img

Ateitininkų federacija. Vertindamas GUĮP, LiJOT prezidentas nekalba visos Lietuvos jaunimo vardu

Ateitininkų federacija. Vertindamas GUĮP, LiJOT prezidentas nekalba visos Lietuvos jaunimo vardu

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Ateitininkų federacija,  2023 d. rugsėjo 28 d.

 

Nuo rugsėjo mėnesio Lietuvos mokyklose pradedama įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių bendroji ugdymo programa (GĮUP), viešojoje erdvėje sukėlusi nemažai diskusijų. Apie programą pasisakyti ir ją vertinti skubėjo tiek internautai, tiek politikai, tiek įvairių organizacijų atstovai. Vienas tokių – LiJOT prezidentas Domantas Katelė, savo publikacijos internetiniuose portaluose pavadinimu raginęs mokyti „vaikus pasigaminti kontracepciją nuo politikų kliedesių“. Asmeninės pozicijos pristatyme, Katelė, aiškindamas GĮUP naudą, kritikuodamas ja abejojančius ir tai vertindamas daugiausia per politinių kovų prizmę, galiausiai visos Lietuvos jaunimo vardu politikų prašo nežaisti žaidimų jaunų šalies žmonių sąskaita. Taip leidžiama suprasti, neva politinius žaidimus žaidžia programai nepritariantieji, o visas šalies jaunimas palaiko jo paties nuomonę.

„Ateitininkų federacija“, būdama ne tik LiJOT narė, bet ir viena seniausių bei didžiausių Lietuvos Respublikoje veikiančių jaunimo organizacijų, Domanto Katelės pozicijai nepritaria. Tiesą sakant, tokia LiJOT prezidento elgsena ne tik glumina, bet ir formuoja klaidingą įspūdį, kad šalies jaunimas į GĮUP turi vieningą požiūrį. Taip pat ir tai, kad „Ateitininkų federacija“, kadangi yra LiJOT narė, programą palaiko. Todėl ypatingai kritiškai vertiname LiJOT prezidento pretenziją savo asmeninę nuomonę skleisti naudojantis oficialiais LiJOT kanalais. Net jeigu LiJOT šiuo klausimu ir turėtų vieningą poziciją, ji negalėtų savintis teisės kalbėti viso Lietuvos jaunimo vardu, nes atstovauja tik konkrečioms jaunimo organizacijoms, o ne visam Lietuvos jaunimui. LiJOT tam neturi teisėto pagrindo, o juo labiau jo neturi jos prezidentas. Tiesa yra ta, kad jaunimo požiūris į GĮUP yra nevienareikšmiškas, o „Ateitininkų federacija“ šiai programai turi esminių kritinių pastabų.

Pirmiausia, šeimos (santuokos) kaip vertybės atsisakymas GĮUP, lyginant su ankstesne praktika, ženklina moralinį programos regresą. Joje žadama moksleivius ruošti gyvenimui, tačiau neatliepiama į fundamentalius visuomenės ir prigimtinius asmens poreikius. Tiek sveikam asmens augimui, tiek sveikai visuomenei šeima ir santuoka yra būtinos sudedamosios dalys. Todėl nieko nuostabaus, kad išskirtinė šeimos ir santuokos reikšmė pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tačiau, užuot ruošusi moksleivius šeimai, GĮUP lytinius santykius atskiria nuo ilgalaikio įsipareigojimo ir atsakomybės, juos siedama išimtinai su malonumų sritimi, o vaisingumą ir palikuonis traktuodama kaip problemą, kurią reikia spręsti. Mūsų įsitikinimu, lytinio ugdymo siekiamybė turi išlikti, kad lytinius santykius pradėtų brandi asmenybė, o ne vaikai. Deja, programoje meilė aptariama tik lytinių santykių ir kontracepcijos kontekste, tačiau nėra ugdomos kompetencijos kurti darnius, ilgalaikius ir skaisčius santykius bei prisiimti įsipareigojimus šeimoje, kuri, nepaisant visų iššūkių, išlieka kiekvienos klestinčios visuomenės ir valstybės pagrindas.

Antra, GĮUP lytis pristatoma kaip socialinis konstruktas, o ne biologinė tikrovė. Taip tarsi leidžiama suprasti, kad lytinę tapatybę galima pasirinkti ir ji nebūtinai turi sutapti ar sietis su biologine lytimi. Tokia lyties, kaip socialinio konstrukto, samprata ją iš esmės atskiria nuo biologinės tikrovės ir šią ginčytiną pasaulėžiūrinę nuostatą moksleiviams pateikia kaip visuotinai priimtą tiesą. Todėl, nors ir programos atžvilgiu nuoseklu, tačiau nepriimtina, kad joje nekalbama apie vyro ir moters papildomumą, tėvystės ir motinystės prasmę.

Trečia, svarbu atkreipti dėmesį, kad programa pradedama diegti jos įgyvendinimui tinkamai neparengus pedagogų. Toks neatsakingas požiūris ir praktika neleidžia tikėtis, kad tos programos dalys, kurias vertiname palankiai (o tokių tikrai yra), bus tinkamai pritaikytos pamokų metu.

Ketvirta, dabartinio turinio GĮUP blogina ženklios dalies sąmoningų tėvų sąlygas ugdyti savo vaikus dorybingais ir atsakingais žmonėmis, jei mokykloje autoritetingai bus dėstoma kitokiomis ar net priešingomis tėvų įsitikinimams prielaidomis grindžiama lytiškumo samprata. Lietuvos švietimo sistemoje nėra efektyvaus mechanizmo, kuris tėvams sudarytų tinkamas sąlygas parinkti savo vaikams dorinį lytiškumo ugdymą arba jo atsisakyti, todėl turėtų būti vengiama pažeisti prigimtinę tėvų teisę ir pareigą auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Išsakyta kritika nereiškia, kad visa programa yra ydinga. Daugelis GĮUP temų yra svarbios ir naudingos moksleiviams, todėl su tinkamu mokytojų paruošimu galėtų duoti gerų rezultatų. Susipriešinimą visuomenėje kelia lytiškumo ugdymą apimančios temos ir nuo rengimo šeimai bei biologinės lyties atskirtas jų turinys. Nepašalinus mūsų įvardintų esminių programos turinio ir jos įgyvendinimo trūkumų, ši programa neturėtų būti dėstoma Lietuvos švietimo įstaigose.

Kadangi dirbame bendram Lietuvos jaunimo labui, siekiame ne vien kritikuoti, todėl atsakingiems asmenims esame parengę konkrečių pasiūlymų. Juos ir visą pareiškimo tekstą galite rasti čia.

© 2023, Laisvos Visuomenės Institutas.

Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.