Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas rugpjūčio 8 d., trečiadienį, paskyrė buvusią Čilės prezidentę Michelle Bachelet naująja JT žmogaus teisių komisare, o vakar JT Generalinė Asamblėja patvirtino šį skyrimą balsavimu.
M. Bachelet tapo pirmąja moterimi, užėmusia Čilės prezidento postą (2006–2010 m.), o kiek vėliau ankstesnis JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas buvo pasirinkęs ją vadovauti naujai agentūrai – JT Moterys. Ši Generalinės Asamblėjos įkurta agentūra sprendė lyčių lygybės ir moterų pažangos klausimus. 2013 m. M. Bachelet vėl laimėjo Čilės prezidento rinkimus ir 2014–2018 metais antrą kartą ėjo valstybės vadovės pareigas.
Žinant buvusios Čilės prezidentės, socialistų partijos narės M. Bachelet biografiją, akivaizdu, kad naujoji žmogaus teisių komisarė atstovauja radikalių kairiųjų pažiūrų vertybėms. Būdama Čilės prezidente bei agentūros JT Moterys vadove, ji aktyviai pasisakė už abortą ir prieš bet kokius dėl gyvybės nutraukimo patiriamus medikų sąžinės prieštaravimus. Taip pat ji aktyviai gynė tos pačios lyties asmenų santuokas ir vienalyčių porų teisę įsivaikinti, teisę keisti lytį (įskaitant tokią teisę vaikams, jaunesniems nei 14 metų nereikalaujant jokio tėvų sutikimo) bei privalomą lytinį švietimą, paremtą gender ideologija ir liberaliu požiūriu į abortą. Laimei, ne visi jos remiami projektai Čilėje buvo priimti. Visgi nesunku nuspėti, kad dabar tapusi naująja JT žmogaus teisių komisare ji turės plačias veikimo galimybes „pokyčius žmogaus teisių srityje“ kreipti itin liberalia linkme visame pasaulyje.
Nuo rugsėjo M. Bachelet pakeis Zeidą Ra’adą al Husseiną, Jordanijos diplomatą. Jo ketverių metų kadencija baigiasi rugpjūčio 31 dieną.
Primename, kad šių metų birželį JAV ambasadorė Nikki Haley paskelbė apie JAV pasitraukimą iš Žmogaus teisių tarybos, kurią apkaltino „prieš Izraelį nukreiptu chroniškumu šališkumu“. Kyla klausimas, ar naujosios komisarės valdoma JT žmogaus teisių taryba sugebės Tarybos situaciją pagerinti arba bent jau išvengs, kad iš jos nepasitrauktų ir daugiau šalių.
© 2018 – 2020, Laisvos Visuomenės Institutas.
Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas“ (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. Bet kokius teksto, pavadinimo ar kitus LVI paskelbtos informacijos keitimus būtina suderinti info@laisvavisuomene.lt el. paštu ir gauti LVI sutikimą.