Ar geri tėvai turėtų duoti berniukui lėlę, kai jis prašo kardo?

Leonard Sax

Neseniai dienraštis The New York Times paskelbė straipsnį Lėlės, kurios ugdo berniukų empatiją. Jame apibūdinamos naujos lėlės, sukurtos derinant veiksmo herojaus ir pliušinio žaislo savybes. Būtų galima pagrįstai tikėtis, kad straipsnio autoriai pateikia kokių nors įrodymų, kad tokiomis lėlėmis žaidžiantys berniukai tampa labiau empatiški. Tačiau tokių įrodymų nepateikiama, nes jų tiesiog nėra.

Taip yra ne todėl, kad įrodymų nesistengta rasti. Mintis, kad lėlės išugdys berniukams empatiją atsirado bent 1972 metais. Beveik pusę amžiaus vyraujanti sekuliari laiko dvasia mokė tendencijos, kad daugelio berniukų susilaikymas žaisti lėlėmis yra apgailėtinas atavizmas, su kuriuo apsišvietę tėvai turi kovoti.

Pagrindinė prielaida yra tokia – daugelis berniukų vietoje lėlių renkasi žaisti šviesos kardais ir sunkvežimiais paprasčiausiai todėl, kad tėvai – arba kiti socialiai ar kultūriniai veiksniai – skatina juos taip elgtis. Tikinama, kad jeigu mūsų sąmonė būtų ugdoma tinkamai, o kultūra – pakankamai apšviesta, galėtume atsikratyti šių kultūrinių reliktų ir mūsų sūnūs iš tikrųjų norėtų žaisti lėlėmis.

Kai 1980-aisiais Pensilvanijos universitete gyniausi psichologijos disertaciją, buvau mokomas, jog dvimečiai renkasi žaisti ne lėlėmis, o sunkvežimiais todėl, kad berniukų elgesį lemia silogizmas, vadinamas socialinės lyties schema (angl. gender schema): 1) Aš esu berniukas; 2) Berniukams dera žaisti sunkvežimiais, o ne lėlėmis; 3) Taigi aš žaisiu sunkvežimiais, o ne lėlėmis.

Ši teorija turi kelias dideles problemas – didžiausia yra ta, kad jai prieštarauja faktai. Kai vaikų psichologė Lisa Serbin su kolegomis tyrinėjo mažametes mergaites ir berniukus, priėjo išvados, kad maži vaikai – ypač berniukai – mažai supranta, kuriai lyčiai prie priklauso. Vaikai iki dviejų metų amžiaus vos dažniau teisingai priskiria sau ar kitiems vaikams tinkamą lytį.

Nepaisant to, L. Serbin grupė nustatė, kad tokio amžiaus vaikų – ypač berniukų – žaislų preferencijos yra gana tvirtos. Kai tyrėjai siūlė berniukams sunkvežimius ir lėles, dauguma berniukų rinkosi sunkvežimius. Tikint minėta socialinės lyties schema, tai turėtų stebinti, nes 18 mėnesių mergaitės geriau nei berniukai gebėjo sau ir kitiems vaikams priskirti lytį. Jeigu socialinės lyties schema yra teisinga, mergaitės turėtų turėti stipresnes preferencijas lyčiai būdingiems žaislams, nes būdamos tokio amžiaus jos geriau suvokia, kad yra mergaitės. Bet realybė priešinga.

Jeigu turite grynai berniukišką (angl. all-boy) sūnų, jūsų darbas yra užauginti jį ne mergaite ar belyčiu, bet džentelmenu ir mokytu žmogumi: stipraus proto, kūno ir dvasios vyru, kuris tą stiprybę naudos padėdamas kitiems.

Kita mokslininkų grupė, kuriai vadovavo vaikų psichologė Anne Campbell, tyrė kūdikius nuo 9 mėnesių amžiaus ir gavo panašius rezultatus. Devynių mėnesių amžiaus berniukai aiškiai rinkosi tokius berniukiškus žaislus kaip kamuoliai, traukiniai ir mašinos. Tokio paties amžiaus mergaitės rinkosi mergaitiškus žaislus: lėles ir vežimėlius, nors mergaičių preferencijos (vėl) buvo ne tokios stiprios kaip berniukų. A. Campbell tyrimas ypač šokiruoja, nes aiškiai parodė, jog devynių mėnesių amžiaus vaikai nenutuokia, kokiai lyčiai jie priklauso. Tiek berniukai, tiek mergaitės pademonstravo lyčiai būdingus žaislų pasirinkimus gerokai anksčiau nei suprato savo lytį. Dr. A. Campbell priėjo mandagios išvados, jog „kognityvinių kintamųjų poveikis gali būti pervertintas“. Kitais žodžiais tariant, dauguma 18 mėnesių amžiaus berniukų renkasi žaisti sunkvežimiais ne dėl žinojimo, jog turėtų juos rinktis. Jie renkasi sunkvežimius, nes mieliau žaistų sunkvežimiais.

Galite prieštarauti: „Žinau berniukų, kurie labiau mėgsta žaisti lėlėmis, o ne sunkvežimiais“. Iš tikrųjų, aš irgi žinau keletą tokių berniukų. Tokiems berniukams paskyriau visą skyrių savo knygoje Why Gender Matters. Dabar turime įtikinamų įrodymų, kad šie berniukai skiriasi nuo lyčių standarto ne tuo, kad turi labiau apsišvietusius tėvus (kurie jiems anksti davė lėlių), bet dėl genetinių priežasčių, kurios iš esmės feminizuoja berniukus. Beje, šie berniukai neprivalo būti homoseksualūs.

Lytiškumas yra sudėtingas. Bet tai nereiškia, kad jis nesvarbus. Jis svarbus. Ir didžioji dalis to, ką laiko dvasia moko, kad esame išmokomi, iš tikrųjų yra įsišakniję mumyse.

Kai kurie iš jūsų klausiate, kokia žala yra padaroma, kai tėvai iš berniuko paima ginklą ir vietoje jo duoda mielą lėlę. Kaip daugiau nei ketvirtį amžiaus klinikinės patirties turintis šeimos gydytojas matau didelės žalos potencialą. Tėvai turėtų komunikuoti meilę vaikams: ne kažkokiems idealizuotiems vaikams, bet realiam sūnui ar dukrai, kuriuos augina.

Berniukas, kurį pažįstu, norėjo su mama pažaisti šviesos kardais. Ji atsisakė ir vėliau man sakė: „Nenorėjau toleruoti smurto“. Ji pasakė sūnui padėti kardą ir vietoje to pasiūlė jam parodyti, kaip žaisti lėlėmis. Penkiametis apsiverkė, nubėgo į miegamąjį ir užtrenkė duris.

Jeigu sūnui sakote „Aš tave myliu, bet nenoriu žaisti šviesos kardu. Norėčiau, kad vietoje to žaistum lėlėmis“, jūsų sūnus girdi tai: „Aš galiu sakyti, kad myliu tave, tačiau iš tikrųjų myliu ne tave, bet kažkokį idealizuotą berniuką, kuris džiugiai žais lėlėmis, ne kardais. Kitaip tariant, visiškai kitokį berniuką nei tu“. Dėl to gali užaugti paauglys, kurio mėgstamiausia veikla bus užsidaryti miegamajame ir žaidžiant video žaidimus mėgautis testosterono varomomis fantazijomis apie masines žudynes.

2005 metais išleistame pirmajame knygos Why Gender Matters leidime citavau Romos poetą Horacijų: „Galite šakėmis išvaryti prigimtį, bet ji sugrįš“ (lot. Naturam expellas furca, tamen usque recurret). Vedantieji The New York Times ir akademinio pasaulio balsai gali sakyti, kad tėvai turėtų atimti iš berniukų žaislinius ginklus ir vietoje to reikalauti jų žaisti lėlėmis, bet jie neteisūs. Jei turite grynai berniukišką sūnų, jūsų darbas yra užauginti jį ne mergaite ar belyčiu, bet džentelmenu ir mokytu žmogumi. Tai niekada nebuvo lengvas darbas. Šiandien tai padaryti dar sunkiau, kadangi daug mokslininkų yra pasirengę pasmerkti tėvus, kurie stengiasi tai padaryti. Bet turite pamėginti. Ir tai įmanoma pasiekti.

versta pagal Of boys and toys

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.