Ramūnas Aušrotas. Atsakymas J. Žilinskui. Teisėje žodžiai yra svarbūs -

Ramūnas Aušrotas. Atsakymas J. Žilinskui. Teisėje žodžiai yra svarbūs

Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra pirmasis tarptautinis teisės instrumentas, turintis specialią ir specifinę „gender“ sąvoką, tačiau M. Riomerio universiteto Teisės mokyklos profesorius J. Žilinskas mano, kad tai viso labo operacinis terminas, kurį pakanka versti kaip „socialinis vaidmuo“. Deja, ne visai taip.

„Gender“ sąvoka YRA operacinis terminas tuo aspektu, kad jo atsiradimas teisėje leido atsirasti visai eilei gimininių sąvokų, pvz. lyčiai neutralus (gender neutral), socialinis lyties vaidmuo (gender role), socialinė lyties raiška (gender expression), socialinė lyties tapatybė (gender identity), smurtas dėl lyties (įskaitant ir smurtą dėl socialinės lyties tapatybės (gender-based violence). Ne vieną jų rasime ir minėtoje Stambulo konvencijoje. Bet ką jie iš tiesų reiškia?

Pradėkime nuo istorinio konteksto. Sex/gender skirtis yra angų kalbos artefaktas. Kitose kalbose, pvz. vokiečių kalboje yra tik vienas lytį išreiškiantis žodis – Geschlecht, kuris apima abi – sex ir gender prasmes, bet netapatintinas nei su viena iš jų. Panašiai ir lietuvių kalboje, turime vieną žodį lyti̇̀s, kuri yra viena iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių.

Ilgą laiką anglų kalboje terminas „gender” reiškė giminę ir buvo naudojamas gramatikoje jai nusakyti (t.y. įvardinti vyrišką, moterišką arba neutralią daiktavardžių giminę). Terminas “gender” anglakalbiuose kraštuose paplito kanceliarinėje kalboje, pvz. medicininėse formose, apklausose, CV, kaip kultūringesnė gramatinė forma, tačiau visada buvo suprantama kaip sinonimas žodžiui sex, nurodanti arba vyriškąją ar moteriškąją lytį.

XX a. 6 dešimtmetyje psichologijos ir seksologijos profesorius John Money iš Džono Hopkinso universiteto, nukalė terminą „lyties vaidmuo“ (gender role). Money pasiūlė idėją, kad jei vaikas nepriima savo lytinės tapatybės, jo tėvai turi elgtis su juo tarsi jis būtų kitos lyties. Taip „gender” pradėjo reikšti „socialinį performatyvumą, kuris nurodo vidinę seksualinę tapatybę.” Money sukonstravo sex/gender skirtį siekdamas pagrįsti chirurginio lyties keitimo gydant transseksualumą poreikį, kuriam sex terminas netiko, nes siejosi su biologine lytimi. Taip „gender” tapo ideologine sąvoka.

Ji buvo panaudota antros feminizmo bangos metu, siekiant atskirti individualias asmens savybes ir raišką nuo fiziologijos. Taip buvo siekiama paneigti biologinio determinizmo tezę, kuri teigia, kad asmens savybės ir raiška yra TIK specifinės kūno prigimties išorinė išraiška (atspindys). O feminizmas teigė, kad šios asmens savybės biologinės lyties atžvilgiu yra takios, ir kad jas formuoja kultūra, o ne prigimtis. Kitaip tariant, kaip teigia išgarsėjęs Simone de Beauvoir postulatas, moterimi ne gimstama, o tampama. Taigi, gender yra tapatybė, kurią žmogus priima ir sukuria pats.

Taip atsirado gender ideologija – mąstymo būdas, pagal kurį vyrų ir moterų skirtumus lemia ne biologinė žmogaus prigimtis, bet socialinė ir kultūrinė aplinka. Galima sakyti, kuo stipresnis šis tvirtinimas, tuo labiau yra priartėjama prie ideologinio mąstymo. Mažų mažiausia, jis pasireiškia įsitikinimu, kad lytį galima pakeisti, o ekstremaliu atveju – kad lytis niekaip nesusijusi su biologine žmogaus tikrove (ji yra pasirenkama). Ši ideologija tvirtina, kad visuomenė ir kultūra primeta lyčių vaidmenis vyrams ir moterims, ir tie vaidmenys niekaip nesusiję su biologiniais skirtumais tarp lyčių.

Bet grįžkime prie teisės. Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, kad sąvoka „gender“ teisėje gali būti vartojama arba analogine prasme, kaip pakaitalas žodžiui „sex“ arba kaip socialinė lytis. Kokia prasme sąvoka „gender“ vartojama Stambulo konvencijoje?

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad sąvoka „gender“ tarptautinėje teisėje pasirodo 1993 m. Vienoje vykusios Pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais metu. Ją randame baigiamajame konferencijos dokumente – Vienos deklaracijoje ir veiksmų programoje- kurioje atsiranda „su lytimi susijusio smurto“ sąvoka. Veiksmų rogramoje rašoma, kad „Turi būti pašalintas visas su lytimi susijęs smurtas (gender-based violence) ir visos seksualinio priekabiavimo ir išnaudojimo formos, įskaitant ir tas, kurios kyla dėl kultūrinių prietarų ir tarptautinės prekybos žmonėmis, jos yra nesuderinamos su žmogiško asmens orumu ir verte“ (18 p.). Tai smurto dėl lyties sąvokos genezė. Tiesa, pati sąvoka dar suprantama siaurai: dokumente yra kalbama apie smurtą, kylantį išimtinai iš kultūrinių prietarų (pvz. moterų apipjaustymo praktikos), bet ne kaip susijusį su tradiciniais lyčių vaidmenimis ar taip vadinamaisiais lyčių stereotipais.

Klausimas dėl „gender“ sąvokos turinio iškilo 1995 m., organizuojant Pasaulinę konferenciją moterų klausimu Pekine. Parengti konferenciją ir paruošti darbinį dokumentą buvo patikėta Moterų padėties komisijai prie JTO. 19-ojo komiteto susitikimo metu, svarstant Konferencijos veiksmų platformos metmenis, iškilo poreikis apibrėžti, kaip jo kontekste turi būti suprastas terminas „gender“. Tuo tikslu buvo suburta kontaktinė grupė Niujorke, kuriai komisija patikėjo rasti sutarimą dėl įprastinės termino „gender“ reikšmės būsimąjame Pekino konferencijos Veikslų plane, ir apie tai raportuoti pačią Pekino konferenciją. Darbo grupei vadovavusi JTO Moterų reikalų komiteto specialioji pranešėja padarė pareiškimą Pekino konferencijoje dėl įprastinės sąvokos “gender” reikšmės, pažymėdama, kad: pirma, žodis „lytis“ buvo paprastai naudojama ir suprantama jai įprasta, visuotinai pripažinta vartojimo forma daugelyje kitų Jungtinių Tautų forumų ir konferencijų; antra, nebuvo jokių požymių, kad Veiksmų platformoje būtų numatyta kokia nors nauja termino reikšmė ar konotacija, kitokia nei priimta anksčiau.

Todėl Pekino deklaracijoje ir Pekino veiksmų platformoje buvo užantspauduota įprastinė gender reikšmė, pabrėžiant, kad „Daugybėje šalių vyro ir moters pasiekimų ir veiklos skirtumai yra suprantami kaip nulemti biologinių skirtumų, o ne socialiai konstruojamų lyčių vaidmenų“ (Pekino platforma, II, 27). Pekino konferencijos Veiksmų platformoje žodis gender yra paminėtas virš dviejų šimtų kartų, ir pagal konferencijos dalyvių sprendimu, visur yra suprastinas analogine prasme.

Tas pats klausimas keltas ir priimant Tarptautinio Romos tarptautinio baudžiamojo teismo statutą. Tuo tikslu dokmente expressis verbis buvo nurodyta, kad „Šiame Statute sąvoka „lytis“ vartojama kalbant apie abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.“ (7 str. 3 d.) Romos statutas – buvo pirmasis privalomas tarptautinės teisės instrumentas, panaudojęs „gender“ sąvoką ir ją apibrėžęs jam mano minėta analogine prasme, kaip vyriškąją ir moteriškąją lytis. Šį statutą, kuris yra tarptautinė sutartis, yra ratifikavusi ir Lietuva.

Stambulo konvencija yra antrasis tarptautinės teisės instrumentas, apibrėžiantis „gender“ sąvoką, ir apibrėžiantis ją kitaip. Stambulo konvencija pateikdama DALINĘ lyties sąvoką, kurioje pabrėžiami tik socialiniai kultūriniai lytiškumo turinio aspektai („gender“), ATSIEJANT juos nuo biologinės lyties, ir tvirtindama, kad jie yra socialiai susiformavę, bet ne kylantys iš vyriškos ir moteriškos tapatybės, vadovaujasi dualistiniu požiūriu į asmens lytiškumą ir jį skaido. Toks suskaidymas leidžia lytiškumą grįsti klaidinga socialinio konstruktyvizmo teorija, o socialinius kultūrinius lytiškumo raiškos aspektus praktikoje laikyti lytį determinuojančiu požymiu, kas veda į lyčių tapatybių politiką.

Antra, skirtingai nuo Romos statuto, Stambulo konvencija žodį „gender“ naudoja ne analogine prasme, kaip pakaitalą žodžiui sex, bet kalba apie socialinę lytį (3 str. c). Taigi, ratifikavus ją, iškiltų ir teisės aktų – šiuo atveju dviejų tarptautinės teisės sutarčių – dermės klausimas.

Jei Stambulo konvencijoje „gender“ vartojama ne analogine prasme (o tai akivaizdu iš sąvokos apibrėžties) ir jei ji, skirtingai nuo Romos statuto nepasako, kada ir kur tekste žodis „gender“ naudojamas analogine, o kada ir kur – specialiąja prasme, reikia traktuoti, kad jis naudojamas ne bet kuria, būtent specialiąja konvencijoje nurodyta prasme. Taigi, visur kur Stambulo konvencija kalba apie smurtą dėl lyties (gender based violence) turimas omenyje ne tik smurtas prieš moterį, bet ir smurtas dėl socialinės lyties.

Norite įrodymų? Prašau: EP ir Tarybos direktyva 2012/29/ES kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, pateikia smurto dėl lyties (gender-based violence) apibrėžtį, į jį įtraukdama ne tik įprastines smurto praktikas bet ir su socialine lytimi susijusį smurtą: „smurtas, kuris nukreiptas į asmenį dėl lyties (gender), lytinės tapatybės (gender identity) ar lytinės raiškos (gender expression) arba nuo kurio neproporcingai dideliu mastu kenčia tam tikros lyties asmenys, suprantamas kaip smurtas dėl lyties.“ (17)[1]

Stambulo Konvencija atneša į mūsų teisę naują socialinės lyties (gender) sąvoką ir steigia naują lytiškumo turinį. Tačiau kaip žmogus yra kūno ir sielos vienovė, taip ir žmogaus lytiškumas nėra dviejų – biologinio prado ir socialinio konteksto mechaninis junginys, bet integrali jų visuma. Lytiškumas apima tiek biologinę lytį, tiek ir socialinius kultūrinius lyties formavimosi ir raiškos aspektus, kurie yra integraliai tarpusavyje susiję. Lytis, kuria formuoja prigimtis ir aplinka, yra viena.

Panašiai, kaip primityvus platonizmas, sakantis, kad siela yra kūno kalėjime, taip gender ideologija laiko, kad lytinė tapatybė yra įkalinta vyriškame ar moteriškame kūne, ir siekia ją išlaisvinti. Todėl teisinga gender ideologiją prilyginti gnosticizmo erezijai: tiek gender ideologija, tiek gnosticizmas laiko asmens kūną nesvarbiu, o protą (jo sprendimą) – svarbiausiu.

Sakant visai paprastai, lytiškumas nėra višta uždaryta narvelyje, kurią reikia paleisti. Greičiau tai kiaušinis, kurio trynys – yra vyriškoji ar moteriškoji gimtis, o baltymas – terpė, kuri maitina, kurioje vystosi ir reiškiasi socialiniai kultūriniai ir dvasiniai lyties aspektai. Jei norėsite juos atskirti, turėsite arba sudaužyti kiaušinį, arba jį išvirti.

Konvencijoje esančios išvestinės sąvokos, tokios kaip smurtas dėl lyties, nediskriminavimas dėl lyties tapatybės, leidžia labai plačiai interpretuoti konvencijos taikymo apimtį su visomis iš to kylančioms pasekmėmis, apie kurias daug rašyta ir čia jų neminėsiu. Konvencija bus interpretuojama svetur, o taikoma – pas mus. Vargu ar šios interpretacijos šeimos ir visuomenės audiniui atneš tvarumo.

________

[1] (Violence that is directed against a person because of that person’s gender, gender identity or gender expression or that affects persons of a particular gender disproportionately, is understood as gender-based violence.)

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.