeidžiamas teises, tokias kaip galimybė gauti apgyvendinimo, sveikatos priežiūros paslaugas, įgyti pagrindinį išsilavinimą, vaikų teises, paslaugas moterims ir visiems žmonėms, patiriantiems smurtą.

Beveik visos organizacijos, išskyrus PAR socialinių ir ekonominių teisių institutą (SERI) laikinai nutraukė „gyvas“ konsultacijas dėl COVID-19 grėsmės. Visgi, kai kurios dar siūlo tokias konsultacijas susitarus iš anksto (Vaiko teisės centras Pretorijoje ir „Ndifuna Ukwazi“ Keiptaune), o visos kitos siūlo konsultacijas telefonu.

Pasak SERI vadovės Nomzamo Zondo, ji ir dar du teisininkai toliau dirba biure, kad jų pagalba būtų pasiekiama tiems, kuriems jos reikia. Ji teigia, kad pastate Johanesburgo centre, kur įsikūrusi SERI, imamasi pakankamų apsaugos nuo infekcijos priemonių ir kai kurie darbuotojai nusprendė likti dirbti ten.

Tai būtina, nes kai kuriais atvejais „negalime suteikti žmonėms pagalbos, nebendraudami akis į akį“. Ji pridūrė, kad SERI daugiausiai dirba su būsto teisėmis ir iškeldinimais; dabar, esant tokiai situacijai, nesąžiningi nuomotojai gali nutarti žmones iškeldinti būtent dėl to, kad mano juos „negausiančius pagalbos esant tokiai situacijai“.

Pagalba pažeidžiamoms bendruomenėms

Naujausiame pranešime JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet reikalavo, kad žmogaus teisės būtų „atsako į COVID-19 priekyje ir centre“ ir pažymėjo, kad:

„Mūsų pastangos nugalėti šį virusą bus bevaisės, jei nesiimsime visapusiškos kovos; tai reiškia, kad turime imtis visų priemonių, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus ir apleistus visuomenės narius tiek mediciniškai, tiek ekonomiškai. Tai mažas pajamas gaunantys žmonės, izoliuotos kaimo bendruomenės, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, neįgalieji, vieni ar slaugos įstaigose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės.“

Ji pridūrė, kad jie:

„Turi užtikrinti, kad visus be išimties pasiektų visa reikalinga informacija, pateikta žmonėms iškart suprantamu formatu ir kalba, pritaikyta žmonėms su specifiniais poreikiais: vaikams, žmonėms, turintiems regos ir klausos negalią, žmonėms, kurie dalinai ar visai negali skaityti.“

Tai ypač svarbu Pietų Afrikoje, kur gyvena didelės migrantų bendruomenės. Atsiliepdamos į šį kreipimąsi, kelios organizacijos paruošė pagrindinę informaciją apie COVID-19, skirtą užsienio kalbomis kalbantiems žmonėms.

Pavyzdžiui, Scalabrini centras, kurio vizija yra „skatinti kultūrinę, socialinę ir ekonominę migrantų, pabėgėlių ir pietų afrikiečių integraciją į vietos bendruomenę“, pagamino brošiūrų su pagrindine informacija prancūzų, suahilių, ngalų, portugalų ir amharų kalbomis. 

Prezidentui Cyrilui Rampahosai ir ministrams Zweli’ui Mkhizei ir Aaronui Motsoaledi’ui siųstame laiške jie rašo:

„Kaip jūs be abejonės žinote, Scalabrini centras yra susirūpinęs dėl COVID-19 viruso poveikio Pietų Afrikos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų bendruomenei, taip pat dėl jo poveikio užsieniečiams migrantams šalyje. … Suprantame, kad jūsų vadovaujami departamentai ir institucijos šiuo metu turi daug kitų skubių darbų, taigi el. paštu siunčiame jums šiuos informacinius plakatus apie COVID-19 … Šioje situacijoje esame visi kartu. Mes Scalabrini centre esame pasiryžę padaryti savo dalį.“

Galiausiai, Žmogaus teisių dienos išvakarėse, kai kurios organizacijos planuoja šią dieną pradėti kampanijas, skirtas užtikrinti, kad visus, kuriems pavojų kelia COVID-19, pasiektų informacija ir paslaugos.

Rytų Kapo provincijoje Amadiba krizių komitetas atšaukė kasmetinį žmogaus teisių sąskrydį ir nusprendė vietoj to pradėti kampaniją „kelias savaites eiti iš kaimo į kaimą ir pranešti apie tai, kas nutiko ir kaip privalome save apsaugoti“. Tai, jų teigimu, yra būtina, nes „namų ūkiai neturi galimybės gauti informaciją iš laikraščių, TV ir radijo. Didelėse Amadibos pakrantės dalyse nėra nei ryšio, nei elektros linijų … Nenorime vėl nukentėti nuo šio viruso, kaip prieš penkiolika metų nutiko su ŽIV/Aids, kuris užklupo visus netikėtai.“

Parengta pagal Civil Society at Work – Human rights organisations coordinate to maintain legal advice services

© 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.