Raštas institucijoms dėl NVO plėtros įstatymo pakeitimo projekto

Socialinių reikalų ir darbo komitetui
Biudžeto ir finansų komitetui

Dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-1249)

2022-01-04

Susipažinę su teikiamu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 2, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (XIVP-1249) raginame nepritarti įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomiems įstatymo 8 straipsnio pakeitimams dėl šių priežasčių:

1. Viešąją naudą nustato ne įstatymų leidėjas, bet realūs visuomenės poreikiai. Įstatymų leidėjas negali savo savavališku sprendimu nuspręsti nelaikyti viešuoju interesu to, ką tokiu interesu laiko visuomenė. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pateikiant baigtinį į visuomenės naudą nukreiptų veiklų sąrašą. Kyla klausimas, kodėl į šį sąrašą nėra įtrauktos tokios veiklos kaip, pavyzdžiui, istorinės atminties, paveldo, krašto tradicijų, patriotiškumo puoselėjimas, verslo socialinės atsakomybės skatinimas, korupcijos viešajame ir privačiajame sektoriuje mažinimas, demokratijos, pilietiškumo, atsakingo ir skaidraus valdymo principų valstybėje ir savivaldoje puoselėjimas ir pan.? Ar šie ir panašūs tikslai nėra susiję su visuomenės nauda? Ar jie nustoja būti visuomenei naudingi vien todėl, kad jų nepaminėjo įstatymų leidėjas?

2. Viešosios naudos organizacijų veiklos poveikis dažnai yra sunkiai matuojamas, nes yra susijęs ne tik su valdžios institucijų konkrečiais sprendimais, bet ir su valdžios ir visuomenės požiūrių bei vertybinių prioritetų formavimusi. Visuomenei naudingas poveikis gali pasireikšti tik per ilgą laiką. Be to, jam išmatuoti reikia brangiai kainuojančių kiekybinių ir kokybinių tyrimų, kurių finansavimui didelė dalis viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų tiesiog neturi lėšų bei resursų.

3. Yra nepagrįstas projektu siūlomas įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimas viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos statusą sieti ne su jos veiklos tikslais ir pastangomis, bet su veiklos rezultatu ir veiklos efektyvumo rodikliais. Toks reikalavimas gali būti keliamas jų projektinei veiklai, kuriai prašoma finansavimo, bet ne pačiai nevyriausybinei organizacijai. Demokratinėje pilietinėje visuomenėje viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos turi turėti laisvę pasirinkti joms patogius veikimo būdus, metodus ir rezultatyvumo kriterijus bei nebūti dėl to diskriminuojamomis. Ilgalaikių visuomenei reikšmingų pokyčių siekiančių organizacijų socialinio poveikio rezultatai, ypač jei jiems atsirasti reikia ilgo laikotarpio kryptingų pastangų, dažniausiai negali būti objektyviai patvirtinti steigėjų susirinkime. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir, dažnu atveju, neįmanomas įgyvendinti.

4. Projektu siūloma įtvirtinti Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija vertina ne tik įstatus bei veiklos ataskaitas, bet ir socialinio poveikio rezultatus, sudarytų prielaidas nesuteikti viešosios naudos organizacijos statuso ilgalaikių socialiai reikšmingų pokyčių siekiančioms organizacijoms. Taip pat suteiktų valstybės institucijoms nepagrįstą neproporcingą galią spręsti, kokias veiklas ir kokiais metodai turi vykdyti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos.

5. Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „[v]iešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis“, iš esmės suparalyžiuotų nevyriausybinių organizacijų veiklą. LR Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyti „veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis)“. Paprastai viešųjų įstaigų ar asociacijų įstatuose veiklos rūšys nurodomos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Nuostata, kad viešosios naudos nevyriausybine organizacija negali būti pripažinta nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą pagal ekonominės veiklos rūšis iš esmės reikštų, kad viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos nebegalėtų vykdyti tokių veiklų kaip leidyba, multimedijų produkcijos gamyba, konsultavimas, mokymų, renginių organizavimas ir pan.

Priėmus siūlomą Nevyriausybinių organizacijų įstatymo pakeitimą būtų susiaurintos viešosios naudos ir advokacijos organizacijų veiklos galimybės bei sritys, sumažėtų galimybių visuomenei aktyviau įsitraukti į jai svarbias pilietines veiklas, viešojo intereso veikla būtų sutapatinta su projektine, iš esmės vyriausybės politiką įgyvendinančia, veikla. Siūlomo įstatymo pakeitimo projekto priėmimas susiaurintų viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų plėtros bei veiklos galimybes, turėtų neigiamą įtaką pilietinei visuomenei ir demokratijai. Be to priimtas projektas teiktų pranašumą į trumpalaikius bei lengvai pamatuojamus rezultatus besiorientuojančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Tai yra nesuderinama su LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje deklaruojamu tikslu: „kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas.“

Dėl šių priežasčių raginame nepritarti siūlomam Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimui.

VšĮ „Laisvos visuomenės institutas“

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Rengimo šeimai asociacija
Sąjunga „Vardan šeimos“
VšĮ „Šeimos institutas“
Lietuvos tėvų forumas

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.