A. Švarplys. Už lyčių lygybės lozungo stovi prievartinis Kontrolierius

A. Švarplys. Už lyčių lygybės lozungo stovi prievartinis Kontrolierius

Vakar Seime buvo bandyta surengti diskusiją moterų teisių tema. Vienas iš pagrindinių diskusijos klausimų turėjo būti Stambulo konvencijos, kuria siekiama įteisinti „socialinę lytį“, ratifikavimo poreikis. Kadangi vadinamojoje diskusijoje buvo numatytas tik Stambulo konvencijos šalininkų pusę palaikantis pranešimas, kurį turėjo skaityti Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininkė prof. Dalia Leinartė, renginį nutarta nukelti į ateinantį antradienį, kai galės pasisakyti ir kitos pusės atstovai.

Kitas iš garsiai išsakytų diskusijos atidėjimo motyvų buvo susijęs su tuo, kad vakar minėta Tarptautinė šeimos diena. Kai kurių parlamentarų manymu, tai yra netinkama proga aptarinėti tokius kontroversiškus klausimus kaip Stambulo konvencija bei abortai. Šis komentaras papiktino kai kurias Seimo nares ir žiniasklaidos atstovus.

Kviečiame skaityti politologo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Andriaus Švarplio komentarą, paskelbtą jo Feisbuko paskyroje, apie vakar kilusią pasipiktinimo bangą. Kalba neredaguota. 

„Kodėl šeimos dienos proga negalima kalbėti apie moters teises?“, – klausia I. Makaraitytė puolančiajame interviu, kuriame elgiasi kaip pasiutusi skalikė, peršanti savo nuomonę, nutraukianti pašnekovę, uždavinėjanti kreivus klausimus, iškraipančius pašnekovės mintis.

Kaip pavadinti tokią žiniasklaidą, kuri pasislėpusi po „interviu“ žanru, dominuoja ir netgi terorizuoja laisvą žodį ir žurnalistinę profesiją? Kurią domina ne tiesa, informacija, priešingų stovyklų argumentai, pastanga sudaryti kuo objektyvesnį vaizdą žiūrovui, t.y. ne tai, kas yra žurnalistikos esmė, o savos ideologinės stovyklos piršimas?…

Tokia pseudo-žurnalistika mobilizuoja šališkumą, naudojasi dominuojama padėtimi, ne informuoja apie politinę darbotvarkę, bet ją pati nustatinėja. Yra ne nešališkas interesų atskleidimo šaltinis, bet aktyvus interesų įtvirtinimo veikėjas. Panašiai kaip MG Baltic žiniasklaida su Tomu Dapkumi priešakyje. Tokia žiniasklaida prisideda prie to, kad sukuria „semisovereign people“ (Elmer Erik Schattschneider, 1960). Lietuvos politikos moksluose per 28 metus neatsirado turbūt nei vieno straipsnio, analizuojančio šalies politinę erdvę iš šio taško. „Pagrindinis trūkumas pliuralizmo rojuje yra tas, kad rojaus choras gieda su stipriu aukštesniosios klasės akcentu“, rašė minėtas E.E.Sch. savo knygoje „The Semisovereign People“. Dabar pridėtumėm – su stipriu nuomonės formuotojų akcentu, tokiu kaip I.Makaraitytės šiuo atveju ar visuomeninio (R.Miliūtės, E.Jakilaičio, Matonių, R. Paleckio, A.Siaurusevičiaus) transliuotojo su „laisvo žodžio“ sklaidos proporcija 3 prieš 0, ar 4 prieš 1.

O atsakymas į iškeltą klausimą yra paprastas: todėl, kad iš lyčių lygybės stovyklos mes matome karą konstituciniam šeimos institutui, siekį jį performuluoti pagal lytiškumo išplovimo-lyčių dauginimo principą (LGBT+++). Sakoma „kova su smurtu prieš moteris“, o realiai stumiama lytiškumo pertvarkymo programa. Konstitucinis šeimos institutas šios stovyklos identifikuotas kaip pagrindinis bastionas, saugantis prigimtinį lytiškumą ir vyro-moters santuokos prasmę. Anot jų, tai pagrindinis stereotipinių vaidmenų šaltinis, iš kurių kyla smurtas prieš moteris ir vaikus. Todėl reikia priversti atsisakyti stereotipo, kad yra dvi lytys, kad vaikai turi augti su tėčiu ir mama… Nes čia tik stereotipai.

Stambulo konvencija yra lyčių lygybės, homoseksualų ir lytiškumo pertvarkymo politinės programos koncentracija – didysis politinis dokumentas: prisidengiama kova prieš smurtą, o įtvirtinamas lyties išplovimas, o kartu su juo šeimos, santuokos, vaikų auginimo principų išplovimas. Vakarų patirtis rodo, kad su lytiškumo pertvarkymu kartu žengia žodžio laisvės užgniaužimas, sąžinės ir religinės laisvės užgniaužimas, prievartinis vienos pasaulėžiūros-moralinių nuostatų brukimas, t.y. – tai iššūkis Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei.
40% jaunų amerikiečių mano, kad Pirma Pataisa ne saugo žodžio laisvę, o yra pavojinga žodžio laisvei, t.y. žmonės ne patys turėtų teisę nusistatyti nuomones ir jas ginti, bet valstybė turėtų prievarta įdiegti teisingą nuomonę visuomenei. Būtent to ir siekia „lyčių lygybės“ Kontrolieriai su savo konvencijomis, JTO ekspertais ir kai kuriomis Europos Parlamento deklaracijomis, kurios parodo didžiulį – stebėtinai! – LGBT+ dėmesį vaikų lytiniam švietimui pagal laisvos lyties idėją.

Už lyčių lygybės lozungo stovi prievartinis Kontrolierius, nurodantis kaip teisingai galvoti apie šeimą, vaikus ir lytį.

Štai kodėl netinka šeimos dienos proga kalbėti apie LGBT teises, nes smurto problemą galima ir reikia spręsti nesiejant jos su seksualinėmis mažumomis ir lytiškumo sampratos keitimu. Moters teises, kaip ir vaiko teises galima ir reikia svarstyti šeimos kontekste, o ne prieš šeimą. Nereikėtų apsimetinėti, o dalykus įvardinti tikrais vardais.“

© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ “Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.