Katie Granger, D. Scott Sibley
Atsiranda vis daugiau mokslinės literatūros, pagrindžiančios esminę tėčių svarbą jų vaikų gyvenime. Deja, per daug vaikų JAV ir visame pasaulyje išgyvena jų netektį.
Kaip jau ne kartą rašyta, tėvo netektis gali neigiamai paveikti vaikus įvairiais būdais, netgi biologiniu lygmeniu. Šį klausimą apsunkina mūsų visuomenėje išlikę mitai apie tėvystę, ypač bylojantys, kad tėčiai gali ne taip aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime.
Siekiant sveiko šeimos funkcionavimo ir vaiko vystymosi, turime nedelsiant pripažinti unikalų tėčių vaidmenį.
Jeigu tikėti moksliniais tyrimais, dukterims reikia tėčių ir daugeliu atveju jie reprezentuoja „pirmą ir įtakingiausią dukterų meilę“. Nepaisant to, tėvo ir dukters diada išlieka mažiausiai moksliškai tyrinėtu šeimos narių ryšiu. Sklandžiam pedagogų, medikų ir politikų darbui reikalingas žymiai platesnis tyrinėjimas.
Viena iš priežasčių, kodėl turėtų būti skatinami tėvų ir dukterų santykiai, yra pagalba jaunoms moterims priimti geresnius sprendimus dėl romantinių ir lytinių santykių. „Deja, šiandien daugybė seksualizuoto Vakarų pasaulio paauglių mergaičių atsiduria nemalonioje padėtyje. Mūsų kultūroje paplitusi betėvystė ir seksualinis lengvabūdiškumas yra nesuderinami su saugių ir sveikų santykių su berniukais puoselėjimu ir stabilių šeimų kūrimu. Jaunos merginos lytinė raida gali ženkliai aplenkti jos neurologinę ir emocinę raidą, t. y. tuos pačius išteklius, kurie yra reikalingi jos seksualiniams pasirinkimams“, – teigia prof. Timothy‘is Rarickas.
Tėvo įsitraukimas sušvelnina tokias negatyvias pasekmes kaip ankstyvi lytiniai santykiai, nėštumas paauglystėje, susitikinėjant patiriamas smurtas ir rizikingas seksualinis elgesys. Kai tėvo ir dukters santykiai yra grindžiami atvirumu, pasitikėjimu ir aukštesnio lygio bendravimu, šios neigiamos pasekmės dar labiau sumažėja.
Neseniai tyrinėjome, kokią įtaką tėčių įsitraukimas, absenteizmas ir tėviški santykiai daro jaunoms suaugusioms moterims. Taip pat domėjomės, ko dukterys tikėjosi iš savo tėvų išmokti apie romantinius santykius. Ypač koncentravomės į besiformuojančių suaugusiųjų (18–29 metų) populiaciją ir apklausėme dvidešimt keturias šios amžiaus grupės moteris nuo pirmakursių iki absolvenčių iš Vidurio Vakarų universiteto.
Kokybinės analizės metu išryškėjo devynios temos, kurios buvo suskirstytos į keturias kategorijas: tėvo dalyvavimas, tėvo nebuvimas dukters gyvenime, tėviškų santykių nestabilumas ir mokymasis iš tėčių. Dauguma tiriamųjų aptarė tėvo buvimo svarbą ir teigė norinčios, kad tėčiai dalyvautų jų gyvenime.
Dalyvės paaiškino, kad tėčiams esant jų gyvenime jos jautėsi ramesnės dėl santykių su vyrais, be to, jautė paramą. Štai kaip skamba mūsų pagrindinės išvados:
- Tėvo dalyvavimas. Daugelis tyrimo dalyvių nurodė, kad (1) tėčiai gali dukroms suteikti vilties dėl romantinių santykių (ypač, kai patys tokius puoselėja) ir kad (2) tėčiai gali padaryti įtaką tam, kaip dukterys suvokia santykius. Stebėdamos savo tėčių elgesį jos daugiau išmoko apie paramą, ištikimybę, pasitikėjimą ir santykių artumą.
- Tėvo nebuvimas dukters gyvenime. Kaip ir teigia literatūra, tėčių nedalyvavimas dukterų gyvenime darė neigiamą poveikį tirtos moterims. Pavyzdžiui, dalyvės teigė, kad jų tėčiams nesant (pavyzdžiui, skyrybų, gyvenimo atskirai, šeimos pametimo, įkalinimo atvejais) jos (3) patyrė sunkumų pasitikėti kitais.
Tėvo nebuvimas besiformuojančioms suaugusioms moterims taip pat sukėlė daugiau netikrumo. Daugelis teigė, kad jos (4) nėra tikros, ko tikėtis iš romantinių santykių. Kaip paaiškino viena tyrimo dalyvė: „Tėčiui nesant mano gyvenime neturėjau jokio supratimo, kaip vyras turėtų su manimi elgtis […] Nežinau, kaip turėčiau elgtis ir ko nereikėtų daryti, kas santykiuose yra priimtina, o kas – ne. Iš tikrųjų aš nežinau, kas yra geri santykiai. Mačiau tik blogus santykius, kai mama kalba apie tėtį ir sako: „Jis nėra geras tėvas ir niekada nebuvo geras vaikinas.“ Paprasčiausiai remiuosi tuo, ką matau filmuose, nes iš tikrųjų nežinau. Jaučiu, kad mano santykiai nutrūksta, kadangi santykiams turiu aukštų lūkesčių, kurių jie neišpildo.“
- Tėviškų santykių nestabilumas. Stebėdamos savo tėvų santykius jaunos moterys (5) įsisąmonina tėvų santykių trūkumus. Šie trūkumai moko dukteris, „kaip nesielgti“ savo puoselėjamuose santykiuose. Tyrimo dalyvės taip pat nurodė, kad (6) bijo atkartoti tėvų santykius.
- Mokymasis iš tėčių. Mūsų tyrime dalyvavusios moterys taip pat nurodė, kad idealiu atveju jų tėvas jas mokytų ir su jomis diskutuotų apie (7) lūkesčius santykiams (pavyzdžiui, trokštamas pastangas) ir tikėjo, kad jų (8) tėčiai galėtų būti joms pavyzdžiu. Dalyvės taip pat teigė, kad tėčiai su jomis bendrautų apie tai, kaip svarbu (9) likti ištikimoms sau. Viena jauna moteris pastebėjo: „Tėčiai neabejotinai savo dukroms turi pasakyti, kaip su jomis turėtų būti elgiamasi santykiuose ir kad nereikia susitaikyti su kitokiu elgesiu. Tėčiai taip pat turėtų paaiškinti, kad dukros nesileistų žeminamos ir kad jų nuomonė yra svarbi.“
Viena iš svarbiausių mūsų tyrimo išvadų yra susijusi su tėvo-dukters bendravimu apie romantinius santykius ir seksą. Tėčiai turi išdrįsti paklausti savo dukterų apie jų rūpesčius dėl santykių. Dauguma tyrimo dalyvių tikėjo, kad ilgalaikė šių pokalbių nauda bus padidėjęs tėvo ir dukters artumas.
Netikrumas dėl romantinių santykių, ypač tarp besiformuojančių jaunų moterų, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Mūsų tyrimas pateikė daugiau įrodymų, kad tėčiai vaidina svarbų vaidmenį formuojantis dukterų nuomonei apie susitikinėjimus ir santuoką.
parengta pagal How fathers influence their daughters’ romantic relationships
© 2019 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.